PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Lapkričio 21 d. 13:09

Kauno senamiestyje pristatoma G. Kasperavičiaus knyga apie Nemuną

Kaunas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


61249

Trečiadienio vakarą verslo centro „Kauno Dokas“ konferencijų salėje istorikas, Lietuvos istorijos doktorantas iš Vytauto Didžiojo universiteto Gediminas Kasparavičius pristatys savo autorinę knygą „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918-1990 metais“.

Jau ne vienerius metus į upių temą besigilinantis istorikas (beje, įgijęs ir profesionalaus laivavedžio kvalifikaciją) knygoje, kurią išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, aprašo tarpukario Lietuvos upių transporto svarbą ir kaip tai prisidėjo formuojant modernią šalį. G. Kasperavičiaus knygoje atskleidžiama upių transporto reikšmė XX amžiaus Lietuvoje, parodoma, kaip modernios valstybės formavimąsi nulėmė vandens transporto organizavimas, kurie Lietuvos upių uostai ir prieplaukos praėjusiame amžiuje buvo patys svarbiausi, koks buvo šalies laivynas, kiek viešieji ir asmeniniai interesai prisidėjo prie vandens transporto išplėtojimo tarpukario Lietuvoje, galiausiai - kokia upių laivyba buvo sovietų okupacijos metais, kai ją organizavo valstybinės institucijos.

Nemažai dėmesio leidinyje, kuris gausiai iliustruotas archyvinėmis ir šių dienų nuotraukomis, skiriama Kaunui, kaip upių laivininkystės centrui.

„Esu dar optimistas, nors žinau, kad taip nebus, kaip praeityje buvo, bet reikia bandyti ieškoti būdų sužadinti kauniečių smalsumą, susidomėjimą kelionėmis laivais, upininkyste. (...) 1960 metais pastačius Kaune hidroelektrinę, nepastatytas šliuzas, ir laivai negalėjo per užtvanką išplaukti. Nemunas buvo padalintas į dvi dalis, laivybai grėsė sunykti. Laimė, Jurbarke atradus žvyro klodus, laivais pradėtos gabenti statybinės mineralinės medžiagos. Tačiau išvysčius sausumos kelių tinklą, situacija pasikeitė. O kažkada apie 8 valandas trukusi kelionė laivu į Klaipėdą keleiviams buvo įprasta...“, - trečiadienio rytą Lietuvos radijo klausytojams priminė knygos apie Nemuną autorius istorikas G. Kasperavičius.

ELTA