Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Televizijų perduodami vaizdai iš šią savaitę Suvalkijoje vykstančių pratybų, kai „riaušininkai“ užgrobia miesto savivaldybę, o kiti, net ir kariškių tramdomi, „blogiečiai“ kelia sumaištį ir didelį nerimą miestiečiams, verčia susimąstyti, o ką iš tikrųjų gyventojams reikėtų daryti, jei kiltų rimtas karinis konfliktas. Kur bėgti, slėptis, ar civilinės saugos sistema garantuotų išsigelbėjimą nuo realių pavojų?
Naujienų agentūrai ELTA uždavus tokius klausimus Kauno savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Petrauskui, jis suabejojo, ar tokiais atvejais savivaldybės būtų pajėgios atlikti visas joms patikėtas gyventojų apsaugojimo nuo grėsmės užduotis.
„Ne karo atveju gal tos funkcijos ir gali būti priskirtos savivaldybėms. Pavyzdžiui, žinom ir mokam surinkti kurioje nors miesto vietoje išsiliejusius teršalus, kurie kelia pavojų žmogaus sveikatai ar net gyvybei. Aptikę (kaip buvo Šančiuose, buvusių kareivinių teritorijoje) po žeme paslėptus teršalų telkinius, galim nusipirkę paslaugą, pasistengti, kad teritorija būtų išvalyta. Bet karo atveju visai ko kito reikia, - tuomet civilinė sauga visai kitokia, ir pasiruošimo tiems įvykiams, kurie gali būti, reikia kitokio“, - kalbėjo G. Petrauskas.
Jo nuomone, civilinė sauga turėtų būti ne atskirų savivaldybių, bet valstybės reikalas. Taip, buvusių slėptuvių, kurių sovietmečių Kaunas nemažai turėjo, jau nebeliko. Tiesa, viena dar tebėra Savanorių prospekte, po didžiuliu pastatu, netoli sankryžos su Utenos gatve. Tačiau tą slėptuvė būtų skirta vadavietei įkurdinti. Į ją persikeltų savivaldybė ir koordinuotų gyventojų saugos veiksmus, jei kiltų karinis pavojus. Patiems gyventojams slėptis reikėtų mokyklų pastatuose. Pateikta vieša informacija nurodo, kur yra specialiu ženklu pažymėtos tokios „slėptuvės“. Tik baimės ir nerimo apimti žmonės kažin ar tuos ženklus atrastų, ar atpažintų, ką jie reiškia?
„Manau, neturim šiandien gerai veikiančios sistemos, nes neturim ir kompetencijos, ir specialistų, kurie galėtų civilinės saugos sistemą sukurti. Kiekviena savivaldybė palikta verstis kaip išmano ir gali. Todėl tą funkciją, panašiai kaip kariuomenės, galėtų prisiimti valstybė. Kaip anksčiau“, - savo požiūrį dėstė G. Petrauskas.
Buvusio Kauno miesto mero, dabartinio savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos atstovo Arvydo Garbaravičiaus teigimu, toks siūlymas - labai tikslingas.
„Gal ir įmanoma savivaldybei rūpintis civiline sauga, kol ji susijusi tik su gyventojams galinčia pakenkti aplinkos tarša, bet kai kyla kur kas didesnis ir baisesnis pavojus, turėtų veikti centralizuota sistema. Būdamas meru, ne kartą dalyvavau mokymuose ir tebetikiu, kad tokie mokymai naudingi kiekvienam gyventojui, ką reikėtų daryti kilus karo pavojui ar prasidėjus tikriems kariniams veiksmams. Neteko girdėti, kad tokie mokymai plačiai rengiami visuomenei, bent tai jos daliai, kuri jų norėtų.
Visų pirma turėtų keistis požiūris į gyventoją, į kiekvieną žmogų. Tačiau kad kas brangintų žmogų, jo sveikatą, gyvybę, - tas laikas Lietuvoje dar tik ateis. Tik nežinia kada. Savivaldybės, aišku, gali daug nuveikti, gal ir kokią priešbranduolinę slėptuvę pastatyti, bet visiems nepakaks joje vietos.
Civilinė sauga turėtų tapti valstybės politika, kuriai atitinkamai reikia ir lėšų skirti. Ne taip „patrupinant“ po truputį, o paskui paliekant savivaldybes traukyti tą „finansinę antklodę“ ant savęs. Šis reikalas turėtų būti tvarkomas centralizuotai, ir pinigų tam reikia nemažai. Jų privalu rasti, nes tai - bendro rūpesčio valstybės piliečiais dalis“, - sakė socialdemokratas A. Garbaravičius Eltai.
ELTA