Kelionę po Aziją tęsiantis popiežius Pranciškus atvyko į Japoniją

Vilnius

AFP-Scanpix nuotr.

Vaiva KasiulynaitėŠaltinis: Etaplius.lt

107968

Popiežius Pranciškus šeštadienį atvyko į Japoniją ir pradėjo vizitą, per kurį aplankys atominį bombardavimą patyrusius miestus Hirošimą ir Nagasakį, perspės apie branduolinių ginklų keliamą grėsmę ir melsis už taiką.

Popiežius atvyko į Tokiją pliaupiant lietui ir pučiant smarkiam vėjui. Pranciškui atsargiai lipant avialinijų „Thai Airways“ lėktuvo, atskraidinusio jį iš Tailando, trapu vėjas plaikstė jo baltą galvos apdangalą.

Vaizdo kreipimesi į Japonijos žmones, paskelbtame prieš išvykstant iš Vatikano, Šventasis Tėvas smerkė „amoralų“ branduolinių ginklų naudojimą.

„Kartu su jumis meldžiuosi, kad griaunamoji branduolinių ginklų galia daugiau niekuomet žmonijos istorijoje nebebūtų panaudota," – kalbėjo 1,3 milijardo narių visame pasaulyje turinčios Katalikų Bažnyčios vadovas.

Vizitas Japonijoje yra Tailande anksčiau šią savaitę pradėtos pontifiko kelionės po Azija antroji ir paskutinioji stotelė. Per šią kelionę Pranciškus įspėjo dėl šiuolaikinių technologijų sukuriamų spąstų ir pasisakė už religinį pakantumą, be kita ko, susitikęs su Tailando budistų dvasiniais lyderiais.

Manoma, kad tą patį jis padarys ir Japonijoje. Maždaug 440 tūkst. iš šalies 126 mln. gyventojų yra katalikai.

Daugumos japonų išpažįstama religija yra šintoizmo ir budizmo – dviejų glaudžiai persipynusių tikėjimų, pagrįstų gamtos ir dvasių garbinimu – derinys, tačiau daugelis šalies gyventojų taip pat švenčia Kalėdas ir kitas krikščioniškas šventes.

Krikščionybę į Japoniją 1549 metais atvežė vienas jėzuitų misionierius. Nuo to laiko daugelį amžių prieš šią religiją išpažįstančius žmones šalyje buvo vykdoma kruvinų represijų.

XVII amžiuje Japonijai užsidarius nuo likusio pasaulio, krikščionys buvo verčiami išsižadėti savo tikėjimo, persekiojami, kankinami, nukryžiuojami ir skandinami.

Japonijai vėl atsivėrus pasauliui XIX a. viduryje, į šalį sugrįžę misionieriai labai nustebo radę apie 60 tūkst. žmonių, slapta išsaugojusių tikėjimą ir praktikavusių unikalią katalikybės formą, susipynusią su tradicine japonų kultūra ir religinėmis apeigomis.

Manoma, kad Pranciškus pagerbs šių „slaptųjų krikščionių“, japoniškai vadinamų „kakure kirišitan“, atminimą sekmadienį, kai lankysis Nagasakyje, kur apie juos pirmąkart sužinojo vakariečiai.

„Bombos nepamirši“

Pranciškus taip pat vyks į Hirošimą ir kalbės prie garsiojo taikos memorialo, skirto paminėti 1945-ųjų rugpjūčio 6-ąją – dieną, kai ant miesto buvo numesta JAV atominė bomba.

Tokijo jėzuitų socialinio centro direktorius tėvas Yoshio Kajiyama (Jošijas Kadžijama), gimęs Hirošimoje netrukus po karo, labai laukia šios popiežiaus kalbos.

„Mano senelis žuvo bombos sprogimo dieną Hirošimoje, aš jo nepažinojau. Po keturių dienų mirė mano teta – jai buvo 15 metų“, – sakė 64-erių dvasininkas.

„Užaugęs Hirošimoje, bombos nepamirši“, – pridūrė jis.

Pirmadienį Tokijuje Pranciškus susitiks su „trigubos katastrofos“ – 2011 metų žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės avarijos – aukomis.

Popiežius taip pat susitiks su naujuoju Japonijos imperatoriumi Naruhito (Naruhitu) ir premjeru Shinzo Abe (Šinzu Abe) bei aukos mišias Tokijo beisbolo stadione.

Kelionės po Aziją pradžioje pontifikas keturias dienas viešėjo Tailande, kur budistai yra dauguma, o katalikai, kaip ir Japonijoje, sudaro tik nedidelę gyventojų dalį.

Popiežius susitiko su Tailando karaliumi Vajiralongkornu (Vačiralongkonu) ir budistų aukščiausiuoju patriarchu. Šio vizito metu Katalikų Bažnyčios vadovas pagal vietinį paprotį nusiavė batus.

Paskutinėje viešoje kalboje Bankoke popiežius padėkojo nedidelei vietos katalikų bendruomenei už šiltą priėmimą.

„Išvykdamas duodu jums užduotį – nepamirškite už mane pasimelsti“, – sakė jis.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt