Diskusijos dėl kelio Kaunas–Prienai–Alytus tęsiasi: nenori laukti, kol bus sunešiotos geležinės „klumpės“

Kitais metais sukaks 20 metų, kai buvo parengtas pirmasis valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcijos projektas, tačiau iki šiol nėra akivaizdžių ženklų, kad darbai prasidės anksčiau, nei numatyta perspektyvoje, t. y. 2031–2033 m. pagal valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros planus. Tiesa, su nauja Vyriausybės ir Seimo kadencija atsirado ir naujų vilčių – Kauno ir Alytaus regionų savivaldybės bando šį klausimą iškelti į aukščiausią lygį ir tiki gera politine valia.

Palaikant politikams, verslo bendruomenei, siekiama, kad šio kelio rekonstrukcija būtų įtraukta dar į šios Vyriausybės priemonių įgyvendinimo planą, kuris bus patvirtintas kovo mėnesį. Tuo tikslu šią savaitę parengtas raštas Susisiekimo ministerijai, kurį pasirašė ne tik savivaldos atstovai, bet ir verslininkai.

Dėl kelio perspektyvos – savivaldos, verslo atstovai ir politikai
Minėta iniciatyva aptarta vasario 26 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) Prienų atstovybės organizuotoje nuotolinėje diskusijoje, kurioje pasisakė Kauno PPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius, Prienų atstovybės vadovė Lina Dužinskienė, Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas, Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Prienų r. savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė ir kiti savivaldos atstovai, aktyviai šiuo klausimu parlamentinėse grupėse dirbantis LR Seimo narys Andrius Kupčinskas, taip pat dėl savo verslo perspektyvų susirūpinę verslininkai.
Anot kai kurių diskusijos dalyvių, naujasis susisiekimo ministras Marius Skuodis kelią Kaunas – Prienai – Alytus yra įvardinęs vienu iš keturių problematiškiausių kelių, esančių ministerijos dėmesio centre, kuriuos pagal finansines galimybes reikėtų rekonstruoti. Reikėtų suprasti: nors šis kelias nėra įtrauktas į artimiausio laikotarpio darbų sąrašą, ministerija tokią galimybę galėtų svarstyti, jeigu tam būtų politinis pritarimas.

Ministerijos prioritetai aiškūs
Kaip patvirtino susitikime dalyvavęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Remigijus Lipkevičius, ministerijai yra svarbiausi šie 2023-2024 metų laikotarpio prioritetai – tarptautinės reikšmės automagistralės VIA Baltica ir Vilnius – Kaunas –Klaipėda, kuriose numatyti įgyvendinti darbai (kelių remontas, viadukų ir tiltų rekonstrukcija bei statyba) turi glaustus terminus ir yra susiję su europiniais įsipareigojimais. Taip pat pirmenybė teikiama kelio Vilnius – Utena ruožui, kuris neatitinka keliamų eksploatavimo ir eismo saugumo reikalavimų. Anot Seimo nario A.Kupčinsko, būtent su šiuo keliu dėl lėšų skyrimo netiesiogiai konkuruoja kelias Kaunas – Alytus, nors, jo nuomone, kelias šalia sostinės nusileidžia pagal eismo intensyvumą ir gali būti pranašesnis nebent vienu aspektu – juo vilniečiai vyksta į Molėtus prie ežerų.
LAKD vadovo R.Lipkevičiaus teigimu, minėtų TOP 4 kelių projektams įgyvendinti artimiausiu laikotarpiu reikėtų apytiksliai 600-700 mln. eurų, todėl kyla klausimas, iš kokių šaltinių šias lėšas būtų galima gauti? Kelių direkcija pati lėšų nenumato, ji įgyvendina tuos prioritetus, kuriuos Susisiekimo ministerijai patvirtina Vyriausybė. R. Lipkevičius prašė supratimo, juk, be šių didelės apimties projektų, LAKD privalo užtikrinti viso valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrą, vykdyti jų remontą, nesaugių tiltų rekonstrukciją, įgyvendinti pėsčiųjų ir dviračių takų programas, saugumo priemones.
R.Lipkevičius minėjo, kad šiuo metu Kelių direkcija atlieka „namų darbus“ ir artimiausiu metu Susisiekimo ministerijai pristatys valstybinės reikšmės kelių programos įgyvendinimo gaires iki 2035 m. ir kartu su ministerija išnagrinės, ar yra galimybių minėtus projektus vykdyti vienu metu.

Priklausys nuo pasirinktos alternatyvos
LAKD direktorius aptarė alternatyvas, susijusias su kelio Nr.130 rekonstrukcija. Pirmoji ir pati realiausia – įgyvendinti projektą tokį, koks jis numatytas 2018 m. patvirtintame specialiajame plane. Šiuo atveju kelias būtų rekonstruojamas pagal principą 2+1 (besikeičiančios 2 eismo juostos vienai ir 1 – kitai eismo krypčiai, su jungiamaisiais keliais).
Kita alternatyva – keturių juostų kelias 2+2, tačiau, R.Lipkevičiaus teigimu, tektų įvertinti, ar papildoma kelio juosta pagal spec. planą tilptų į numatytą žemės sklypą (tai pasakytina ir apie dviračių takus, jei būtų siekiama juos nutiesti), esant tokiam pasirinkimui, būtų problemiška nutiesti jungiamuosius kelius. Dar viena alternatyva – automagistralė 2+2 su skirtingo lygio sankryžomis ir pan.
Šios alternatyvos bus įvertintos ir pateiktos ministerijai, su jomis galės susipažinti ir suinteresuoti partneriai. Nuo to, koks variantas bus pasirinktas, priklausys ir tai, kokiame laikotarpyje prasidės darbai, kokie bus jų atlikimo terminai, kiek projektas kainuos. Šiuo atveju yra svarbiausias finansavimo klausimas: iš kokių šaltinių bus gautos lėšos, ar galima tikėtis europinės paramos?

Ar geriau „žvirblis rankoj…?“
LAKD atstovui pakankamai aiškiai išdėsčius situaciją, iš kelių diskusijos dalyvių lūpų nuskambėjo kvietimas – „geriau žvirblis rankoj, nei briedis girioj“. Seimo narys Andrius Kupčinskas, jau numynęs takus į Kelių direkciją, ragino savivaldos atstovus apsispręsti kuo greičiau ir pritarti specialiajame plane numatytai rekonstrukcijos formulei 2+1 ir pasinaudoti visomis įmanomomis galimybėmis kuo greičiau pradėti kelio rekonstrukciją.
„Gerokai ambicingesnio projekto – kelio 2+2 – perspektyva labai tolima ir miglota. Jeigu sieksime keisti specialųjį planą, teks „sunešioti dar ne vienerias klumpes“. O norėtųsi, kad kelio rekonstrukcija jau dabar būtų įtraukta į Vyriausybės priemonių planą. Todėl svarbu aiškiai išsakyti savo nuomonę, pradėti procedūras ir judėti į priekį, – akcentavo A.Kupčinskas. Jo įsitikinimu, kelio Nr. 130 rekonstrukcija galėtų prasidėti nuo pačios pavojingiausios jo atkarpos Prienai – Išlaužas atnaujinimo, likusio kelio ruožo iki Garliavos darbų atlikimo terminai susidėliotų iki 2026 metų.
„Tokį tempą išlaikant atsirastų viltis, kad pagaliau pajudėsime iš mirties taško. Kaip bekalbėtume, reikia politinės valios priimti šį sprendimą. Manau, kad šis kelias jau ne ketvirtas, bet trečias pagal svarbą, jo istorija „praauga“ ir mus. Jeigu variantas pagal principą 2+2 nutolintų rekonstrukciją dar 10–15 metų, manau, kad reikia ryžtis, nėra ko atidėlioti, ir LAKD žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras galėtų pradėti dar šiemet. Tai nėra labai dideli pinigai, įmanoma jų atrasti ir susidėlioti pagal prioritetus. Šio kelio rekonstrukcija bus vykdoma dalimis, todėl ne visos sumos reikės iš karto. Preliminariai paskaičiuota, kad šio projekto vertė – apie 80 mln. eurų, bet iš tikrųjų, kol techninio projekto nėra, sunku įvardinti tikslią sumą,“ – kalbėjo ir Prienų rajono meras A.Vaicekauskas, kviesdamas visus susivienyti bendram tikslui, dėkodamas Seimo nariui A.Kupčinskui už dedamas pastangas, organizuojamus susitikimus su ministerijos atstovais, politikais bei žadėdamas jam visų regiono savivaldybių bei Kauno PPAR narių palaikymą.

Išsakė argumentus dėl kelio rekonstrukcijos svarbos
Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė taip pat išsakė komplimentus A.Kupčinskui už į aukštą lygmenį pakylėtą kelio Nr.130 rekonstrukcijos klausimą. Vien tik per praėjusią savaitę pačiai merei teko dalyvauti mažiausiai trijuose susitikimuose, kuriuose buvo diskutuota dėl šio kelio ateities.
Pasak merės, kelio kaimynystėje įsikūrusiam Birštonui – turizmo traukos, sanatorinio gydymo ir sveikatingumo centrui, jo svečiams ir gyventojams taip pat yra labai svarbus geras susisiekimas su kitais šalies miestais, didžiosiomis gydymo įstaigomis, oro uostais. Nemažai žmonių kasdien iš Birštono ar į jį šiuo keliu važinėja į darbus. Patogiu ir greitu susisiekimu suinteresuoti ir kurorto investuotojai, į jį planuojantys perkelti verslus verslininkai. Todėl ji išreiškė viltį, kad ministras su politine komanda skirs dėmesį regioninių kelių tinklo atnaujinimui ir plėtrai, nes tai tiesiogiai susiję ir su pačių savivaldybių vystymosi perspektyvomis.
„Tam, kad Prienų kraštas vystytųsi, mums reikia poreikius atitinkančios infrastruktūros. Mieste prasideda daugiabučių statybos, juose apsigyvenus naujakuriams, verslas prisitrauktų darbuotojų, kurių šiandien taip trūksta, būtų kuriami smulkieji verslai, susiję su rekreacija, turizmu, sveikatingumu,“ – apie šio kelio svarbą kalbėjo ir Kauno PPAR Prienų atstovybės vadovė Lina Dužinskienė.
Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis pastebėjo, kad šio itin intensyvaus kelio problema tapusi bendra: siekiant išvengti eismo kamščių jame, kasdien daugybė transporto nusuka į šalutinius kelius (Kaunas–Rokai –Prienai ir Kaunas – Prienai per Piliuoną ir kt.), taip apkraudami ir blogindami jų būklę.
Kauno PPAR prezidento Z.Dargevičiaus įsitikinimu, kelias Nr.130 taip pat svarbus ir visam Alytaus regionui, susisiekimui su Druskininkų kurortu. „Tai pagrindinis kelias, kuriuo Lietuvos vakarų regiono gyventojai vyksta į Dzūkiją,“– akcentavo jis.
Susitikime buvo diskutuota ir dėl alternatyvių lėšų šaltinių, iš kurių bus finansuojama kelio rekonstrukcija. Kadangi šis kelias yra viena iš pagrindinių mūsų kariuomenės ir jos sąjungininkų transporto judėjimo „arterijų“, yra naudojamas krašto apsaugos reikmėms, kviesta įvertinti šį aspektą ir ieškoti bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ministerija, kooperuojant lėšas. Kauno regiono plėtros tarybos narių nuomone, kitas papildomas lėšų šaltinis – regionų vystymuisi skiriami pinigai.
Dalė Lazauskienė