Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Artimiausiame Kauno miesto savivaldybės posėdyje neabejotinai bus priimtas sprendimas „nurašyti, išardyti ir likviduoti pripažintus nereikalingais Savivaldybės funkcijoms įgyvendinti (kai nelieka kur juos pritaikyti) ir netinkamais (negalimais) naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo nuosavybės teises Savivaldybės valdomus nekilnojamus daiktus“. Tiksliau – Žemaičių pl. 30 ir 32 numeriais paženklintus, daugiausia sovietmečiu statytus, išskyrus vieną individualų gyvenamąjį namą, suręstą dar 1937-aisiais, statinius – namus su priestatais, taip pat ūkiniais pastatais bei kitais inžineriniais ir kitokiais statiniais – garažu, stogine, skysto kuro rezervuaru bei panašiai.
Savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko pasirašytame Aiškinamajame rašte teigiama, kad dar 2006 metų rugsėjį Taryba priėmė sprendimą „Dėl Žemaičių plento su aikštele ir paminklu Žemaičių plento statytojams detaliojo plano patvirtinimo“ ir tuo tikslu patvirtino detalųjį „apie 157046 kv. m ploto žemės sklypą, skirtą esamos gatvės naudojimui ir jos rekonstravimui į B1 kategorijos gatvę, bei nustatė žemės naudojimo režimus (žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija). Planuojama teritorija yra valstybinėje žemėje. O pagal detalųjį planą „nekilnojamieji daiktai Žemaičių pl. 30 ir Žemaičių pl. 32, Kaune, patenka į rekonstruojamo Žemaičių plento teritoriją“.
Dar 2006-aisiais buvo numatyta tuos statinius nugriauti, tačiau procesas užtruko iki šių dienų. Nors ir apžvalgos aikštelė Žemaičių plente jau yra, ir paminklas „Žirgeliai“ šio plento tiesėjams – irgi. Kam bus panaudota 2022-aisiais „atlaisvinta“ likusi sklypo dalis, Aiškinamajame rašte nekonkretizuota.
Paprašiusi Savivaldybės atsakymo į šį bei kitus klausimus, naujienų agentūra ELTA gavo skyriaus vedėjo D. Valiuko lakonišką atsakymą, kad „Savivaldybė, vykdydama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, savininkams už nekilnojamąjį turtą Žemaičių plente atlygino beveik 30 tūkst. eurų. Paminklas Žemaičių plento tiesėjams – „Žirgeliai“ – yra įrengtas Šilainių apžvalgos aikštelėje“. Iš naujo pakartota, jog „Kauno miesto savivaldybės taryba dar 2006 m. patvirtino Žemaičių plento su aikštele ir paminklu Žemaičių plento statytojams detalųjį planą. Pagal jį numatoma gerinti susisiekimo infrastruktūrą – platinti Žemaičių plentą ir rekonstruoti sankryžą. Dalis darbų įgyvendinta – aikštelė ties paminklu jau sutvarkyta“.
Naujienų agentūra mėgino jau ne Kaune išsiaiškinti, kada ateis laikas prieš 18 metų žadėtai Žemaičių plento rekonstrukcijai, ir iš sostinės gavo tokį paaiškinimą: „Valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsakinga už valstybinės reikšmės kelius. Jūsų klausimu jums reikia kreiptis į savivaldybę, nes Kelių direkcija gatvių Kauno mieste nevaldo, teritorijų planavimo dokumentų nerengia, gatvių rekonstravimo projektų – taip pat.
Pagal Lietuvos automobilių kelių informacinę sistemą matosi, kad Žemaičių plentas kaip statinys įregistruotas Kauno miesto savivaldybės. O savivaldybės, pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktą, rengia ir įgyvendina strateginio planavimo dokumentus ir juos įgyvendinančius planavimo dokumentus, o pagal 32 punktą – tiesia, rekonstruoja, taiso, prižiūri ir užtikrina saugaus eismo sąlygas vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse (atlieka užsakovo funkcijas).
Kelių direkcija informacijos apie Kauno miesto savivaldybės planus rekonstruoti Žemaičių plentą (gatvę Kauno mieste) neturi. Ar detaliojo plano sprendiniai Žemaičių plento rekonstravimo metu „sieks“ sklypuose 30 ir 32 esančius statinius, gali atsakyti tik Kauno miesto savivaldybė“, – patikslino Direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas.
Kauno savivaldybės taryba 2014 metų lapkritį (meras tuo metu buvo Andrius Kupčinskas) savo sprendimu „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ pritarė siekiui paimti žemę ir joje esančius statinius, reikalingus žemės sklypui, skirtam Žemaičių plento su aikštele ir paminklu, suformuoti. Tačiau paėmus statinius „visuomenės poreikiams ir įregistravus juos valstybės nuosavybe“, tik pernai birželį Vyriausybės nutarimu jie perduoti Kauno miesto savivaldybei. Kaip teigiama, „savarankiškajai savivaldybių funkcijai – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas – vykdyti.(...) Kitiems tikslams, nei nurodyta Vyriausybės nutarime, šis turtas negali būti naudojamas“.
Šių metų sausio 4-ąją Savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko įsakymu, Kauno miesto savivaldybės anksčiau išpirktas nekilnojamasis turtas Žemaičių plente pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti.
ELTA