Kaune kuriama metodika, galinti padėti įveikti vieną pikčiausių vėžio formų

Kaunas

PIxabay.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

61941

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai kuria naują gydymo metodiką, kuri priešvėžinius vaistus nukreiptų tiesiai į auglį. Taip padidėtų jo sunaikinimo tikimybė ir sumažėtų gydymo šalutinis poveikis. Viliamasi, kad netrukus gali žymiai pagerėti agresyviausios smegenų naviko formos - glioblastomos - gydymas.

LSMU MA Neuromokslų instituto mokslininkės dr. Aistės Jekabsonės teigimu, galutinis metodo efektyvumas paaiškės po klinikinių tyrimų, kurie ir parodys, ar pavyks padėti pagrindus naujai terapijai.

Gliomos - dažniausiai pasitaikančios smegenų navikų formos, teigiama LSMU pranešime. „Piktybiškiausios formos - glioblastomos - gydymas šiandien sudėtingas, o išgyvenimo trukmė - labai trumpa. „Glioblastoma auga itin greitai, turi savybę atsinaujinti, slopina imuninę sistemą ir pasižymi dideliu invazyvumu į sveiką audinį“, - sako Neuromokslų instituto Molekulinės neuroonkologijos laboratorijos vadovas, gydytojas neurochirurgas dr. Kęstutis Skauminas. Gydytojo teigimu, ši naviko forma sudėtinga dėl to, kad dažniausiai išplinta ir į aplink esantį sveiką smegenų audinį, todėl viso auglio pašalinti negalima.

Dažniausiai taikomi gydymo metodai - spindulinis gydymas arba chemoterapija, taip pat atliekami klinikiniai tyrimai su kitais, naujesniais gydymo metodais - imunoterapija ir biologine navikų terapija. „Šiuo metu sergant glioblastoma vidutinė išgyvenimo trukmė nedidelė - įvairių klinikų duomenimis - nuo 12 iki 18 mėnesių, nes šiandieniniai gydymo metodai dažniausiai nepajėgia visiškai sunaikinti auglio ląstelių ir užkirsti kelio ligai atsinaujinti“, - konstatuoja gydytojas K. Skauminas.

Tačiau ligoniui nepalankią prognozę gali pakeisti egzosomos. Tai - nanopūslelės, kurias ląstelės naudoja apsikeisti medžiagomis ir informacija. Mokslininkė A. Jekabsone teigia, kad jos - tarsi ląstelių „pašto tarnyba“.

„Jų nešama informacija gali būti labai įvairi - nukleorūgštys, baltymai. Egzosomas gaminančios ląstelės „pažymi“ jų membranas specifiniais signalais, kuriuos vienos ląstelės atpažįsta, o kitos - ne. Pasinaudodami šiuo natūraliu ląstelių bendravimo būdu, siekiame pristatyti vaistą tiesiai į vėžines ląsteles, aplenkiant sveikąsias“, - sako A. Jekabsone. Mokslininkės teigimu, galimybė aptikti pavienes vėžines ląsteles ir į jas pristatyti vaistą - svarbi gydant visas onkologines ligas.

Pasak jos, panašius tyrimus šiuo metu atlieka ir kitos pasaulio šalys. Vis dėlto šios technologijos vystymas žengia dar tik pirmuosius žingsnius, todėl didžiausi atradimai - priešakyje. „Manau, kad Lietuva gali būti tarp pirmųjų, pritaikiusių šį metodą glioblastomos terapija, - apie tyrimo perspektyvas kalba mokslininkė. - Jei projektas bus sėkmingas, veikiausiai bus sukurta glioblastomos gydymo eigą pakeisianti injekcija“.

Pasak LSMU atstovų, šiame unikaliame projekte dirba tarpdisciplininė komanda, kurioje - universiteto farmacininkai, biochemikai, medikai, genetikos, anatomijos sričių mokslininkai, ląstelės biologai ir netgi veterinarijos gydytojai. Projektas jau sulaukė ir tarptautinio pripažinimo.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt