PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2019 m. Balandžio 11 d. 12:30

Kelionė tarp Vilniaus ir Kauno gali sutrumpėti tris kartus

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


79428

Kelionė iš Vilniaus į Kauną truks tik 20 minučių – tokia mintis skambėjo per Seime vykusį dvimiesčio idėjos pristatymą.

Grupė susiekimo problemoms neabejingų visuomenės atstovų – prof. J. Butkevičius, susisiekimo strateginio planavimo ekspertas A. Račkauskas, „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas J. Zykus ir kt. – apsilankė Seime ir pristatė savo Vilniaus–Kauno dvimiesčio viziją.

Pokalbyje su politikais pabrėžta būtinybė formuoti galiojančiame Bendrajame plane numatytą Vilniaus ir Kauno dvimiestį, abu miestus sujungiant nauju geležinkeliu, kurio greitis siektų 260 km/val. Visuomenininkai siūlo nutiesti jį nuo Karmėlavos iki Pilaitės, pastarąją su miesto centru sujungiant metro linija. Greitas susisiekimas – vienintelė galimybė dvimiesčiui gyvuoti.

Vilniaus ir Kauno dvimiestis yra būtinas norint tapti strategiškai svarbiu miestu Europos Sąjungoje, tokiu kaip Berlynas, Varšuva ar Kopenhaga. Toks ekonominis ir kultūrinis centras pritrauktų daugiau investicijų ir lėšų iš įvairių fondų, išsiveržtų iš aplinkinių europinio rango miestų įtakos zonos.

Labai svarbi ir šalies svorio centro slinktis link jūros ir krašto geografinio centro, kur kertasi svarbiausios geležinkelių ir automobilių trasos, šalia jų – puikių perspektyvų augti turintis Kauno oro uostas.

2004 metais patvirtintas Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginis planas, 2007 metais parengta kelių tomų dvimiesčio regiono urbanistinės plėtros galimybių studija, tokio stipraus ekonominio ir kūltūrinio centro atsiradimo svarba pažymėta dabar galiojančiame šalies Bendrajame plane. Planuose buvo numatyta tokį centrą sukurti iki 2020 metų.

Dvimiesčio idėjos iš pradžių entuziastingai griebėsi abu miestai. Deja, metams bėgant entuziazmas slūgo. Paskutinis akordas – rengiamame naujajame šalies Bendrajame plane (jo sprendinius numatant laikotarpiui iki 2030 m., koncepcijos vystymo kryptis – iki 2050 m.) dvimiesčiui vietos nebeliko.

Pasitarime buvo konstatuota, kad Kauno ir Vilniaus sujungimą reikėtų spartinti, numatant konkrečią greitojo geležinkelio trasos ir automobilių kelių jungtį nuo vakarinio Vilniaus pakraščio į A1 kelią, kaip buvo numatyta Bendrajame plane. Naujai rengiamame Bendrajame plane būtina nurodyti, kur bus sukurti visuomeninės paskirties objektai, į kuriuos planuojama perkelti dalį ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų.

Buvo sutarta tuo tikslu paruošti Dvimiesčio projekto įgyvendinimo koncepciją ir, apsvarsčius su visuomene, pateikti ją Seimui ir Vyriausybei, kad būtų išleisti reikalingi įstatyminiai aktai.