Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
pixabay.com nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose pradėjo dirbti medicinos psichologė, teikianti emocinę ir psichologinę pagalbą šios įstaigos medicinos personalui.
„Kasdien spręsdami klausimus dėl pacientų sveikatos ar net gyvybės, susidurdami su nenumatytais atvejais, gydydami sunkiausias medicinines būkles, gydytojai neišvengiamai patiria emocinę įtampą. Iš visų jėgų besistengdami, medikai neretai pervargsta psichologiškai“, - apie psichologinės pagalbos poreikį medicinos personalui kalba ligoninės vadovas, profesorius Renaldas Jurkevičius. - Džiaugiamės įgyvendindami vieną iš idėjų, gimusių Kauno klinikų vadovų mokymų metu“.
Anot Kauno klinikų medicinos psichologės Žydrūnės Kaklauskaitės, niekas nenori eiti pas pavargusį ar prislėgtą gydytoją. Dėl to labai svarbu kalbėti apie medicinos personalo emocinę sveikatą, psichologinę būseną, perdegimo sindromą, dėl kurio gali dingti empatija ir motyvacija dirbti. Moksliniai tyrimai rodo, jog profesinį perdegimą patiria nuo 37 iki 53 proc. medikų, o iki 55 proc. medicinos darbuotojų yra patyrę profesinio perdegimo simptomų.
Kaip teigia Sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorė Dalia Antinienė, kritiškiausi patyrimai mediko darbe - tai pacientų mirtys ir blogosios žinios pranešimas pacientams bei jų artimiesiems.
ELTA