Kauno savivaldybė su partneriais kuria pramonės inovacijų parką

Kaunas

Lauros Kuršentaitytės nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

173895

Buvusioje Kauno aviacijos gamyklos teritorijoje kuriamame Aleksoto inovacijų pramonės parke (AIPP) šiuo metu suprojektuota ir įrengta teritorijai naudoti reikalinga antžeminė bei požeminė infrastruktūra. Visai netrukus prasidės ir kiti teritorijos plėtotojos –  Kauno miesto savivaldybės – numatyti pirmieji darbai.

Buvusios karinės teritorijos virsmas pramonės inovacijų zona – tokia parko vizija gvildenama Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) urbanistinėje galimybių studijoje. Aleksote siekiama sukurti kompaktišką, žalią ir bendravimą skatinantį inovacijų slėnį, kuris atitiktų šiuolaikinius darnaus plėtojimo principus ir Kauno regiono poreikius.

Savivaldybės tarybai pritarus, šiuo metu sparčiai vykdoma buvusios sovietinės armijos kovinių sraigtasparnių remonto dirbtuvių angaro konversija, pritaikant šį 10 000 kv. m pastatą inovacijų parko poreikiams, primena ELTA.

„Jau parengtas pastato rekonstrukcijos techninis projektas, vasaros pradžioje skelbsime rangovo paieškos konkursą, darbus pradėsime rudenį, jiems numatyta 18 mėnesių. Parko infrastruktūros sukūrimui ir teritorijos konversijai pritraukėme per 10 mln. eurų ES fondų finansavimo,“ – pasakoja Kauno vicemeras Andrius Palionis.

Siekiant geriau suprasti teritorijos potencialą bei įsivardinti galimas rizikas, buvo parengta urbanistinė galimybių studija. Kaip sako šį darbą atlikę urbanistikos ir architektūros biuro „MASH Studio“ specialistai, tai – ne tik puiki proga patikrinti vietos galimybių ribas, bet ir šiek tiek pasvajoti: atlikta analizė padeda teritorijos plėtotojams išsigryninti poreikius bei prioritetus, suformuluoti erdvinio plėtojimo arba techninio projekto užduotį.

Atlikta panašaus tipo teritorijų užsienyje analizė, vyko diskusijos su potencialiais investuotojais, o tai leido nustatyti plėtojimo kriterijus, išgirsti, kaip inovacijų parką supranta technologijų įmonės. Pabrėžiama, kad parkas turėtų būti plėtojamas nuosekliai, – suvokiamas ir atpažįstamas kaip kompleksiškai išplėtotas kvartalas, integrali miesto audinio dalis.

Studiją užsakiusios miesto savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos „Kaunas IN“ vadovo Tado Stankevičiaus teigimu, urbanistų parengta analizė ir įvairiais pjūviais išgvildenta parko vizija nukreipta ne tik į maksimalų lankstumą potencialiems investuotojams, bet ir atsižvelgia į pačios teritorijos individualumą.

„Gali atrodyti, kad teritoriją supantys pramoniniai bei kultūros paveldo objektai yra iššūkis sėkmingam parko plėtojimui, tačiau bendromis pastangomis šiuos iššūkius pavyko paversti unikaliomis, tik šiam parkui priskiriamomis, stiprybėmis. Tarptautinėje arenoje AIPP konkuruos su ne vienus metus didžiuosiuose Europos miestuose veikiančiais inovacijų židiniais, tad parko unikalumas, be jokios abejonės, atkreips investuotojų dėmesį ir taps jo sėkmės garantu“, – viliasi T. Stankevičius.

Naujajame inovacijų centre akcentuojamas šiuolaikiškų, ekologiškų sprendimų, darbuotojams palankios aplinkos kūrimas, taip pat erdvių bendravimui, ekspozicijoms, bendro naudojimo infrastruktūros visuma. Teritoriją preliminariai siūloma dalinti į 20 sklypų, kuriuose bendrai būtų galima išplėtoti per 200 tūkst. kv. m ploto.

„Tai yra aspektai, kuriais inovacijų pramonės parkai skiriasi nuo laisvųjų ekonominių zonų ar kitų pramonės teritorijų. Kitas mastelis, kitokia gatvės geometrija“, – pažymi urbanistė Živilė Šimkutė.

AIPP galimybių studijos rengėjų nuomone, pagrindinė parko stiprybė – jos sąsaja su aplinkinėmis teritorijomis. Pabrėžiama, kad parkas turėtų tapti integralia ir gyvybinga Aleksoto dalimi, o ne autonomiškai veikiančia, tvoromis aptverta pramonės zona.

„Siūlome paprastas erdvinio planavimo taisykles, kurios padėtų sukurti humaniškesnį gatvės profilį. Apgalvota gatvių hierarchija, siūlomas naujai kuriamo parko bei jį ribojančios teritorijos traukos centras – zona su aikšte, koncentruotomis bendro naudojimo funkcijomis: biurų, konferencijų, bendradarbystės, ekspozicijų erdvėmis, daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele,“ – sako studijos rengėjai.

Anot Kauno vicemero A. Palionio, jau metų gale bus parengtas parko plėtros planas. Tai – tarsi savotiška parko konstitucija, kurioje bus nustatyta, kokie investuotojai ir kokiomis sąlygomis bus kviečiami bei kokias naudas už tai gaus. Planą patvirtinus Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, parke galės įsikurti pirmieji investuotojai.

Tarp numatytų verslo ir mokslo veiklos rodiklių – planuojamos sukurti gerai apmokamos, aukštos kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos (ne mažiau 1 000). Tikimasi, kad tarp parko įmonių darbuotojų bus ne mažiau kaip 142 moksliniai tyrėjai, taip pat – pritraukta ne mažiau kaip 90 mln. eurų privačių investicijų.

„Neatsitiktinai šių metų balandžio 14-ąją vykusioje Europos regionų lyderių diskusijoje apie Naująjį europinį Bauhauzą Europos Sąjungos sanglaudos politikos ir reformų komisarė Elisa Ferreira atkreipė dėmesį į AIPP kaip puikų ES tikslus atspindintį projektą“, – primena „Kaunas IN“ atstovė Sima Mažutavičiūtė.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt