Ketvirtadalis darbuotojų beveik visą darbo laiką praleidžia prie kompiuterio ar telefono

Lietuva
Pexels.com nuotr.
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

2022 m. visą arba beveik visą darbo laiką dirbdami kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu praleido 24,4 proc. 15–74 metų užimtų gyventojų, remdamasi Darbo įgūdžių statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra.

Šiuos įrankius dažniau naudojo moterys nei vyrai (atitinkamai 29,7 proc. ir 18,6 proc.). 12 proc. užimtųjų kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu dirbo pusę arba šiek tiek daugiau kaip pusę darbo laiko, 15,8 proc. – tam tikrą dalį, bet mažiau kaip pusę darbo laiko, 14,1 proc. – mažą dalį darbo laiko. 33,7 proc. 15–74 metų užimtų gyventojų įvardijo, kad visiškai nenaudojo kompiuterio ar išmaniojo telefono darbui. Vyrai dažniau nei moterys visiškai nenaudojo šių įrankių darbui (atitinkamai – 38,4 proc. ir 29,4 proc.).

Sunkų fizinį darbą visą arba beveik visą darbo laiką dirbo 13,9 proc. 15–74 metų užimtų gyventojų. 9,8 proc. sunkų fizinį darbą dirbo pusę arba šiek tiek daugiau kaip pusę darbo laiko, 15,9 proc. – tam tikrą dalį, bet mažiau kaip pusę darbo laiko, 13,5 proc. – mažą dalį darbo laiko. Visiškai sunkaus fizinio darbo nedirbo 46,9 proc. 15–74 metų užimtų gyventojų. Moterys dažniau nei vyrai visiškai nedirbo sunkaus fizinio darbo (atitinkamai – 58,6 proc. ir 34,3 proc.).

15–74 metų užimti gyventojai dažniausiai įvardijo, kad bendraudami žodžiu darbo reikalais su žmonėmis iš tos pačios įmonės ar organizacijos praleido tam tikrą dalį, bet mažiau kaip pusę darbo laiko (34,8 proc. apklaustųjų). Visą arba beveik visą darbo laiką bendraudami organizacijos viduje praleido 19,3 proc. 15–74 metų užimtų gyventojų, 7 proc. apklaustųjų nurodė, kad visiškai nebendravo žodžiu darbo reikalais organizacijos viduje. Vyrai dažniau nei moterys visiškai neskyrė tam laiko (atitinkamai – 8,2 proc. ir 6 proc.).

41,9 proc. 15–74 metų užimtų gyventojų nurodė turėję didelę arba labai didelę įtaką savo atliekamų užduočių atlikimo eilės tvarkai, moterys dažniau nei vyrai įvertino savo įtaką kaip didelę ar labai didelę (atitinkamai – 43,5 proc. ir 40,3 proc.). Vidutinę įtaką užduočių atlikimo eilei turėjo 38,9 proc., mažą arba jokios – 19,2 proc. užimtų gyventojų. Mažą arba visiškai jokios įtakos užduočių atlikimo eilės tvarkai turėjo penktadalis (20,6 proc.) vyrų, šiek tiek mažiau (17,8 proc.) moterų.

Didelę arba labai didelę įtaką savo atliekamų užduočių turiniui turėjo 43,8 proc. 15–74 metų užimtų gyventojų, moterys dažniau nei vyrai įvertino savo įtaką atliekamų užduočių turiniui kaip didelę arba labai didelę (atitinkamai – 46,3 proc. ir 41,1 proc.). Vidutinę įtaką užduočių turiniui turėjo 33,1 proc. apklaustųjų, beveik ketvirtadalis (23,1 proc.) – mažą arba jokios įtakos.

Šiek tiek daugiau nei pusė (51,7 proc.) 15–74 metų užimtų gyventojų nurodė, kad darbe atliekamos užduotys labai dažnai (25,5 proc.) arba dažnai (26,2 proc.) buvo vykdomos pagal tiksliai aprašytas griežtas procedūras. Daugiau moterų (27,7 proc.) nei vyrų (23,1 proc.) teigė, kad užduotys pagal tiksliai aprašytas procedūras buvo atliekamos labai dažnai. 27,5 proc. 15–74 metų užimtų gyventojų nurodė, kad taip užduotys vykdytos tik iš dalies, 14,1 proc. – beveik neatliko tokių užduočių. 6,7 proc. apklaustųjų įvardijo, kad užduotys visiškai nebuvo vykdomos pagal tiksliai aprašytas griežtas procedūras.

Darbo įgūdžių statistinis tyrimas atliktas 2022 m., I–IV ketvirčiais, taikant imčių metodą. Apklausta 7,4 tūkst. 15–74 metų amžiaus gyventojų, kurie šiuo metu užimti arba paskutinį kartą darbinę veiklą nutraukė per pastaruosius 24 mėnesius. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šio amžiaus gyventojus.

Tyrimas leido sužinoti dirbančių asmenų darbo įgūdžius, skirtingoms užduotims skiriamą darbo laiką, skaitmeninių įrenginių naudojimą, įvertinti galimybę savarankiškai pasirinkti atliekamų užduočių eiliškumą ir turinį.

Tyrimas 2022 m. buvo atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal bendrą metodiką, todėl jo rezultatai yra palyginami tarp šalių.