Keturiasdešimtmečius atšventusi pareigūnų šeima tiki paprastais stebuklais

Paskutines valandas skaičiuojantys 2019-ieji pasvaliečių Vidos ir Žyginto Stuknių šeimos istorijoje liko paženklinti gražia sukaktimi. Rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje dirbantiems sutuoktiniams spalio mėnesį sukako po 40 metų. Tarp gimtadienių tik keturių dienų skirtumas. Vida šį pasaulį išvydo 1979 m. spalio 10 d., o Žygintas – spalio 14 d. „Gal pirmą kartą abu prieš keturiasdešimt metų dar gimdymo skyriuje susitikome?“ – šyptelėjo Ž. Stuknys. Keturiasdešimtmečius sutuoktiniai kartu su draugais smagiai atšventė PKC kavinėje.

Anot šeimos galvos, šie metai, išskyrus jubiliejus, niekuo ypatingu neišsiskyrė. „Šeimos ir artimųjų gyvenimas tekėjo įprasta vaga – svarbiausia, be nemalonių netikėtumų ar sukrėtimų. Manau, tuo pirmiausia ir turime pasidžiaugti“, – pridūrė Vida Stuknienė.

Kalėdų Senelis išpildė visus vaikų norus

Su tris vaikus auginančiais Vida ir Žygintu Stukniais pokalbio susėdome tuoj po šv. Kalėdų, tad ir pašnekesį pradėjome nuo šių švenčių. Kaip ir daugelio lietuvių šeimoje, kalėdinio stebuklo laukimas prasidėjo kartu su adventu. „Nuo gruodžio 1-osios prie židinio pakabinome tris margaspalves kojines. Kiekvieną dieną jose vaikai rasdavo po saldainį. Toks malonus kasdienis ritualas jiems tampa savotiška Kalėdų įžanga“, – apie šeimos tradicijas pasakojo V. Stuknienė.

Prie Kūčių stalo visa šeima sėdo per pietus, nes vakare mama dirbo – pati pasisiūlė. Tuo tarpu Žygintas vakare su vaikais važiavo į Žilpamūšį pas savo tėvus.

Kalėdų Senelis, perskaitęs laiškus, šiemet pasistengė išpildyti visus slapčiausius Stuknių šeimos atžalų norus. Penkerių metukų Adas po kalėdine eglute rado žaislinį šautuvą, devynerių metų Dovydas gavo krepšinio batus ir abonementą į Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandos rungtynes, o vienuolikmetė Dominyka džiaugėsi fotoaparatu.

Sutuoktiniai pasakojo, kad visi trys jų vaikai skirtingų pomėgių. Kol kas labiausiai panašu, kad tėčio ir mamos pėdomis linkęs sekti mažylis Adas, vieną dieną norintis būti policininku, o kitą dieną – kareiviu. Jo lūkesčius geriausiai supranta Žilpamūšyje gyvenantis senelis – Žyginto tėtis. „ Adas visada pas senelį vežasi du žaislinius šautuvus ir abu kovoja su menamais priešais“, – šyptelėjo Ž. Stuknys. Dovydas dabar gyvena sportu – futbolo treniruotes lanko pas Šarūną Kazlauską, o krepšinio abėcėlės berniuką moko Rimantas Ramonas. Vyriausioji šeimos atžala Dominyka, anot tėvų, tikra menininkė ir romantikė – mėgsta knygas, Muzikos mokyklos dailės skyriuje keramikos paslapčių mokosi pas Nerutę Čiukšienę, o nuo pirmos klasės lanko Nidos Sakalauskienės vadovaujamą tautinių šokių būrelį. Mergaitė džiaugiasi, kad Kalėdų Senelis šiemet pamalonino nauju fotoaparatu, nes jau nebe pirmus metus svajojo apie fotografijos meną.

Mėgsta savaitgalio išvykas

Vida ir Žygintas Stukniai įsitikinę, kad retkarčiais šeimai būtina pabėgti nuo kasdienės rutinos. Nuo pat bendro gyvenimo pradžios jie neatsisako savaitgalio išvykų. Ypač pamėgo Vilnių. Iš pradžių apsistodavo pas Žyginto brolį, o vėliau nusprendė užsisakyti viešbutį. Vasaros savaitgaliais išsinuomotais dviračiais šeima važinėja po sostinės senamiestį, tai vienur, tai kitur sustodama arbatos atsigerti ir pasmaguriauti ledais. „Tokių pramoginių savaitgalių ypač laukia vaikai. Bene labiausiai viešbutyje jiems patinka švediškas pusryčių stalas“, – apie šeimos ritualu tapusias keliones į Vilnių pasakojo V. Stuknienė.

Buvo ir į Londoną nuskridę – Jungtinės Karalystės sostinėje gyvena Vidos tėvas ir brolis. Kitų metų spalį jau suplanavę visos šeimos poilsį viename iš Turkijos kurortų. „Spontaniškai nieko nedarome. Abu gimę po Svarstyklių ženklu, tad viską linkę planuoti iš anksto“, – šypsodamiesi paaiškino sutuoktiniai.

Darbe nuoboduliui vietos nėra

Abu pašnekovai prisipažino, kad ne visada darbo problemas pavyksta palikti už policijos komisariato sienų. Ž. Stuknys rajono policijos komisariate dirba jau 17 metų, tad pirmiausia jis papasakojo, kaip tapo pareigūnu.

Baigęs tuometę Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklą, Žygintas kurį laiką dirbo „Draugystės“ žemės ūkio bendrovėje, pradedant sandėlio darbininku, baigiant traktorininku. 1999–2000-aisiais tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Grįžęs užsiregistravo Darbo biržoje, tačiau jokių darbo pasiūlymų nesulaukė. Tada jaunas vyras nusprendė įsidarbinti prižiūrėtoju Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Tačiau nedidelis atlyginimas ir brangi buto nuoma vertė dairytis kitos darbo vietos. Sužinojęs, kad Pasvalio policijos komisariate yra laisvų darbo vietų, 2002-aisiais grįžo į gimtąjį kraštą. Klaipėdoje baigęs įvadinius policininkų kursus tapo pareigūnu. Per 17 metų, vykstant policijos pertvarkai, ne kartą keitėsi Ž. Stuknio pareigos. Dabar jis yra rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Prieš trejus metus „Darbo“ organizuotuose „Pasvalio krašto deimančiukų“ rinkimuose Žygintas, surinkęs 695 balsus, pelnė „Metų pareigūno“ nominaciją.

„Tada, 2002-aisiais, tikrai negalvojau, kad Pasvalio rajono policijos komisariatas taps nuolatine mano darbo vieta. Bet, kaip sakoma, nėra nieko pastovesnio už laikina“, – atviravo pareigūnas.

Jo sutuoktinės kelias į policiją kur kas tiesesnis ir trumpesnis. Vida Stuknienė 2013 m. pavasarį į policiją atėjo iš vienos draudimo kompanijos. Anot pašnekovės, vyras iš pradžių bandė atkalbėti nuo šio pasirinkimo.

Pareigūnų pora pripažino, kad realybė smarkiai skiriasi nuo to, kaip policijos darbas vaizduojamas trileriuose ir detektyvinėse knygose. Jau nemažą darbo patirtį sukaupęs Ž. Stuknys tvirtina, kad vos ne kasdien susiduriama su nestandartinėmis, netipiškomis situacijomis. Anot tyrėjo, geri darbo rezultatai labai priklauso ne tik nuo policijos, bet ir nuo visų teisėsaugos institucijų koordinuotų veiksmų. Pašnekovas pakartojo tai, ką yra sakę visi kalbinti policininkai. Būtina išmanyti dažnai besikeičiančius teisės aktus, būti pareigingam, o kūno kultūra privalo tapti kasdieniu palydovu. Tad neatsitiktinai Ž. Stuknys yra pamėgęs jėgos sportą – kilnoja svarmenis. Pareigūnas dažnai atstovauja rajono policijos komisariatui įvairiose sporto varžybose.

V. Stuknienė priminė dar vieną policininkui būtiną savybę – psichologinį tvirtumą. Jo ypač dažnai reikia bendraujant su teisėtvarkos pažeidėjais. Pavyzdžiui, ateina į komisariatą žmogelis, kurį pareigūnai prieš kelias dienas sulaikė išgėrusį prie vairo, ir lieja krokodilo ašaras, kad policija iš šeimos atima vienintelį pragyvenimo šaltinį – vairuotojo pažymėjimą. „Tokiais atvejais vos ne kaltas pradedi jaustis dėl to, kad esi policininkas“, – pastebėjo V. Stuknienė. Tačiau filosofavimui erdvės nėra, nes pareigūnams privalu laikytis įstatymo raidės.

Linki natūralių šypsenų

Pokalbį su šiemet 40 metų sukaktis atšventusiais Vida ir Žygintu Stukniais baigėme tradiciniais naujamečiais palinkėjimais. „Pirmiausia linkiu santarvės šeimoje ir su pačiu savimi. Jei šeimoje nėra meilės ir supratimo, tada ir darbe nesiseka, viskas juodomis spalvomis atrodo. Taip pat linkiu dažniau pasidžiaugti vienas kito sėkme“, – kiek pagalvojusi tarė V. Stuknienė. „Aš norėčiau didesnės žmonių tolerancijos ir savitarpio supratimo bei pagarbos vienas kitam. Tad kitais metais linkiu daugiau natūralių, o ne dirbtinių šypsenų“, – pridūrė Ž. Stuknys.

Kaip ir pernai, užpernai, Naujuosius metus Vida Stuknienė namuose sutiko viena su vaikais, nes vyras pagal grafiką naujametę naktį dirbo iki 4 val. Vyriausiasis tyrėjas Ž. Stuknys tvirtino nesureikšminantis Naujųjų metų sutikimo ritualo, svarbiausia, kad grįžtančio jo laukia mylinti žmona ir vaikai.