Kauno rajonas – už gerą kaimynystę ir bendradarbiavimą su miestu

Pirmadienį Kauno miesto savivaldybei išplatinus pranešimą apie neva „nesusikalbėjimą“ su Kauno rajonu, sprendžiant gyventojams aktualius klausimus, redakcijas netruko pasiekti ir atsakas.

„Tenka apgailestauti, kad Kauno rajono teritoriją siekiantys išdraskyti Kauno miesto vadovai ne tik nestabdo savo antidemokratinės iniciatyvos, bet ir toliau naudoja brutalius spaudimo metodus: melą, šantažą, pilkąsias viešųjų ryšių technologijas. Tikslas – priversti Kauno rajono savivaldybę teisintis, neigiamai nuteikti gyventojus, dirbtinai sukelti jų nepasitenkinimą“, – teigia rajono savivaldybės atstovai.

Pasak jų, Kauno miesto agitacija, siekianti sumenkinti Kauno rajoną ir diskriminuoti jo žmones, vyksta įvairiais būdais: internete, lankstinukuose, socialiniuose tinkluose. Ir į kovą prieš kaimynus pasitelktos net Kauno miesto savivaldybei pavaldžios įmonės – „Kauno vandenys“, „Kauno švara“. Tuo pačiu stengiamasi apjuodinti Kauno rajono savivaldybę. Primenamas nesenas atvejis, kai „buvo platinami straipsniai su išgalvotu personažu, kurio vaikas atseit nepatenka į Kauno rajono darželį. Išgalvotą situaciją komentavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Baltaduonytė gyrė Kauno miesto valdžios darbus ir peikė kaimyninį Kauno rajoną.

Kauno rajono savivaldybės pranešime minimas ir viešojoje erdvėje pasirodęs naujas Kauno miesto savivaldybės viešųjų ryšių produktas – straipsnis „Derėtis užsimanė tik dabar: Kauno miesto kvietimų tartis rajono vadovai išgirsti nenorėjo“. Rajono vadovų nuomone, „šiame įžūliu melu ir demagogija persunktame rašinėlyje galima pritarti tik vienam teiginiui – derybos dėl bendros Kauno miesto ir Kauno rajono viešojo transporto sistemos iš tiesų vyksta seniai“.

Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjo Tautvydo Tamošiūno patvirtinimu, 2017 m. spalį buvo pasiekti susitarimai beveik visais klausimais. Reikėjo tik Kauno miesto savivaldybės politinio sprendimo. Deja, toks sprendimas nebuvo priimtas. Ar ne todėl, kad Kauno rajono teritorijos išdraskymo planas jau tada buvo rengiamas ir reikėjo sukurti spaudimo įrankį gyventojams?“ – kyla retoriškas klausimas.

Kartu abejojama ir skelbiamu Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio „noru“ tartis su bendruomenėmis ir kolegomis.

„Kas ir su kuo tarėsi, kai buvo priimtas sprendimas išdraskyti Kauno rajono savivaldybę, išrankiojant geriausias teritorijas, paliekant kitai savivaldybei kapines, sodus ir sąvartynus? Ne tik Kauno meras, bet nė vienas jo komandos atstovas nesiteikė ateiti ir paaiškinti savo motyvų žmonėms, kai šį klausimą svarstė Kauno rajono savivaldybės taryba“, – pabrėžia Kauno rajono savivaldybės atstovai.

Pasak jų, šių metų spalio 17 d. Kauno rajono savivaldybėje vyko Kauno regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame, be kitų klausimų, buvo daug kalbama apie bendros Kauno regiono viešojo transporto sistemos sukūrimą. Pasitarime dalyvavo aštuonių regiono savivaldybių merai arba jų atstovai.

„Konkurencija tarp savivaldybių neturi prasmės, čia tinka bendradarbiavimo kelias, todėl Europoje niekam nekyla minčių prisijungti kažkokias teritorijas“, – pažymėjo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertas dr. Gediminas Česonis. Jis posėdyje papasakojo apie Tauragės apskrityje kuriamą vientisą funkcinę zoną. Tauragės, Pagėgių, Jurbarko ir Šilalės savivaldybės kuria naudojimosi viešuoju transportu paskatų sistemą, diegia bendrą bilietą, perka elektrinius autobusus, tariasi dėl atsiskaitymų. „Užteko dviejų susitikimų, kad savivaldybių vadovai suprastų, kad tokia sistema naudinga visiems“, – sakė G. Česonis, pridurdamas, kad panašiu keliu mėgina žengti Klaipėdos, Vilniaus apskritys.

„Naujajame Regionų plėtros įstatyme diskutuojama apie savivaldybių partnerystę, bendrą paslaugų teikimo sistemos kūrimą. Deja, Kauno miestas stato sienas. Tai – bloga praktika“, - pažymėjo Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkė, Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas paragino posėdžio dalyvius kuo greičiau kurti bendrą regiono transporto sistemą. ELTA yra skelbusi, kad šiame Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje dalyvavo ir Kauno miesto savivaldybės atstovai – administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras bei vicemeras Andrius Palionis. Pastarasis aiškino, kad nėra įgaliotas spręsti šio klausimo, tam esą reikia miesto tarybos sprendimo. Įpusėjus pasitarimui, abu Kauno savivaldybės atstovai pakilo ir išėjo.

„Tenka pastebėti, kad toks V. Matijošaičio ir jo komandos stilius – „vyresniojo brolio“ tonas, nesiskaitymas su kitų nuomone, vienašališkų sprendimų priėmimas – tapo įprastu. Blogiausia, kad į siaurų egoistinių interesų tenkinimo lauką įtraukiami gyventojai, bendruomenės, ypač pažeidžiamos gyventojų grupės – vaikai, senjorai. Keliama sumaištis, sėjama nesantaika tarp miestiečių ir „išlaikytinių kaimiečių“, griaunami demokratinės savivaldos pamatai“, – atkreipia dėmesį į aštrėjančią nesantaiką tarp dviejų savivaldybių Kauno rajono meras V. Makūnas.

Jis pažymi, kad šiuolaikiniame pasaulyje daugėja viešųjų paslaugų, kurias teikti vienos savivaldybės „rėmuose“ tampa sunku arba neįmanoma. Todėl kviečia Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį ne statyti sienas, o kartu su Kauno rajonu ir kitomis regiono savivaldybėmis plėtoti partnerystę, konsoliduoti išteklius, siekiant geriau teikti viešąsias paslaugas gyventojams.

„Esame įsitikinę, kad toks bendravimo būdas yra kur kas naudingesnis ir malonesnis visoms pusėms“, – sako V. Makūnas.