Kaune vyks pirmasis Agroverslo forumas

Kaunas

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

21275

Penktadienį Kaune vyksiančiame pirmajame Agroverslo forume, kurį organizuoja Lietuvos verslo konfederacija, bus diskutuojama, kaip išlikti konkurencingiems Europos Sąjungoje dėl žmonių emigracijos trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos. Žemės ūkio sektoriaus įmonės, kaip ir kitos, nuolat sprendžia darbuotojų trūkumo problemas. Darbuotojams išlaikyti darbdaviams nebeužtenka vien pasiūlyti gerą algą - pastaruoju metu darbuotojai viliojami patogiomis apgyvendinimo sąlygomis, būsto įsigijimo lengvatomis, apmokamais įvairiais draudimais, nestandartinėmis veiklomis ir net negrąžintinomis paskolomis.

Agroverslo sektoriaus darbdaviai gali pasinaudoti lengvatinėmis iš Europos socialinio fondo lėšų finansuojamomis priemonėmis. „Parama darbui“ bei „Kompetencijų vaučeris“ padeda įdarbinti naujus, išlaikyti bei motyvuoti jau esamus darbuotojus.

Pasak bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovės Vilijos Šveikauskienės, darbo užmokesčio kompensavimo priemonė „Parama darbui“ skatina darbdavius kurti daugiau darbo vietų ir sudaryti galimybes gauti darbą jo ieškantiems ir neaktyviems asmenims, patiriantiems sunkumų įsidarbinti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. „Ši priemonė skirta tiek darbo patirties neturintiems jaunuoliams nuo 18 iki 29 m. amžiaus, tiek vyresniems nei 54 m. amžiaus asmenims, neturėjusiems darbo ne mažiau nei 6 mėnesius. Tad įmonės gali ne tik pasilengvinti savo finansinę naštą, bet ir prisidėti prie užimtumo Lietuvoje didinimo“, - teigia V. Šveikauskienė.

Pagal priemonę „Parama darbui“ darbdaviui kompensuojama 23,3 procento. Už darbo patirties neturinčius jaunuolius iki 29 m. kompensacija darbdaviui mokama iki 12 mėn., o už pastaruosius 6 mėn. neturinčius darbo vyresnius nei 54 m. asmenis kompensacijos laikotarpis gali tęstis iki dvejų metų. Pasinaudoti šia priemone gali viešieji ar privatūs juridiniai asmenys (išskyrus biudžetines įstaigas), juridinių asmenų filialai ar atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie verčiasi ekonomine veikla ir yra pateikę paraišką Invegai.

Kita lengvatinė priemonė, kuria gali pasinaudoti agroverslo sektoriaus atstovai, - „Kompetencijų vaučeris“, darbdaviams suteikianti galimybę kompensuoti iki 4,5 tūkst. eurų siekiančias darbuotojų mokymo išlaidas.

„Specialistai, norintys prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos, vykstančių nuolatinių technologinių pokyčių bei išlikti konkurencingi rinkoje, turi nuolat tobulinti savo kvalifikaciją bei įgyti naujų kompetencijų. Pagal priemonę „Kompetencijų vaučeris“ įmonės mokymų pabaigoje gali susigrąžinti dalį darbuotojų mokymams skirtų lėšų. Priklausomai nuo įmonės dydžio, kompensavimo intensyvumas gali siekti 70-80 proc. Tai negrąžintina subsidija, kuri suteikia galimybę kelti savo darbuotojų kvalifikaciją, įgyti naujų kompetencijų bei geriau prisitaikyti prie nuolatos kintančių darbo rinkos reikalavimų“, - sako V. Šveikauskienė.

Priemone „Kompetencijų vaučeris“ gali pasinaudoti privatūs, juridiniai asmenys ir valstybės arba savivaldybės įmonės, veikiančios ne trumpiau kaip metus. Ši priemonė tinkama žemės ūkio produktų perdirbėjams, tačiau ja negali pasinaudoti žemės ūkio produktų augintojai. Pasirašius dotacijos sutartį ir pasirinkus mokymų teikėją bei mokymų programą, įmonės darbuotojai gali mokytis 12 mėnesių. Baigus mokymus, įmonės galės gauti dalies patirtų darbuotojų mokymo išlaidų kompensaciją (iki 4,5 tūkst. eurų).

Pagal Žemės ūkio ministerijos užsakymu pernai atliktą tyrimą “,Žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio 2017-2020 metams prognozė“ didžiausias žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbininkų poreikis 2021-2024 metais numatomas žemės ūkio pirminės gamybos subsektoriuje, taip pat augalininkystės aprūpinimo ir paslaugų bei prekybos žemės ūkio technika ir techninių paslaugų subsektoriuose.

Iš viso 2021-2024 metais visam žemės ūkio sektoriui vidutiniškai kasmet reikės apie 1800 specialistų ir kvalifikuotų darbininkų. Iš specialistų daugiausiai reikės agronomų, žemės ūkio inžinierių, veterinarijos gydytojų ir gyvulininkystės technologų. Iš kvalifikuotų darbininkų didžiausi poreikiai yra žemės ūkio gamybos darbininkų ir agroserviso darbininkų.

Pagrindinės darbuotojų trūkumo priežastys agroversle yra nepalankūs demografiniai poslinkiai, menkas žemės ūkio studijų populiarumas, pernelyg aukšta studijų kaina, nepakankamas valstybės finansuojamų vietų skaičius. Viena iš darbuotojų trūkumo priežasčių galima įvardinti ir vadinamąjį studentų „nubyrėjimą“, kai nemažai įstojusiųjų į studijų ir mokymo programas dėl įvairių priežasčių studijų nebaigia.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, per šių metų devynis mėnesius žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje registruota 8,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, jiems registruota beveik 7 tūkst. laisvų darbo vietų.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt