Kėdainiuose pilasi „politinė tryda“

Paskutiniame septynias valandas trukusiame rajono tarybos posėdyje nagrinėta daug svarbių klausimų. Vienas iš jų – strateginio plano pakeitimai. Strateginis planas kasmet tikslinamas atsižvelgiant į biudžeto pokyčius. Tokie plano tikslinimai vykdomi kasmet.

Ir nepaisant to, kad patikslintame strateginiame plane didinamos lėšos – numatoma net dviem milijonais didesnės investicijos, daliai tarybos narių pakeitimai pasirodė nebūtini bei nemotyvuoti. Maža to, buvo išlaikyta ir tradicija – „plėšantis marškinius“ užsiiminėti asmenišku kolegų puolimu ir patyčiomis.

Kokie pokyčiai?

Strateginis planas buvo patvirtintas 2019 metų gruodį. Netrukus po jo patvirtinimo į Lietuvą atkeliavo koronavirusas, tad dirbama ypatingai sudėtingomis sąlygomis, tad nėra ir ko tikėtis, kad tokiu atveju nebūtų pasikeitimų nei biudžete, nei strateginiame plane. Savivaldybė gavo apie 2 mln. eurų papildomų lėšų.

Patikslinus strateginiame plane numatytas programas, lėšų poreikis 2021 m. siekia apie 90,2 mln. eurų, 2022 m. – apie 80,4 mln. eurų. Vertinant patvirtintus ir patikslintus 2020 m. asignavimus priemonėms įgyvendinti, lėšų poreikis didėja 2,2 proc. – 2,1 mln. eurų.

Didžioji lėšų padidėjimo dalis siejama su gauta Valstybės biudžeto tiksline dotacija bei Valstybės biudžeto lėšomis.

Apie 4 mln. eurų iš valstybės biudžeto skirta socialinėms išmokoms, kompensacijoms.

Daugiau kaip 800 tūkst. eurų skirta kelių taisymui, remontui, 200 tūkst. eurų – rentgeno įrangai įsigyti. 

Ugdymo reikmėms finansuoti skirta 900 tūkst. eurų daugiau nei planuota. 131 tūkst. eurų skirti vaikų vasaros stovykloms ir kitoms neformaliojo vaikų švietimo veikloms finansuoti, 60 tūkst. eurų – vėdinimo ir kondicionavimo sistemų įrengimui egzaminų centruose, beveik 71 tūkst. eurų – vienkartinėms išmokoms socialinių paslaugų įstaigose dirbantiems darbuotojams dėl susidariusios ekstremalios situacijos šalyje.

Per tris–keturis mėnesius įsisavinti tokias papildomas pinigines sumas yra didelis iššūkis ir taip vieną iš mažiausių darbuotojų skaičių Lietuvoje turinčiai Kėdainių rajono savivaldybės administracijai.

Nusišalinti ar ne?

Kiekvienas tarybos narys, siekdamas išvengti galimo interesų konflikto, turėtų nusišalinti nuo svarstymo tų klausimų, kurie turi kažkokių sąsajų su juo pačiu. Įstaigos, kuriose dirbama, gatvės, kuriose gyvenama ir kt.

Dėl to ir prieš svarstant strateginio plano pakeitimus, rajono meras Valentinas Tamulis apklausė tarybos narius, kurie iš jų nusišalina, kurie – ne. Tokie yra įstatymai, tačiau kai kuriems tarybos nariams įstatymai pasirodė juokingi ir net kvaili.

Savo plačią ir išsamią nuomonę, kaip jau tampa įprasta, panoro išreikšti opozicinės frakcijos atstovas Saulius Grinkevičius.

„Komitete diskutavome dėl šitų kvailų, nepabijosiu to žodžių, kvailų nusišalinimų. Iki kokių 2014, 2015 metų tokių dalykų nebuvo, niekas nieko neskųsdavo. Šita „graži“ tradicija atsirado, kai atsirado grupelė žmonių, kurie pradėjo visą tą daryt, o kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį.

Mes visi esam kažkaip susiję su tam tikrais darbais, renginiais, investicijomis, kas čia bus, jei visi nusišalinsime“, – gūžčiojo pečiais S. Grinkevičius.

Valdančiųjų frakcijos lyderė Nijolė Naujokienė pranešė vis tik turinti nusišalinti, nes ligoninėje dirba jos dukra. Ji pridūrė, kad anksčiau tokios problemos nebuvo, tačiau VRK jos atžvilgiu, kiek jai žinoma, yra pateiktas visai šviežias S. Grinkevičiaus skundas, ir būtent dėl to, kad prieš kurį laiką svarstant su ligonine susijusius klausimus, ji nenusišalino nuo jų.

Tiesa, kol kas S. Grinkevičiaus skundas nėra išnagrinėtas, tačiau vengdama dar vieno apskundimo dėl panašaus pobūdžio klausimo svarstymo, N. Naujokienė pareiškė nusišalinanti.

N. Naujokienei viešai įvardijus, kad ją VTEK‘ui apskundė S. Grinkevičius, šis puolė gintis: „Galiu dar priminti visiems, kad pirmas šios kadencijos apskundimas buvo tikriausiai iš N. Naujokienės, kai buvo apskųstos Vilma Šnurevičiūtė ir Jūratė Judickienė dėl ambulatorijų klausimo, VTEK‘o buvo nuspręsta, kad jos pažeidė interesus. Taip kad čia jūs pirmūnė, ne aš.“

Netrukus merą užsipuolė ir Karolina Štelmokaitė, situaciją pavadinusi komedija.

„Žinot, tikrai labai juokinga. Atsiuntė vakar mums rekomendacijas, kuriose aiškiai parašyta, kad nereikia nusišalinti tarybos nariams, kai svarstomas klausimas susijęs su viešosiomis paslaugomis, kuriomis visi mes naudojamės.

Man atrodo, kad čia vyksta komedija ir, mere, jūs ją pradėjote, kodėl jūs ją pradėjote? Kodėl pradėjote šitą dalyką daryti?“ – klausinėjo K. Štelmokaitė, ir tik tris kartus paraginta mero tiesiog atsakyti, nusišalina ji ar ne, galiausiai atsakė į tiesioginį klausimą.

Tiesa, tokiam mero puolimui atkirtį davė savivaldybės teisininkas Dalius Ramonas, pasakęs, kad tokie yra įstatymai, o mero atlikta tarybos narių procedūra yra reikalinga, norint sužinoti, ar svarstant klausimą lieka kvorumas ar ne.

O tokios gaišaties neapsikentęs vicemeras Paulius Aukštikalnis bemaž 10 minučių trukusią žodžių kovą pavadino tiesiog „politine tryda“.

Krūva klausimų

Nors prieš rajono tarybos posėdį klausimai yra svarstomi ir nagrinėjami komitetuose, ir būtent komitetuose turi būti atsakoma į daugumą jų, tačiau to nepaisoma ir aršiausios diskusijos, dažniausiai, persikelia į patį tarybos posėdį.  

Svarstant strateginio plano pakeitimus, K. Štelmokaitė iškėlė klausimus dėl Truskavos kultūros centro renovacijos, vandentiekio įrengimo, socialinių būstų atnaujinimo, dviračių takų projekto vystymo, lėšų „Kėdbusui“ sumažinimo.

Tiesa, nors Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje dalyvavo ir administracijos direktorius, jam klausimai apie tai, kodėl finansavimas kai kur sumažintas, pateikti tada nebuvo.

Tarybos posėdžio metu Arūnas Kacevičius patikslino, kad strateginis planas buvo tvirtintas prieš bemaž metus. Biudžetas per tą laiką tikslintas buvo net keletą kartų, tad atsižvelgiant į tai, strateginio plano tikslinimai taip pat reikalingi.

„Šiais metais nebuvo gautas finansavimas dviračių takams, dėl to planas perkeliamas į kitus metus. Maža to, Saugaus eismo komisijoje imta nagrinėti dviračių takų schema Kėdainiuose. Kai ji bus patvirtinta, pagal tai bus planuojamos lėšos kitiems metams.

„Kėdbusui“ nuostoliai yra kompensuojami, jie gauna lėšas už lengvatinį pavėžėjimą, tad jų pajamos bendroje sumoje nebus mažesnės.

Truskavos kultūros centrui skirta 15 tūkst. eurų, nors buvo numatyta 80 tūkst. eurų. Tačiau tik prieš 3 mėnesius gavome leidimą daryti senojo kultūros centro tvarkymo darbus. Šiemet numatomas projektavimas, o kitąmet remonto darbai.

Kalbant apie socialinius būstus – Melioratorių gatvės 2-ajame name įrengti sanitarinių mazgų negalima, nes reikia iš esmės pakeisti elektros instaliaciją. Jau yra gautos ESO sąlygos ir tikimės dar šiemet sutvarkyti šį klausimą, tik tada bus galima statyti vandens pašildymo sistemas.

Šėtos g. 31-ojo namo trijuose aukštuose jau įrengti dušai, tikimės ir kituose aukštuose šiemet įrengti juos bei sutvarkyti nuotekų vamzdyną rūsyje“, – į, rodos, nesibaigiančius ir kelis kartus vis kartojamus klausimus, atsakinėjo A. Kacevičius.

Rado vietą „pasiardyti“

Nors nagrinėjant strateginio plano pakeitimus klausimų, susijusių su konkrečiai numatomais darbais, yra apstu, kai kurie politikai, gavę progą, ėmė kalbėti apie jau baigtus projektus, niekaip nesusijusius su svarstomu klausimu.

„Aš norėčiau paklausti dėl Skongalio poilsio zonos ir maudymvietės.

Linksmai atrodo persirengimo būdelės pliažinės, ir labai fainai viskas atrodo, kad nėra kur maudytis. Kai projektas buvo ruošiamas, buvo numatyta, kad bus maudymvietė padaryta, užvežtas smėlis. Kada žadat tą padaryti? – klausė S. Grinkevičius, nepamiršdamas ir skaudžios istorijos apie maudymvietės zonoje rastus palaikus, tiesa, visą šią istoriją pavadindamas melu. – Kada jūs galvojat aptverti tą vietą, kur liko palaikai ar partizanai, ar žydų genocido vieta? Jei jūs nustatėt, kad ten palaidoti žmonės, tai aptverkit“, – sakė opozicijos atstovas.

Tačiau A. Kacevičius nesileido į kalbas – jo teigimu, paplūdimiui tai netinkama vieta, projektuotojai tą patvirtino.

Dėl potvynių yra grėsmė, kad visas smėlis, darbas ir pinigai, bus tiesiog nuplauti vandens, tad maudymosi zonos ten daryti tikslo nėra.

„Dėl maudymvietės – ponas Saulius puikiai žino, kad prieš 4–5 metus buvo atliktas vienas projektas, po poros metų jis buvo tikslintas, nes paaiškėjo, kad tai – vandens užsemiama vieta. Esant potvyniui tikėtina, kad paplūdimio smėlis bus nuplautas. Smėlio paplūdimio atsisakymo darbai buvo pradėti planuoti prie buvusios valdžios. Mes tęsiame darbus, o aš manau, kad ten smėlio neturi būti.

O dėl palaikų vietos aptvėrimo – nesulaukėme dar informacijos apie tai, kas ten. Kai gausime informaciją, atgausime palaikus, spręsime, ką darysime toliau“, – sakė A. Kacevičius, bet čia pat sulaukė pašiepiamo atkirčio ir buvo išvadintas melagiu.

„Stebiuosi, pasirodo, Grinkevičius neturi jokios atminties ir nieko nežino. Pasirodo, Kacevičius viską žino, kad mes sakėm maudymvietės neįrenginėt. Tai kaip galima šitaip meluot?

Klausykit, mielasis, direktoriau, kaip galima šitaip meluoti? Gėda! Didžiausia, mielasis“, – trečiuoju asmeniu apie save prašneko S. Grinkevičius pridurdamas, kad projekto esmė buvo būtent maudynių zona, kurios dabartiniai valdantieji neįrengė.

Kantrybės netekęs vicemeras P. Aukštikalnis rėžė: „Kaltinimai ir lygiavimaisi, kas yra didesnis skundikas, kaltinimai, kad meluoja A. Kacevičius ir visi – vieno asmens problema, nesusisijusi su svarstomu klausimu“.

Ką įrodo plano tikslinimas?

Strateginis planas yra tikslinamas kasmet. Tai – normali praktika, kuri užtikrina, kad savivaldybės administracijos planai bus realūs ir bus įmanomi padengti finansiškai.

Vis dėlto, eilinis strateginio plano tikslinimas kažkam pasirodė ne toks jau eilinis.

„Per komiteto posėdį Kristinos Kemešienės prašiau, kad ji pateiktų strateginio plano vykdymo rodiklį procentaliai. Skaičiavimo nėra, nesuprantu kodėl. Tai patvirtina mano nuostatą, kad jis nerealus ir kad jo įgyvendint neįmanoma, o šis tikslinimas tai įrodo“, – sakė S. Grinkevičius.

Tačiau 20 metų darbo rajono taryboje patirtį turinti N. Naujokienė atkirto, jog nebuvo metų, kad nereikėtų plano tikslinti.

„Kone 20 metų dirbu taryboje, bet tokia posėdžio retorika, toks klausimų kartojimas, kaltinimai, nepagarba – to nebuvo per visus darbo metus.

Vyksta ne politinė priešprieša, o žmogiška priešprieša. Žemiausios moralės demonstravimas. Kalbant apie strateginį – reikia ne aistromis vadovautis.

Tikslinimus vertinu kaip teisingus, reikalingus ir apgalvotus. O tai, kad jų yra – dar niekada taip nebuvo, kad jų nebūtų. Tiek papildomų lėšų iš valstybės ir investicijų į rajoną per tokį trumpą laiką dar niekada nebuvo pritraukta.

Darbų yra daug, pokyčių daug. Biudžetą tiksliname nuolatos, strateginį planą tiksliname kartą metuose. Jį tikslinti būtina“, – reziumavo valdančiosios frakcijos lyderė.

Jai antrino ir Romualdas Gailiūnas pabrėždamas, kad investicijų yra dviem milijonais daugiau, tačiau, rodos, niekam net nekilo noras tuo pasidžiaugti.

„Kristina, pristatydama plano tikslinimą, sakė, kad 2019 m. tvirtinant strateginį planą buvo numatyti 95 mln. eurų. Šiandien tiksliname 97 mln. eurų – tai yra 2 milijonais daugiau. Apie kokį mažinimą eina šneka?

Pinigai, kurie numatomi „Kėdbusui“, lengvatiniam keleivių vežimui, niekur nedingo ir nebuvo atiduoti. Pinigai perėjo iš vienos eilutės į kitą, bet galiausiai atitenka tai pačiai įstaigai.

Galbūt kai kuriose srityse kažkas pasikeitė, bet kitose padidėjo. Bendram kontekste turime padidėjimą 2 mln. Reikia džiaugtis ir dėkoti administracijai už labai sunkų darbą“, – ragino R. Gailiūnas.

Daugiau naujienų apie Kėdainių rajoną skaitykite www.rinkosaikste.lt