Kėdainiai jubiliejų pasitiks neįprastai: įspūdingą reginį kurs profesionalai ir pusšimtis miestiečių

Šiųmečiame, aštuntajame kultūros istorijos festivalyje „Radviliada“, lydėsiančiame 650-ąjį Kėdainių miesto gimtadienį, planuojamas neeilinis reginys svečiams. Spektaklio scena taps Reformatų evangelikų bažnyčia, aktoriais – vietos gyventojai, o žiūrovai – liudininkais ypatingo įvykio, kurį išgyveno ir išgyvena visuomenės.

Susitiks praeitis ir dabartis

Kaip pasakojo spektaklio, pavadinto „Ko nesusapnavo Radvilos. Sugrįžimų ratas“, režisierė Erika Usevičiūtė, vieta jam – Reformatų evangelikų bažnyčia – parinkta neatsitiktinai: tai – masyvus, išskirtinis pastatas su rūsiu, kuriame įrengtas ir Radvilų mauzoliejus, ir aukštais balkonais. Ypatingesnę vietą, vargu, ar surasi, o ir spektaklio tema – aktuali miesto jubiliejų mininčiai bendruomenei, kuri vienam vakarui susiburs po bažnyčios skliautais. „Spektaklis – apie tai, kaip užpuolamas Kėdainių miestas. Mes, šios žemės, šalies, šio miesto gyventojai nustebome, tarsi nežinotume, ką reiškia būti užpultam. Bet ar tikrai anksčiau nebuvome puolami? Šiuo spektakliu prisiminsime tai, kad puolimai vyko ne kartą. Juk kažkada jau siautė maras, nesyk vyko karai, kuriuose dalyvavo ir Kėdainių miesto įkūrėjai – didikai Radvilos. Mes esame vienis. Ir tie, kurie prieš kelis šimtus metų dėvėjo maro kaukes, ir tie, kurie šiandien dengia veidus respiratoriais bei tie, kurie po kelių šimtų metų sukurs kaukę, saugančių nuo naujų užpuolikų. Sugrįžimai yra neišvengiami, ir mes turime tą suprasti“, – spektaklio idėją pristatė jo režisierė E. Usevičiūtė.

Šiam valandos trukmės renginiui, arba kaip jį vadina patys kūrėjai, muzikiniams objektų judesio spektakliui, specialiai kuriama muzika – tuo rūpinasi kompozitorius Edvinas Šablevičius, muzikos įgarsinimu – Karolis Valiauga. Spektaklį kuria naujai besiformuojančio teatro „Table talk“ branduolys, neseniai jau pristatęs pirmąją premjerą: Erika Usevičiūtė, režisierės asistentas, aktorius Paul Attmere, choreografė aktorė Rita Rudokaitė-Stanišauskienė bei savanorių koordinatorė, aktorė Aistė Dubinkaitė-Stankevičienė. Į kūrybinį procesą įsitraukė ir kone pusšimtis Kėdainių krašto žmonių – kūrybinių savanorių. Visi jie – profesionalai ir skirtingo amžiaus vietos gyventojai – kurs tikrą šventę miestui ir patiems sau. Režisierė pripažįsta: sukoordinuoti visus savanorius ir užtikrinti, kad jie tikrai dalyvaus, nėra paprasta. Antra vertus, nors jų ir daug, neatrodo, kad tai masuotė. „Matai atskirus žmones, kurie nebūdami profesionalūs šokėjai ir aktoriai įneša savitumo“, – pabrėžė pašnekovė.

Spektaklis – ne pirmasis ir ne paskutinis

Kurti spektaklį besikuriantį teatrą pakvietė Kėdainių krašto muziejus – pirmoji idėja kilo labai greitai, vėliau beliko ją tobulinti. Spektaklyje bus naudojami Kėdainių krašte gimusio poeto ir rašytojo Česlovo Milošo tekstai. „Norėjosi laiko patikrintų tekstų, tad šio autoriaus, kurio gimtinė visai netoli Kėdainių, kūriniai puikiai tiko. Atrodė, kad jis rašė mums. Man buvo netikėta ir labai įdomu susipažinti giliau su Č. Milošo kūryba“, – pasakojo režisierė. Objektus spektakliui kūrė Vilma Cechanavičienė ir keli savanoriai. Teko išspręsti ne vieną galvosūkį: bažnyčios erdvė milžiniška, jai užpildyti reikalingi dideli objektai, scenografijos elementai.

Reformatų evangelikų bažnyčia, kurioje vyks spektaklis, bus apšviesta Pijaus Cechanavičiaus. „Džiugu, kad visi spektaklį kuriantys žmonės yra kėdainiečiai ar Kėdainių rajono gyventojai. Susidaro įspūdis, kad Kėdainių miesto gimtadienį kuria patys kraštiečiai, kūrybiškai įsitraukdami į procesą“, – dėstė pašnekovė. Du pasirodymai suplanuoti vėlai vakare: rugsėjo 3 dieną 20 val. ir 23 val., vienas pasirodymas vyks rugsėjo 4 d. 13 val., kas, manoma, tik pridės žavesio kūriniui. Spektaklio repeticijos vyksta visą rugpjūčio mėnesį, o kūrybinis procesas prasidėjo dar vasarį. Teatras „Table talk“ šįmet jau pristatė pirmąją premjerą „Kas trenkė durimis“, iki tol kūrybinius darbus vis koregavo pandemija. Anot E. Usevičiūtės nedidelė komanda ateityje planuoja pristatyti ne vieną kūrinį. Teatro kolektyvas repetuoja Krakių kultūros centre, kur sulaukia palaikymo ir pagalbos.