„Kauno liftų“ vadovas J. Guzavičius: pagal nelaimingų atsitikimų darbe skaičius Lietuva neatrodo gerai Europoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės padėka už nepriekaištingą pirmininkavimą (2021 m.) Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai įteikta šios komisijos buvusiam vadovui, dabar – nariui, bendrovės „Kauno liftai“ generaliniam direktoriui Jonui Guzavičiui. Jam padėkota už „reikšmingą indėlį, siekiant bendro tikslo, kad Lietuvoje dirbti, o kartu ir gyventi,būtų geriau“.

Naujienų agentūra ELTA, pradėdama pokalbį su J. Guzavičiumi, iš jo išgirdo ir šio palinkėjimo papildymą: „...kad visiems būtų gyventi saugiau“. Tad apie saugą – tiek darbuotojų, tiek jų paslaugų vartotojų – sukosi tolesnė kalba.

– Kai per televizijos žinias neseniai paskelbta, kad dėl nelaimingų atsitikimų rengiamasi Vilniuje stabdyti daugiau nei 80 liftų, kuriais naudojasi daugiabučių namų gyventojai, Kauno liftų ūkis paminėtas tik geru žodžiu. Ar čia jau visos problemos išspręstos?

– Anaiptol, ne. Kaip ir visoje Lietuvoje, visokių problemų tebeturime, tiesa, nelaimingų atsitikimų, susijusių su liftais, Kaune jau nemažai metų nepasitaikė. Apie profesinės rizikos vertinimą šalyje ir nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją nemažai kalbėta ir šią savaitę vykusiame Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo trys šalys: Vyriausybės (vyriausias darbo inspektorius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai), profsąjungų bei ir darbdavių atstovai. Posėdis suorganizuotas Pasaulinės saugos ir sveikatos darbe dieną. Tačiau tai nėra linksma šventė, tai – žuvusių ir sužalotų darbe prisiminimo diena. Nors pagal socialinių partnerių tikslus ir planus Lietuvoje siekiama, kad nebūtų nė vieno žuvusio ir sužaloto darbe, tačiau taip nėra. Ir Europos kontekste Lietuva neatrodo labai gerai. Net ir lyginant pernykščių bei šių metų (3 mėnesių) rezultatus, geresnių tendencijų nesimato.

Kalbant apie nelaimingus atsitikimus liftuose, situacija yra grėsminga. Nuo 2021-ųjų lapkričio iki šiemetinio balandžio šalyje įvyko 4 sunkūs nelaimingi atsitikimai ir 1 mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. Visi įvykę liftuose ir keltuvuose nelaimingi atsitikimai yra panašūs, – žmonių kritimas į liftų ar keltuvų šachtą. Tai vyksta dėl nepakankamo liftų saugumo užtikrinimo. Tačiau galima pasidžiaugti, kad nė vienas nelaimingas atsitikimas neįvyko Kauno mieste ir Kauno zonoje, nei UAB „Kauno liftai“ aptarnaujamuose liftuose.

– Tad liftais ar keltuvais besinaudojantys kauniečiai gali jaustis gana saugūs?

– Grėsmė išlieka visą laiką, nes apie 60 proc. liftų yra eksploatuojami ilgiau nei 25 metus. Jų eksploatacijos laikas yra pasibaigęs, kai kurių – netgi artėja prie 40 metų. Gan ženkli dalis liftų naudojami nuo sovietinių laikų (Mogiliovo, Maskvos, Ukrainos, Baltarusijos įmonių gamybos). Todėl dėl problemiško detalių tiekimo, šiuo metu tenka daug ką gaminti mums patiems, bandant pritaikyti vakarietiškas detales ir mazgus.

Kauno mieste pagal senas tradicijas yra įrengta dispečerinė liftų valdymo sistema, iš kiekvieno lifto priimanti 5-10 ir daugiau signalų. Tai padidina liftų darbo patikimumą ir padeda užtikrinti saugų liftų naudojimą. Palaipsniui seni, atitarnavę liftai keičiami naujais. UAB „Kauno liftai“ apie liftų stabdymą negalvoja, be abejo, pokalbiai su liftų savininkais apie liftų saugumą, patikimumą vyksta nuolatos. Akivaizdu, kad brangstant elektros energijai, liftų pakeitimas naujais įrenginiais tampa vis labiau ekonomiškai naudingas. Mūsų aptarnaujamuose pastatuose, keičiant liftą nauju, siūlome palankias išmokėjimo už įrenginį sąlygas per kelis metus, esant poreikiui, – atidedant mokėjimus.

–Net ir tam, kuris gyvena name be lifto, teko jų visokių matyti, aplankant, tarkim, draugus ar giminę daugiabutyje su liftu. Kai kurių „vaizdelis“ – apverktinas. Bet gal daugiau gyventojų jau ir patys suprato, ir savo vaikus dažniau pamoko tausoti laiptinėje, už buto durų, esantį bendrą viso namo butų savininkų turtą – liftą?

– Nepasakyčiau, kad visi supranta, jog tai turtas, kurį atstatyti po suniokojimo nemažai kainuoja. Juk visokių gyventojų yra, manau, ir dar ilgai bus. Vieni laiptinėje gali ant švarių palangių gėlyčių pristatyti ir savo vaikams išaiškinti, kad nei sienų, nei liftų nebraižytų, kitas koks nepasidrovi lifte.., ai, tiek to, nutylėsiu.

–Prieš mūsų pokalbį pasidomėjau bent kelių profesinių mokymo centrų svetainėse, ar rengiami liftų priežiūros specialistai, ir neradau minint tokios specialybės, nors liftų visoje Lietuvoje pastebimai daugėja, ir specialistų poreikis, tikėtina, auga?

– Esu įsitikinęs, kad reikėtų iš esmės keisti su potencialiai pavojingų įrenginių (liftas – irgi prie jų priskirtinas) eksploatavimu susijusį įstatymą. Kadangi jis neleistinai buvo liberalizuotas, tuo pačiu supaprastinant ir specialistų rengimą paliekant darbdavio atsakomybei. Iš tikrųjų, nei profesinėse mokyklose, nei kokiose kolegijose liftų specialistai Lietuvoje nerengiami.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinė darbo inspekcija pastaraisiais metais stebi tendenciją, kai didėja darbe sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų (NA), sąlygotų pačių darbuotojų nesaugių veiksmų, procentinė dalis visų NA darbe struktūroje. Tai – ne vien su liftais susiję. Štai pernai daugiau nei trečdalį mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sąlygojo pačių nukentėjusiųjų neatsargūs veiksmai. Tačiau Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (DSSĮ) nuostatos iš esmės koncentruotos darbdavio pareigų įtvirtinimui, mažai dėmesio skiriant darbuotojo saugių veiksmų motyvacijai.

Tokia situacija ženkliai disonuoja su vienu pagrindinių saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo postulatų – už saugą darbe yra atsakingas kiekvienas. Galima teigti, kad DSS teisės aktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas jau atsilieka nuo šiandienos aktualijų ir todėl būtų tikslinga jo modifikacija. Būtent. darbuotojų atsakomybės bei motyvavimo laikytis teisės aktų reikalavimų, – administracinių baudų bei nelaimingų atsitikimų darbe draudimo išmokų mokėjimų darbuotojams, nesilaikantiems DSS reikalavimų, peržiūrėjimo kryptimi.

– Užsiminėte ir apie kai kuriuos liberalizuotus teisės aktus, akcentuojant profesinės rizikos vertinimą. Kokia iš to išplaukia problema?

– Gal pradėsiu atsakymą nuo to, kad pagal JAV darbų saugos departamento analizę, liftų montavimas ir eksploatavimas įrašyti pavojingų darbų sąrašo viršuje, kaip patys pavojingiausi. Pavojingesni netgi už dangoraižių konstrukcijų montavimą. Pagal tai nustatyta ir rizika, ir prevencija.

Lietuvoje, akcentuojant profesinės rizikos vertinimą (PRV), atsisakant imperatyvių taisyklių, aiškumo nėra. Daugelis darbdavių profesinės rizikos vertinimo nesupranta, netgi nepriima. Be to, tai atlikti reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. Užkraunama didelė našta mažoms ir labai mažoms įmonėms. Papildoma problema yra tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta pakankamai aiškiai apibrėžtų kriterijų, koks gi PRV laikytinas tinkamu, išsamiu ir atitinkančiu nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos lūkesčius. O tai įmonėje yra lyg neidentifikuota laikinė mina. Nes nėra aišku, kada (po mėnesio, metų, kelerių metų?) profesinės rizikos vertinimo ribotumai pasireikš nelaimės darbe pavidalu, ir tada jau atsakomybė kils darbdaviui ar darbdaviui atstovaujančiam asmeniui.

– Kas dar Jūsų, kaip Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nario, nuomone, turėtų būti taisoma teisiniuose aktuose?

– Komisijoje svarstėm siūlymą modifikuoti teisinį profesinės rizikos vertinimo reglamentavimą, įtvirtinant minimalius vertinimo kriterijus. Kad kiekvienas darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo galėtų bent preliminariai įvertinti darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančios įmonės ar specialisto atlikto PRV patikimumą. Tiksliau, – atitikimą nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos užtikrinimui keliamiems reikalavimams. Šia prasme tikslingi ir kitokie pakeitimai. O kol kas, įvykus mirtinam ar sunkiam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį sąlygojo teisės aktų reikalavimų neatitinkantis profesinės rizikos vertinimas, atsakomybėn traukiamas darbdavį atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, o ne faktiniai kaltininkai, netinkamai vykdę savo pareigas.

Susiklosto paradoksali situacija – bet kuris amatininkas, verslininkas arba įmonė, teikianti paslaugas ar gaminanti produktus, yra atsakingi už teikiamos produkcijos/paslaugų kokybę, tačiau tai netaikoma darbų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių klaidos lemia fatališkas pasekmes. Manytina, kad šių įmonių atsakomybės reglamentavimas turėtų reikšmingą įtaką DSS būklės gerėjimui šalyje.

ELTA