Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobanko nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
„Tam, kad būtų užtikrintas saugumas keliuose, išsaugotos gyvybės, diegiame įvairias kompleksines priemones: nuo inžinerinių saugos sprendimų iki šviečiamosios veiklos, nukreiptos į bendruomenes. Tuo pačiu nuosekliai didėja ir eismo saugos priemonėms skiriamų lėšų dalis“, – teigė Kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas, kartu pažymėdamas, kad saugumas šalies keliuose priklauso ir nuo vairuotojų sąmoningumo.
Anot Kelių direkcijos, dar šiais metais planuoja įrengti 60 km pėsčiųjų dviračių takų, rekonstruoti 10 vieno lygio sankryžų, įrengti 5 km tvorų, saugančių eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų, ir 95 km apsauginių kelio atitvarų. Taip pat iš šių lėšų įrengiami greičio mažinimo kalneliai, salelės, miesto vartai, greičio matuokliai ir kt. Kai kurios eismo saugos priemonės įrengiamos kartu su įgyvendinamais atskirų kelių ruožų rekonstravimo, kapitalinio remonto ar paprastojo remonto projektais.
Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2023 metų I pusmetį šalies keliuose žuvo net 72 žmonės, o tai 41 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.