Kel­si­mės va­lan­dą anks­čiau. Kaip pa­bus­ti žva­liam?

Šiauliai

Nei­gia­mą lai­ko kai­tos po­vei­kį jau­čia ir vai­kai bei jau­ni žmo­nės. Nus­ta­ty­ta, kad 11–20 me­tų am­žiaus as­me­nims ki­tą die­ną po lai­ko kei­ti­mo žy­miai pa­dau­gė­ja gal­vos ir ki­to­kių trau­mų, ava­ri­jų, įvai­rių su­žei­di­mų. (Gpointstudio nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

169553

Sek­ma­die­nį, ko­vo 28 d., vėl su­ksi­me laik­ro­džius – nuo šiol teks kel­tis va­lan­dą anks­čiau. Pa­si­kei­tęs ėji­mo mie­go­ti ir kė­li­mo­si rit­mas ne vie­nam iš mū­sų pa­ko­re­guo­ja sa­vi­jau­tą. Šei­mos gy­dy­to­ja Ra­min­ta Lie­bie­nė pa­sa­ko­ja, kam lai­ko po­ky­čiai tu­ri di­džiau­sią įta­ką ir kaip jiems tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti, kad ne­pa­jus­tu­me di­de­lių ne­pa­to­gu­mų.

Dažniau neigiamų pojūčių jaučia vyrai

Laiko keitimas turi neigiamą įtaką daugeliui žmonių, tačiau, atliktų tyrimų duomenimis, labiausiai nukenčia vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės. Šie asmenys paprastai turi lėtinių gretutinių ligų, juos dažniausiai vargina nemigos sutrikimai, kurie, pakeitus vasaros ar žiemos laiką, stipriai paūmėja.

Dažniau neigiamų pojūčių jaučia vyrai ir tie, kurie serga psichikos ligomis, depresija, turintys nerimo spektro sutrikimų, kenčiantys nuo nemigos ar sergantys somatinėmis lėtinėmis ligomis (diabetu, vėžiu, artritu, širdies yda, ŽIV ar kt.).

Neigiamą laiko kaitos poveikį jaučia ir vaikai bei jauni žmonės. Nustatyta, kad 11–20 metų amžiaus asmenims kitą dieną po laiko keitimo žymiai padaugėja galvos ir kitokių traumų, avarijų, įvairių sužeidimų.

„Laikrodžių persukimas veikia nusistovėjusią vaikų miego rutiną, režimą, išbalansuoja dienos ritmą, sumažėja miego valandų skaičius. Tačiau vaikų ir jaunų žmonių organizmo adaptacija yra žymiai greitesnė, todėl ir poveikis sveikatai mažesnis nei pagyvenusiems žmonėms“, – pastebi R. Liebienė.

Kodėl jaučiamės prastai?

Anot medikės, kiekvienas žmogus turi individualų cirkadinį ritmą, kitaip – biologinį laikrodį, kuris reguliuoja paros ritmą ir miego fazes. Jam pasikeitus, būname priversti keltis kitu metu, esame pažadinami ne toje miego fazėje, kurioje buvome įpratę pabusti. Pavyzdžiui, žadintuvui suskambėjus, mums esant gilaus miego fazėje, tampa sunku prabusti, jaučiamės prastai, neišsimiegoję.

„Po laiko persukimo dažniausiai pasitaiko psichologinių ir miego sutrikimų. Žmonės, įpratę eiti miegoti tam tikrą valandą, kitu metu negali užmigti, ryte pabunda pavargę, o dieną tampa irzlūs, stokoja energijos, jiems sunku susikaupti. Miego metu žmogaus organizme gaminamas melatoninas, kuris atsakingas už cirkadinius ritmus, taip pat laimės hormonas serotoninas, kurio trūkstant gali pasireikšti ar paūmėti depresija, emociniai sutrikimai“, – tvirtina gydytoja.

Su miegu susijusi ir hormono grelino apykaita. Šis hormonas atsakingas už apetitą, tad esant miego trūkumui didėja alkis. Jei ši situacija tęsiasi ilgesnį laiką, dažnai neišsimiegantis žmogus gali priaugti svorio ar net nutukti.

Mokslinių tyrimų duomenimis, laiko pokyčiai taip pat žymiai padidina ir kardiovaskulinių bei cerebrovaskulinių ligų riziką – padidėja tikimybė susirgti miokardo infarktu, o insulto rizika išauga net 8 proc. Taip pat nustatyta, kad laiko kaita, kaip trumpalaikis streso faktorius, turi įtakos imuninei sistemai, gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimų, neinfekcinio kolito, enterito paūmėjimų.

„Vis dėlto laiko sukimas pavasarį, kada pailgėja šviesus dienos periodas, gali turėti ir teigiamą poveikį sveikatai: daugiau galime pabūti lauke, pasimėgauti saulės spinduliais, organizme pasigamina daugiau vitamino D, o jis taip pat atsakingas už gerą nuotaiką, energiją, kardiovaskulinių ligų rizikos sumažėjimą“, – sako R. Liebienė.

Kaip lengviau adaptuotis prie laiko pokyčių?

Šeimos gydytoja pastebi, kad paprastai daugumai žmonių prisitaikymas prie pasikeitusio laiko trunka apie savaitę: vaikams, kurie sugeba greitai adaptuotis prie pokyčių, tai gali trukti ir kelias dienas, bet senyviems žmonėms sunkumai kartais tęsiasi net kelias savaites.

Norintiesiems, kad laiko persukimo poveikis nebūtų juntamas ar būtų juntamas kuo mažiau, R. Liebienė pataria savaitę ar bent kelias dienas prieš laikrodžių persukimą eiti miegoti 10–20 min. anksčiau arba vėliau – priklausomai nuo to, ar pereinama prie vasaros, ar prie žiemos laiko. Taip palaipsniui organizmas bus pratinamas prie naujo laiko.

„Visada svarbu ir miego higiena: vakare patariama daug neprisivalgyti, negerti gėrimų, turinčių kofeino, bent 30 min. pabūti be televizoriaus ar telefonų ekranų, geriausia – tyloje. Visada svarbu stengtis užmigti tuo pačiu laiku, išlaikyti dienos rutiną: laiku sportuoti, valgyti, nes tada organizmui nebus didelio streso, net pasikeitus laikui. Ir, žinoma, kuo daugiau būti lauke, saulėje, didinti fizinį aktyvumą, tada ir vakare greičiau pajusime nuovargį, ir sėkmingai užmigsime“, – įsitikinusi medikė.

Darželinukų, mokyklinukų tėvams, norintiems savo atžalas paruošti laiko pokyčiams, gydytoja pataria pirmiausia nesijaudinti ir savo įtampos neperduoti mažiesiems.

„Vaikai tą labai jaučia, todėl svarbu ir tėveliams patiems jaustis gerai, pasiilsėti. Vaikučiams visada reikalingas miego režimas, taisyklės, netgi kiekvieno vakaro ritualai, kurie, atliekami prieš miegą, nuramina, paruošia miegui. Kiekvienas tėvelis ir mama geriausiai pažįsta savo vaiką, todėl, jei įprastai vaikui kildavo problemų atsikelti į mokyklą, rekomenduočiau pasinaudoti ankstesniu patarimu ir savaitę prieš laiko kaitą po truputį ankstinti ar vėlinti atsikėlimo metą“, – sako R. Liebienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt