Kelionė, suvienijanti pasaulio piligrimus

Šiauliai

Kelionė. Šv. Jokūbo simboliu – kriauklėmis – žymimi svarbiausi šventi objektai, pro kuriuos veda piligriminiai keliai. Pamatę mėlyname fone geltoną bei ant asfalto bronzinį kriauklės atvaizdą, keliautojai supranta priėję šventą vietą. (Autorės nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

96817

Šiaulių regiono žmonės vis dažniau ant įvairių miestų ir miestelių pastatų pastebi ženklą – geltoną kriauklę mėlyname fone. Šis ženklas rodo, kad esate Šv. Jokūbo piligrimų kelyje, kuris tampa vis labiau populiarus ir Lietuvoje. Kelias veda į Ispanijoje esančią Santjago de Kompostelos katedrą, kurioje ilsisi vieno iš Jėzaus apaštalų – šv. Jokūbo – palaikai. Įdomu tai, kad mūsų šalies teritorijoje vinguriuoja net penki Šv. Jokūbo piligriminiai keliai, o jais rūpinasi dvi asociacijos.

Lietuva krikščioniškame žemėlapyje

Šv. Jokūbo piligrimų kelias – Camino de Santiago – yra pirmasis ir seniausias Europos kultūros kelias, kurio atšakos driekiasi per visą Europą. Šio kelio ženklų galima rasti daugelio Europos sostinių ir miestų aikščių grindiniuose bei ant įvairių šventovių.

Šv. Jokūbo keliu piligrimai keliauja jau nuo ankstyvųjų viduramžių. O 1987 m. buvo paskelbta deklaracija, kurioje tarp krikščioniškų Europos valstybių, esančių piligrimų kelio atkarpoje, buvo pažymėta ir Lietuva. Deja, dėl tuo metu buvusios sovietų okupacijos Lietuva neturėjo galimybės prisijungti prie kitų šalių piligrimų ir pažymėti šventų kelių.

Tačiau lietuviai niekada nepamiršo, kuo ypatinga krikščioniškam pasauliui yra mūsų šalis. Atgavus nepriklausomybę, šis faktas buvo prisimintas ir per Lietuvą nusitiesė penki keliai.

Penkiais keliais eina vis daugiau

Nuo 2013 metų Lietuvoje įsteigta Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija, o 2016 metais – ir Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija. Šiuo metu ji koordinuotai veikia, vienydama 25 savivaldybes.

Kasmet nuo 2013 m. Lietuvoje vyksta piligriminiai žygiai pėsčiomis arba dviračiais. Per Lietuvą galima keliauti penkiais takais, vedančiais Ispanijos link: Žemaitijos / Karaliaučiaus keliu (269 km), Kauno (410 km), Šiaulių (403 km), Vilniaus (493 km) bei Šv. Jokūbo žiedu, jungiančiu visas vienuolika Lietuvoje esančių šv. apaštalo Jokūbo bažnyčių.

Pernai Šiaulių krašte buvo pradėti Šv. Jokūbo kelio – Šiaulių kelio – žymėjimo darbai Kelmės rajone. Sužymėta atkarpa nuo Svilės kryžių kryžkelės iki Verpenos kaimo pradžios. Tipiniu kelio ženklu – kriaukle – pažymėti pakelės medžiai, akmenys ir kt. Tokiu būdu padaryti pirmieji žingsniai, kurie leis piligrimams nenuklysti nuo pagrindinio Šv. Jokūbo Šiaulių kelio.

Šiemet birželį žygeiviai šv. Jokūbo kriauklėmis ir rodyklėmis sužymėjo kelią nuo Gataučių (Joniškio r.) iki Paberžės (Kėdainių r.). Taigi, kelias pasipildė šešiais naujais etapais: Gataučiai–Rusliai, Rusliai–Pakruojis, Pakruojis–Rozalimas, Rozalimas–Burbiškis, Burbiškis–Sidabravas ir Sidabravas–Paberžė.

Įdomu tai, kad susidomėjusiųjų vis daugėja. „Nors kol kas tuo domisi daugiau vidutinio amžiaus žmonės“, – pripažino Kelmės turizmo ir verslo informacijos centro darbuotoja Lina.

2016 m. duomenimis, Šv. Jokūbo, arba kitaip Camino de Santiago, keliu tais metais keliavo apie 280 tūkst. piligrimų iš viso pasaulio.

13411754-1105972859449014-6720012991067723890-o.jpg

Ieškoma kriauklių

Šv. Jokūbo simboliu – kriauklėmis – žymimi svarbiausi šventi objektai, pro kuriuos veda piligriminiai keliai. Keliaudami šiais takais, tikintieji ne tik artėja link tikslo – Santjago de Kompostelos katedros, jie taip pat aplanko daugybę šventovių.

Toks žymėjimas atpažįstamas visame pasaulyje. Taip pat kriauklės įprastai įkurdinamos centrinėse Europos miestų gatvėse ir nurodo kryptį link Santjago de Kompostelos katedros.

Kelias prasideda ties Latvijos–Lietuvos siena, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su Camino Polaco piligrimų taku Lenkijoje.

Kiekvienas dalyvaujantysis turi piligrimo pasą, kurį gauna turizmo informacijos centruose, o aplankęs šventas vietas, pažymėtas kriauklėmis ir esančias kelio atkarpoje, pase gauna antspaudą. Taip pažymima jau nueito kelio dalis. Surinkus daugybę antspaudų ir nuvykus iki paties tikslo – Santjago de Kompostelos katedros, esančios Ispanijoje, gaunamas sertifikatas, kuris kiekvienam pasišventusiam piligrimui yra didelis trofėjus.

Žymėjimas dar nebaigtas

Šiuo metu šalyje dar yra nemažai nepažymėtų šventų vietų. Piligrimų žemėlapyje yra pavaizduotos visos vietos, kurios yra įtrauktos į Šv. Jokūbo kelio šventovių sąrašą, bet, ten nuvykus, kriauklės simbolio rasti gali ir nepavykti. Savivaldybės yra gavusios keraminius ženklus, kurie turi būti pritvirtinti prie įvairių pažymėtų šventovių, bet dėl blogų oro sąlygų bei kitų aplinkybių iškabinta jų dar tik pusė.

Eiti ryžtasi tik drąsiausieji

Kelmės turizmo ir verslo informacijos centro konsultantė Lina pasakojo, kad nemažai žmonių, išgirdusių apie šią šventą kelionę, susidomi. Atėję į informacijos centrą, ne vienas klausia, nori sužinoti daugiau, bet didelė dalis, išgirdusi, kad kelionės esmė – eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu, išsigąsta.

„Visi nori tiesiog nuvažiuoti mašina iki šventų objektų ir juos apžiūrėti, bet gal tik 10 proc. iš susidomėjusiųjų ryžtasi eiti pėsčiomis“, – pasakojo Lina.

Visgi eiti tenka įvairiomis kelio dangomis bei esant įvairioms oro sąlygoms, nešantis reikalingiausius daiktus. Per vieną dieną yra nueinama apie 25 km.
Informacija apie nakvynės vietas suteikiama turizmo informacijos centruose, bažnyčiose ir kt.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt