PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2019 m. Birželio 6 d. 17:02

Kelmės rajono medikams pristatytos racionalios antibiotikų terapijos gairės

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


86856

Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėja, Vaistų komiteto narė Dalia Ozolienė dalyvavo visuotiniame Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) darbuotojų susirinkime, kur perskaitė pranešimą racionalios antibiotikų terapijos klausimais. Pranešėja priminė medikams, kaip nesuklysti skiriant antibiotikus: jeigu susirgimas virusinis, antibiotikų visai nereikia. Perteklinis antibiotikų vartojimas skatina bakterijų atsparumą, išreguliuoja žarnyno mikroflorą.


Foto galerija:

5cf90ed1cc4bc.jpg
5cf90ed2d9d48.jpg

Ar reikalingi antibiotikai ir kokie, padeda nustatyti C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas, greitasis streptokoko antigeno nustatymo testas ir mikrobiologinis tyrimas (pasėlio paėmimas).

Pranešėjos žodžiais, siekiant nustatyti infekcijos kilmę – bakterinė ar virusinė, naudingas CRB kiekio tyrimas. Kuo aukštesnis CRB, tuo didesnė tikimybė, kad infekcija yra bakterinės kilmės. Šis rodiklis padeda medikui apsispręsti dėl būtinybės pacientui skirti antibiotikų. O streptestas atliekamas siekiant nustatyti, kad ligos sukėlėjas – būtent streptokokas.

„Nustačius, kad ligos sukėlėjas yra streptokokas, reikėtų skirti šį konkretų sukėlėją veikiantį siauro spektro antibiotiką – fenoksimetilpeniciliną“, – sakė pranešėja. D. Ozolienės žodžiais, svarbiausias principas skiriant vaistus – nepakenkti ligoniui, kiek įmanoma išvengti šalutinio poveikio. Antibiotiko skyrimas prasideda nuo tikslios diagnozės, remiantis preparato charakteristika. Nustačius streptokoką, siauro spektro antibiotikas yra saugiausias pasirinkimas.

D. Ozolienės teigimu, vis dar išrašoma per daug plataus spektro antibiotikų ir per mažai siauro veikimo antibiotikų. Dažnai naudojami makrolidai. Lyginant su Švedija, kurioje penicilino vaikams skiriama 15 kartų daugiau negu makrolidų, Lietuvoje atvirkščiai – makrolidų tris kartus daugiau negu penicilino. To pasekmės – kasmet Europos Sąjungoje 25 tūkstančiai pacientų miršta dėl atsparių bakterijų, išlaidos dėl sukeliamų infekcijų ir darbo produktyvumo sumažėjimo kasmet sudaro mažiausiai 1,5 milijardo eurų.

D. Ozolienė pristatė Šiaulių TLK duomenis, kiek Kelmės rajono gydymo įstaigose 2–7 metų vaikams buvo išrašyta receptų antibiotikams ir kiek buvo atlikta greitųjų streptokoko antigeno nustatymo testų. Atkreiptas dėmesys, kad kai kuriose įstaigose buvo išrašyti šimtai receptų, o testas atliktas vos keliems vaikams. Neaišku, kodėl streptestas atliekamas gana retai, nors šis tyrimas, kaip skatinamoji priemonė, kompensuojamas ligonių kasų.

Šiaulių TLK veikiantis Vaistų komitetas nustatė, kad po antibiotikų, ypač plataus spektro, paskyrimo vaikams pirmaisiais jų gyvenimo metais, didėja infekcijos pasikartojimo rizika. Plataus spektro antibiotikais gydyti vaikai vėlesniais savo gyvenimo metais dažniau serga infekcinėmis ligomis ir patenka į ligonines.

Šiaulių TLK jau kelerius metus akylai vykdo kompensuojamųjų antibakterinių vaistų skyrimo vaikams stebėseną, ypač atidžiai stebimos tos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose antibiotikų vaikams prirašoma daugiausia. Džiugu, kad įstaigų kontrolė ir informacijos apie racionalų antibiotikų vartojimą sklaida padėjo pasiekti gerų rezultatų – pastaruoju metu net penkis kartus sumažėjo antibiotikų paskyrimų vaikams iki vienerių metų.

Remdamasi mokslininkų teiginiais pranešėja priminė, kad žmogaus kūną sudaro tik 43 procentai žmogiškųjų ląstelių, visa kita – įvairių mikroorganizmų kolonijos. Taigi kiekvienas esame daugiau mikrobas negu žmogus. Antibiotikas yra vaistas prieš gyvybę, todėl turi būti naudojamas labai tikslingai, tik tada, kada reikia, o jeigu galima, geriau apsieiti be antibiotiko ir tausoti organizmą. „60 metų infekcinius susirgimus gydome antibiotikais, tačiau sparčiai daugėja autoimuninių, alerginių ligų. Mokslininkai sieja antibiotikų vartojimą, ypač plataus spektro, su naujų ligų atsiradimu“, – sakė D. Ozolienė.