Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.LTŠaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė
Kaip žinoma, Valstybinė kalbos inspekcija respublikinius Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų rinkimus organizavo dar žiemą, o vasario 21 dieną, Gimtosios kalbos dieną, paskelbė ir apdovanojo nugalėtojus. (Tarp gražiausiųjų buvo ir Kėdainių MB „Miltuotos rankos“.) Kėdainiai irgi organizuoja panašų konkursą ir šiemet jis buvo surengtas jau 6-ą kartą.
2023 m. Registrų centre buvo registruota 119 Kėdainių įmonių (daugiausia mažųjų bendrijų). Daugiausiai pavadinimų − iš dirbtinių žodžių (Podomed, Lideco, Emdas, Neriva, Pelimer ir pan.), nemažai angliškų ( Kristy Art Studio, Asgard: Realm of Esports, Money Makers ir pan.). Konkurso komisija nustatė 10 gražiausių lietuviškų pavadinimų. Štai jie: „Akmens lyderis“ (akmens gaminiai); „Balandis ant stogo“ (karkasinių namų statyba); „Debesyno inžinerija“ (kompiuterių programinė įranga); „Desertų sodas“ (desertinė); „Druskilė“ (druskų kambarys); „Gražios būties“ (sveikatingumo paslaugos); „Miltuotos rankos“ (kepykla); „Penki pirštai“ (statyba, elektros instaliacija); „Spalvotas menas“ (internetinė prekyba, rinkodaros konsultacijos); „Spygliukas“ (spygliuočių auginimas ir pardavimas).
Šie pavadinimai buvo pateikti savivaldybės svetainėje gyventojams balsuoti. Gyventojai turėjo išrinkti vieną patį gražiausią, jų nuomone, įmonės pavadinimą.
Taigi, rezultatai: šiais metais gražiausius pavadinimus, komisijos sprendimu, yra suteikę savininkai šių įmonių: MB „Miltuotos rankos“ − I vieta; MB „Desertų sodas“ ir MB „Balandis ant stogo“ – tai dvi antros vietos, mat surinko po vienodą balų skaičių. Trečioje vietoje, komisijos sprendimu, − „Druskilė“, bet žmonių, balsavusių savivaldybės svetainėje, nuomone, „Druskilė“ yra pats gražiausias pavadinimas ir vertas pirmos vietos.
Šiais metais Kėdainių rajono savivaldybė suorganizavo dar vieną konkursą. Tai Kėdainių rajono savivaldybės mokinių gražiausių lietuviškų įmonių ir įstaigų pavadinimų konkursas „Mano įmonė – lietuviškai“. Mokiniai turėjo sugalvoti įmonės pavadinimą, logotipą ir reklaminį šūkį. Nustebino mokinių išradingumas: buvo pateikti labai įdomūs (ypač dizaino prasme) reklaminiai projektai. Komisijos balsavimui buvo atrinkti šie pavadinimai: „Juodos rankos“ (kalvė, „Kiekvienas kūjo smūgis smūgiuotas atsakingai“); „Iešmainis“ (greito maisto restoranas, „Skonis tampa meile maistui!“); „Parkuok“ (aktyvios pramogos, „Parkuok – aktyvuok miesto parką!“ ); „Sveikų širdžių kalvė“ (kardiologinių klinikų tinklas, „Jūsų kelias sveikos širdies link!“); „Ridikėlis“ (ekologiškų daržovių ir vaisių krautuvėlė, „Būk sveikas kaip ridikas“); „Patiktukas“ (vaikų erdvė, „Patiks kiekvienam!“); „Sveikutis“ (natūralūs guminukai, „Nebus ligų, nereiks vaistų, „Sveikutis“ čia – tai bent skanu!“); „Vikri meškerė“ (žvejybos reikmenų krautuvė, „Būk vikresnis už laimikį!“); „Linksmieji šiaudeliai“ (ekologiškų geriamųjų šiaudelių gamyba, „Griebk ekologišką šiaudelį – mėgaukis iki paskutinio lašo!“); „Dviejų ratų imperija“ (dviračių parduotuvė, „Laužom, taisom ir važiuojam!); „Mūsų įkvėpti“ (interjero dizaino paslaugų įmonė „Patalpa ir baldai – interjero paslaptis“).
Mokinių konkurso „Mano įmonė – lietuviškai“ nugalėtojai yra Dotnuvos pagrindinės mokyklos mokinys Vytautas Valikonis, sukūręs savo įmonės pavadinimą, logotipą ir reklaminį šūkį, jo būsima įmonė vadinasi „Juodos rankos“. Antroje vietoje – Erikas Gargasas, Kėdainių profesinio rengimo centro mokinys, sukūręs įmonės „Iešmainis“ reklamą. Trečioje vietoje – Miglės Kilijonaitės, Kėdainių „Ryto“ progimnazijos mokinės, darbas – įmonės „Parkuok“ reklaminis projektas.
Renginyje viešėjo ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas. Jis nuo inspekcijos apdovanojo Kėdainių „Ryto“ progimnazijos 5 klasės mokinę Andrą Bobinaitę už įmonės „Patiktukas“ reklaminį projektą.
"Gražiausių įmonių pavadinimų konkurso tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus vardus, kurie būtų suprantami, nesunkiai ištariami bei įsimenami, nes nuo pavadinimo prasideda įmonės veikla, o gražus lietuviškas pavadinimas garsina tiek pačią įmonę, tiek Lietuvą. Pastaruoju metu girdime vis daugiau priekaištų, kad būsimiems verslininkams trukdo mūsų kalbos suvaržymai rinktis bet kokius pavadinimus. Šis konkursas yra savotiškas atsakymas tiems, kurie tvirtina, kad įmonėms tenka susidurti su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų. Mieli įmonių vadovai, būkite mūsų kalbos ambasadoriai, džiaukitės patys mūsų kalba ir džiuginkite kitus." – sakė D. Smalinskas.
„Kas mane džiugina šiuose rinkimuose? Kad visgi yra gražių, originalių lietuviškų pavadinimų, kad žmonės kūrybingi. Organizuodami tą konkursą, mes susipažįstame su naujais krašto verslininkais, sužinome apie jų veiklą. Kas liūdina? Tai, kad atsiųstame iš Registrų centro sąraše matau tiek daug angliškų pavadinimų, matau daug dirbtinių, neoriginalių pavadinimų, matau užregistruotų netgi su gramatinėmis klaidomis pavadinimų. Kartais išgirstu sakant: „Tai kad nėra lietuvių kalboje tų žodžių“.
Tada patariu pavartyti didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“. Literatūrologė, rašytoja Viktorija Daujotytė-Pakerienė yra apie šį žodyną pasakiusi taip: „Ištarkime aiškiai: šis žodynas yra svarbiausias lietuvių kalbotyros veikalas; šis žodynas yra pamatinis lietuvių kultūros tekstas. Visi esame (arba būsime) jame surašyti, mirę ir gyvi, ir tie, kurie dar ateis į šį pasaulį kaip lietuviai“. Rašytojas Romualdas Granauskas rašė taip: „Žmogau, kodėl tu neužguli krūtine Didžiojo Lietuvių Kalbos Žodyno? Kodėl nekiši ten nosies, kodėl nesi jo perskaitęs bent trejetą kartų, o ruošies rašyti?
Kokia kalba, kokia savo puskalbe? Gal bent suprastum, kad lietuvių tauta nieko vertingesnio ir prakilnesnio nėra sukūrusi? Pati išnyks, o JIS liks dunksoti. Neturi tu tos tarmės – ir neturėk, iš kur dabar bepaimsi, bet nors rašyti stenkis taip, kad kitiems nebūtų už tave gėda“. Tas pats tinka ir tiems, kurie suteikia pavadinimus savo įmonėms, įstaigoms – būtų gerai, kad jie remtųsi mūsų kalbos lobiais, kad nepatingėtų pasidomėti, paieškoti, pasitarti, kad pasitelktų fantaziją, kad būtų kūrybiški.
Aš dar suprantu, kai angliškas pavadinimas suteikiamas didmiestyje, kur daug angliškai suprantančių, kur yra užsieniečių, kai įmonė yra filialas užsienio firmos, bet kai kokiam kaime, mažam mieste atsiranda įmonių, įstaigų su angliškais pavadinimais, tai aš kitaip negaliu šio reiškinio traktuoti, tik kaip savininkų, steigėjų žema saviverte ir nekūrybiškumu, taip pat ir nemeile savo kalbai, šaliai, savo tapatybei, − kalbėjo Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja, organizavusi konkursus ir apdovanojimų renginį. – O mokiniai mane nustebino – pateikė ne tik gražius lietuviškus įmonių pavadinimus, bet ir įdomius logotipus, taip pat reklaminius šūkius. Tikiu, kad šie mokiniai ateityje, jei realiai kurs savo įmonę, tai tikrai nesuteiks jai angliško pavadinimo. Tuo iš anksto džiaugiuos. Ir labai dėkoju mokytojoms, kurios mokiniams padėjo parengti šiuos reklaminius projektus“.