Ketina reformuoti pataisos įstaigas: gali atsirasti dvi naujos įkalinimo įstaigos

Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas teigia, kad artimiausiu metu bus svarstoma nuteistųjų resocializacijos reforma, kuria siekiama ne tik užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas įkalinimo įstaigose, saugoti jų žmogiškąjį orumą, bet ir paruošti šiuos žmones gyvenimui po bausmės atlikimo.

Reformos projekte taip pat pažymima, kad per 10 artimiausių metų turėtų atsirasti dar bent dvi naujos įkalinimo įstaigos, jose bausmę atlikti neturėtų daugiau kaip po 500 asmenų. Mokymai lauktų ir nuteistųjų, ir su jais dirbančio personalo.

„Reformos esmė – nuteistųjų resocializacija. Taip vadinamas socialinio mokymosi procesas. Juo siekiama ne tik užtikrinti normalias nuteistųjų gyvenimo sąlygas įkalinimo įstaigose, saugoti jų žmogiškąjį orumą, bet ir paruošti šiuos žmones gyvenimui po bausmės atlikimo, kad galėtų dirbti, išlaikytų santykius su artimaisiais, šeima. Ir, kas labai svarbu, nuteistųjų resocializacijos reforma siekiama užtikrinti visuomenės saugumą“, – sako Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius V. Kulikauskas.

Pasak Kalėjimų departamento vadovo, ne paslaptis, kad daugelis nuteistųjų yra papuolę į nesibaigiantį ratą, kai atlikę bausmę, nepasirengę gyvenimui laisvėje, vėlgi imasi nusikalstamos veiklos ir netrunka sugrįžti į įkalinimo įstaigas. Todėl Kalėjimų departamentas pasitelkė ekspertus, srities profesionalus ir parengė reformos projektą.

„Kalinimo sistema turi būti pastatyta ant naujų bėgių ir sparčiau tolti nuo totalitarinės praeities. Įkalintų asmenų resocializacija turi tapti pagrindiniu tikslu, ji turi būti profesionalesnė, o tam reikia gerų ir savo darbu patenkintų darbuotojų, matančių savo darbe didelę prasmę, turinčių geras darbo sąlygas ir kasdien besirūpinančių tuo, koks tas kasdien jų matomas įkalintas žmogus bus gyvendamas laisvėje. Tuomet įkalinimas bus prasmingas ir kaliniams, ir darbuotojams, ir visai visuomenei. Nes naujų galimybių gyvenime neatverianti bausmė yra beprasmė“, – apie reformos poreikį sako vienas projekto autorių – Vilniaus universiteto teisės mokslų daktaras Gintautas Sakalauskas.

Reformos projekte daug dėmesio ir resursų numatoma vienai svarbiausių priemonių – bausmių vykdymo įstaigų darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Taip pat numatoma, kad taikant įvairias socialinio darbo, psichologinio konsultavimo, užimtumo, gydymo priemones bus galima labiau motyvuoti ir skatinti nuteistąjį savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais.

Reformos projektas apima įvairius nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijos aspektus ir nubrėžia pagrindines projekto įgyvendinimo kryptis artimiausiems 5–10 metų.

ELTA