Kelių laistymas – išskirtinė paslauga Klaipėdos rajono gyventojams

Jau ketvirtus metus Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ teikiama kelių laistymo sūriu vandeniu paslauga rajono gyventojams tapo įprasta ir nebeįsivaizduojama, kaip šiltuoju metų laiku reikėtų be jos išsiversti, kai tuo metu kitose savivaldybėse tokia paslauga nėra teikiama.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo, šiemet dėl itin sauso pavasario tenka išgirsti nemažai gyventojų skundų dėl dulkančių kelių, pastebima, kad gyventojams trūksta informacijos apie kelių laistymo tvarką: „Visų pirma noriu paprašyti gyventojų kantrybės – Savivaldybėje yra daugiau nei 800 km žvyrkelių, 11 seniūnijų ir tik 1 druskingu vandeniu kelius laistantis automobilis, kuriuo pamainomis, 16 val. per parą, dirba du darbuotojai. Per dieną, priklausomai nuo to, kur yra vandens gręžinys, galima palaistyti apie 4 km kelių. Taigi mūsų pajėgumai nesutampa su dideliu ir vis augančiu poreikiu. Kai kurių skundų sulaukiama, nes gyventojams trūksta informacijos, kada ir kaip galima laistyti kelius, kokie keliai laistomi ar kodėl kinta grafikas.“

Kelių laistymas druskingu vandeniu po lietaus ar esant silpnam lietui, pasak Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo Algirdo Ronkaus, yra efektyvesnis nei laistant sausus kelius. Kai kelias jau yra drėgnas, sūrus vanduo į kelio dangą prasiskverbia giliau ir rezultatas – nedulkantis kelias – išsilaiko ilgiau. Laistyti kelių esant smarkiai liūčiai neverta.

Sodininkų bendrijose kelių, kurie nepriklauso Savivaldybei, laistymą organizuoja bendrijos pirmininkas, o privačių kelių – jų savininkai.

Laistant kelius, sudarant laistymo grafikus, seniūnams kyla problemų norint suderinti greideriavimo ir laistymo darbus. Kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, kelias turi būti pirmiausia nugreideriuojamas ir tuomet palaistomas. Jei sugenda vienų ar kitų rangovų technika ir dėl to pasikeičia grafikai, kartais šių paslaugų eilę sunku suderinti, tačiau seniūnai šioje srityje bendradarbiauja ir problemas stengiasi spręsti lanksčiai: kaimyninės seniūnijos pasikeičia laistymo eile ar pasidalija greideriavimo ar laistymo paslaugomis.

Dar viena problema, kurią ruošiamasi artimiausiu metu spręsti – nepakankamas verslo prisidėjimas prie kelių laistymo. Keliose seniūnijoje daugiausia dulkių kelia žvyrkeliais į ir iš karjerų bei prie verslo įmonių važiuojantis sunkiasvoris transportas, kartais nepaisantis svorio ribojimų. Prieš pradėdami veiklą verslininkai įsipareigojo užtikrinti, kad jų eksploatuojamuose keliuose nedulkės, tačiau įsipareigojimai yra pamirštami, o išsireikalauti geranoriško prisidėjimo – itin sunku. Planuojama artimiausiu metu priminti verslininkams jų įsipareigojimus, tačiau, jei į prašymus atsižvelgta nebus, bus ieškoma teisinių priemonių spręsti problemą. Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Balnionienė ragina visus seniūnus bendradarbiauti su verslu ir prašyti jų prisidėti prie kelių laistymo juolab kad šią paslaugą galima pirkti ir iš AB „Kelių priežiūra“. Paslaugos kaina – sutartinė, priklausanti nuo atstumo, tačiau tai nėra labai didelės lėšos verslui. Tikimasi, kad prie kelių laistymo geranoriškai prisidės įmonės, įsikūrusios šalia žvyrkelių. Verslininkus kartu kurti geresnę ir sveikesnę aplinką kvies ir įmonėse lankysis ne tik seniūnai, bet ir mero pavaduotoja A. Balnionienė.

„Seniūnų prašoma dar aktyviau skleisti informaciją apie kelių laistymą, eilę, prioritetus, nuolat bendrauti su gyventojais šiuo klausimu. Kviesdamas gyventojus būti kantresnius, tuo pačiu kviečiu ir pasidžiaugti šia išskirtine paslauga, kuri teikiama ne taip ir seniai. Laistyti kelius nėra Savivaldybės funkcija, tai daroma Savivaldybės iniciatyva, kad gyvenimas rajone būtų patogus. Nežinome, kiek ilgai galėsime šią paslaugą teikti, nes sūrus vanduo, kurį Savivaldybei geranoriškai teikia naftos gavybos įmonė, gręžiniuose taip pat gali baigtis, todėl vertinkime tai, ką turime šiandien. Jei kyla klausimų dėl kelių laistymo, kviečiu kreiptis į seniūnus, kurie organizuoja šios paslaugos teikimą ir geriausiai žino, kokia situacija jūsų gyvenamojoje vietoje“, – ragino Administracijos direktorius A. Bogdanovas.