Kejėnuose – tradicinis Rudens lygiadienio renginys

Raseiniai

Gražina PečkaitienėŠaltinis: Raseinių rajono savivaldybė

Mūsų kaimų bendruomenių įsipareigojimas – saugoti gamtą ir puoselėti tradicijas. Jau tapo gražia tradicija, kad Milašaičių ir Palukščio bendruomenės kasmet organizuoja Pavasario ir Rudens lygiadienius bei mini Baltų vienybės dieną. Svarbus buvo 1236 metais įvykęs Saulės mūšis, atnešęs pergalę prieš Kalavijuočių ordiną. Šis mūšis įrodė baltų vienybės galią ir svarbą, paskatino valstybingumo raidą, padėdamas pamatus Mindaugo karalystei.

Kejėnų archeologiniame komplekse yra piliakalnis (I-II tūkst.), pilkapiai (II-IV tūkst.) ir senkapiai (XII-XIII a.). Rajone tai viena iš vietų, kur buvo ištirti ir išlikę pilkapiai. Pagerbdami protėvių atminimą ir išreikšdami pagarbą, pilkapiuose uždegame aukurą ir visų atsineštas žvakeles.

Šiais metais mūsų šventėje dalyvavo Raseinių rajono savivaldybės vicemeras Jonas Vazgys, Savivaldybės tarybos narys Darius Ulickas, VVG „Raseinių krašto bendrija“ specialistė Milda Mikolaitienė, 6 kaimo bendruomenių pirmininkai ir draugai. Norime pasidžiaugti, kad su mumis dalyvavo Kėdainių rajono Kalnaberžės bendruomenės centro nariai, su kuriais esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį.

Šventėje mus džiugino du Raseinių rajono kultūros centro kolektyvai. Šių metų jubiliejinės respublikinės Dainų šventės dalyviai – Ariogalos liaudies šokių kolektyvas „Sutartinis“, vadovaujamas Marijos Kvietkuvienės, kuris atliko lietuvių ir latvių tautų šokius iš Dainų šventės repertuaro. Taip pat folkloro ansamblis „Degueė“, vadovaujamas Astos Nikžentaitienės, džiugino skambiomis dainomis. Dainų šventės 100-mečio proga piliakalnį puošė fotoparoda apie Dainų šventės istoriją ir mūsų rajono dalyvius, taip pat buvo iškeltos Lietuvos, Latvijos ir kaimų bendruomenių vėliavos.

Džiaugiamės, kad esame lietuviai ir gyvename Lietuvoje. Mūsų stiprybė slypi vienybėje. Istorija ir gamta – mūsų rūpestis. Kiekvienas turime progą apmąstyti savo indėlį: kaip prisidedame prie gamtos saugojimo, istorijos išsaugojimo ir tradicijų puoselėjimo. Protėviai tikėjo Lygiadienio magija. Vakarai buvo laikomi šventvakariais, kuomet išsimaudžius upelyje, kuris teka iš rytų, žmogus tampa tyras ir sveikas. Šventa buvo laikoma ugnis. Uždegėme laužą – bendrystės ir vienybės simbolį. Dainavome, džiaugėmės vieni kitais ir nuostabia gamta. Dainos, šokiai, šypsenos ir mūsų bendrystė – skirtos Lietuvai. Ir tegul kasmet skambanti tradicinė daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos...“ vilnija per klonius ir miškus.

Po šventės priešpilyje vaišinomės Palukščio bendruomenės šeimininkių virta koše ir atsineštomis gėrybėmis. Ačiū visiems dalyviams ir organizatoriams, kurie prisidėjo prie šventės kūrimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt