Kauno kapinėse ateityje turėtų pastebimai sumažėti neprižiūrimų kapų

Artėjant Vėlinėms, Kauno miesto tarybai pakeitus 2010 metų liepą patvirtintas Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisykles, tikimasi per keletą metų išspręsti opią neprižiūrimų kapaviečių problemą.

Spalį politikų pakeistose taisyklėse dabar pasakyta: neprižiūrima kapavietė yra tokia, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir „Taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima“.

Šios taisyklės jau įsigaliojo, netrukus darbą pradės ir Kauno miesto savivaldybės sudaroma komisija, kurios balsas nulems, ar po tam tikro laiko galima apleistą kapą pripažinti neprižiūrimu, ar ne.

Iš pradžių nustačius, kad kapavietė neprižiūrima ilgiau nei metus, už tą priežiūrą atsakingas asmuo bus tik raštu įspėjamas ją tvarkyti. Kartu tokiam asmeniui bus nurodomos ir įspėjimo nepaisymo pasekmės. Po tokio įspėjimo dar vienerius metus bus laukiama, paskui vėl patikrinama, ar už kapavietę atsakingas asmuo ėmėsi ją sutvarkyti, ar nepaisė įspėjimo. Negavus iš atsakingo už kapavietę jokio įtikinamo paaiškinimo, kodėl kapavietė netvarkoma, Savivaldybės administracijos direktorius duomenis apie tą konkrečią galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje.

„Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete, ne anksčiau kaip po dvejų metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos, Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, priima Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius“, - nurodo vienas iš pakeistų Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių punktų.

Kaip naujienų agentūrai ELTA paaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, naujos taisyklės turėtų padėti savivaldybės įkurtai Kapinių priežiūros įmonei per keletą metų išspręsti neprižiūrimų kapų problemą. Siekiama, kad miesto kapinės būtų tvarkingesnės, greta to, ateityje jose atsiras ir daugiau vietų naujiems kapams formuoti. Kadangi neprižiūrimose kapavietėse bus galima laidoti mirusiuosius, panaudojant turimus plotus bei neplečiant pačių kapinių teritorijų. Būtent taip yra daroma daugelyje Europos valstybių.

ELTA primena, kad prieš kurį laiką Kaunui iš tikrųjų buvo pranašaujama: „mirusiųjų miestas plotu netruks susilyginti su gyvųjų miestu“, nes vietos naujiems kapams katastrofiškai trūko. Kad „pranašystės“ nesipildytų, per keletą metų kauniečių (Savivaldybės) lėšomis pakaunėje, Vainatrakyje, buvo nupirkti nemaži dirbamos žemės plotai. Nepaisant to, kad iki tol sklypų savininkai keleriopai pakėlė kainas, žinodami, jog Kaunui verkiant reikia didelės teritorijos naujoms kapinėms įrengti.

Tačiau, net Savivaldybei investavus į jų įrengimą nemažai pinigų, Vainatrakio kapinės populiarios netapo. Kauno gyventojai mieliau renkasi artimesnes, nuo seno sutvarkytą infrastruktūrą turinčias vietas ir jau esamose giminės kapavietėse laidoja savo kitus giminaičius.

Netolimoje ateityje tai bus galima daryti ir laidojant neprižiūrimoje kapavietėje, tiesa, prieš tam tikrą laiką pateikus prašymą - įsipareigojimą tokią kapavietę prižiūrėti. Pirmenybė bus teikiama kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams. Tenkinant (ar ne) prašymą prižiūrėti svetimą neprižiūrimą kapavietę, sprendimas turi būti priimamas per 20 dienų, ir apie tai informuojamas pareiškėjas. „Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas joje“, - skelbia taisyklės.

Naujienų agentūra ELTA pasidomėjo, kiek dabar būtų galima Kauno kapinėse aptikti neprižiūrimų kapų (nebėra kam jais rūpintis, kažkas gal mirė ar emigravo iš Lietuvos), savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas Ričardas Čėsna tikslaus skaičiaus negalėjo pasakyti.

„Neseniai atėjęs dirbti šį darbą, radau jau pradėtą tam tikrą veiklą šiuo klausimu. Tačiau buvo fiksuojami gal tik pavieniai atvejai, neturint konkrečios sistemos, patvirtintų taisyklių ir tvarkos, kaip tai geriau padaryti. Kada pradės veikti Savivaldybės sudaryta komisija, ji fiksuos faktus, leidžiančius nustatyti neprižiūrimas kapavietes. Tuomet ir tikslų jų skaičių žinosime. Po kokių trejų metų. Bet situacija, manau, vis keisis. Ir bent dalis tų, kurie šiandien yra apleidę savo artimųjų kapus, pasirūpins jų priežiūra patys. Dabar per visas Kauno kapines gal keletą tūkstančių apleistų kapaviečių yra“, - sakė R. Čėsna.

Kapinių priežiūros bei kitos įmonės, beje, už mokestį teikia paslaugas tiems, kurie patys negali prižiūrėti kapaviečių, už kurias yra atsakingi.

„Gauname internetu daugybę prašymų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Lenkijos bei kitų šalių dėl kapų sutvarkymo. Ypač daug jaunų išvažiavusių tautiečių, kurių artimieji palaidoti Kaune, stengiasi su mumis susisiekti ir tartis dėl kapų priežiūros. Išsiaiškinam visas sąlygas, sudarome sutartis. Gauname iš užsakovų lėšų, taip pat aptartus pageidavimus, kaip kas turėtų būti padaryta, ir imamės darbo.

Pirmiausia nusiunčiame kapavietės nuotrauką (prieš sutvarkymą), taip sakant, parodant esamą vaizdą. Po to, kai darbas atliktas, paslauga suteikta, vėl siunčiame nuotrauką, jau sutvarkytos kapavietės. Tokia paslauga vis labiau populiarėja, o naujos taisyklės, manau, šį procesą netgi paspartins“, - sakė Eltai Kauno miesto savivaldybės įsteigtos Kapinių priežiūros įmonės vadovas.

ELTA