Kaunas turės specialųjį automobilį, tarnausiantį gelbėjant žmones masinių nelaimių atvejais

Kaunas

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

131975

Kauno miesto taryba antradienį bendru sutarimu (už balsavo visi 38 nuotoliniu būdu surengtame posėdyje dalyvavę politikai) pritarė tiksliniam savivaldybės įsteigto Kovos su COVID–19 pandemija fondo lėšų panaudojimui. Savivaldybės administracija nupirks už 105 tūkstančius eurų, sukauptų šiame fonde, specialųjį greitosios medicinos pagalbos automobilį, naudingą masinių nelaimių atvejais. Automobilis bus perduotas savivaldybės įstaigai – Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočiai.

Kaip Eltai prieš posėdį sakė šios stoties dispečerinio padalinio vadovas Donatas Paliulionis, apie tokį automobilį galvojama jau gerą dešimtį metų, nes jis reikalingas ne vien Kaunui. Juolab, kad Kauno GMP stotis aptarnauja keliolika rajonų. Ypač toks automobilis būtų pravertęs, kai Šakiuose prieš porą metų į avariją pateko mokyklinis autobusiukas ir nukentėjo jame buvę 14 vaikų, tokį pavyzdį paminėjo D. Paliulionis.

„Kauno stotis turi 20 įprastinių automobilių, bet nėra tarp jų tokio, kuris panašiu kaip Šakiuose atveju užtikrintų visą logistiką, turėtų visą reikalingą įrangą, o ja galėtų naudotis į įvykio vietą atvykę kiti ekipažai, vienu metu teikdami pagalbą 15 suaugusių ir 15 vaikų. Nereikia pamiršti, kad Kaune turime „Žalgirio“ areną, kitų masinio lankymo vietų, šalia miesto – oro uostą, tad privalome būti pasirengę visiems atvejams. Užtai ir galvojome, kad būtų gerai įsigijus naudoti tokį automobilį. Baltijos šalyse jis bus pirmasis“, – akcentavo D. Paliulionis.

Atsižvelgiant į kitų ES šalių patirtis bei galimas ekstremalių situacijų rizikas Kaune ir aplinkiniuose rajonuose, formuojama išskirtinė GMP automobilio komplektacija, teigiama savivaldybės pranešime. Ieškoma bent 6,9 metro ilgio padidinto pravažumo mikroautobuso su keturių ratų pavara. Darbui tamsoje ar prasto matomumo sąlygomis komplektacijoje numatyta speciali apšvietimo įranga. Naujasis GMP automobilis turės iš abiejų pusių išskleidžiamas stogines konstrukcijas, kurios leis nukentėjusiems pirmąją pagalbą suteikti nedelsiant, „čia ir dabar“. Salone taip pat planuojama įrengti specialų moduliatorių mikropurkštuvą, kuris vidinės dezinfekcijos laiką sutrumpins net iki 6 kartų. Tai leis greičiau reaguoti į kitus iškvietimus.

Pabrėžiama, kad turint tokį automobilį, vienu metu galės būti panaudota net 40 kaklo įtvarų bei 60 deguonies kaukių, 20 vadinamųjų spinalinių lentų, skirtų saugiam nukentėjusiųjų imobilizavimui. Numatoma, kad greta 20 tradicinių gelbėjimo krepšių bus ir tiek pat specialiųjų rinkinių, skirtų darbui su biologinėmis, cheminėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis.

Kauno GMP stoties vadovo Nerijaus Mikelionio teigimu, masinių nelaimių valdyme svarbu tinkamai įvertinti rizikas, planuoti jų mažinimo procesus ir turėti įrangą, kuri padėtų tinkamai likviduoti iškilusius pavojus sveikatai.

„Specialusis automobilis palengvintų ir pagreitintų mūsų darbą tiek epidemijų ar pandemijų židiniuose, tiek didžiulio gaisro, sprogimo ir kitais atvejais, kai reikalinga skubi medicininė pagalba, evakuacija. Esant ekstremaliai situacijai, būtina reaguoti greitai ir garantuoti, kad į įvykio vietą yra pristatomas reikiamas medicininių priemonių bei įrangos kiekis. Atsidūrus tokioje situacijoje, kad ir kurioje Lietuvos vietoje ji benutiktų, šiuo metu iškiltų nemažai sunkumų ir į incidento vietą tektų siųsti keletą atskirų ekipažų“, – Kauno savivaldybės tarybos posėdžio išvakarėse aiškino Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius.

COVID-19 pandemija parodė, kad masinės nelaimės akivaizdoje tenka nedelsiant perorientuoti įprastinę darbo rutiną bei veikimo principus. Visos skubią pagalbą teikiančios įstaigos turi pasirengę planus, pagal kuriuos vykdoma mobilizacija ir reaguojama į susiklosčiusias situacijas: riaušes, gaisrus, įvairių rūšių avarijas, infekcijų protrūkius, biocheminio ar radioaktyvaus užterštumo atvejus.

Kalbėdamas apie dabartinį Kauno GMP stoties personalo pasiruošimą, N. Mikelionis pripažino, kad įvykus masinei nelaimei ar katastrofai, neišvengiamai atsirastų įrangos stoka, kiltų logistinių problemų, kadangi didžioji dalis esamų išteklių naudojama kasdieniams GMP iškvietimams. Be to, su dabartiniais ištekliais būtų sudėtinga užtikrinti dozimetrinę kontrolę radiacinės avarijos atveju ar efektyvią dezinfekcinę kontrolę. Tad naujojo MCIU-CBRN tipo automobilio įsigijimas, anot jo, taps ilgalaikiu šių problemų sprendimu.

Anot savivaldybės atstovų, siekiant numatyti potencialius taškus Kauno mieste ir apskrityje, kur gali kilti pavojus dideliam žmonių kiekiui, nuolat atliekamas teritorinis ir regioninis rizikos vertinimas. Į tokių objektų sąrašą įtraukta ne tik „Žalgirio“ arena, bet ir rekonstruojama Kauno sporto halė, ir būsimas naujasis S. Dariaus ir S. Girėno stadionas. Taip pat – didelį srautą turintys pastatai – Kauno tarptautinis oro uostas, geležinkelio ir autobusų stotys ar daugiau kaip 80 degalinių gyvenamuosiuose bei pramoniniuose rajonuose. Prie didesnės rizikos objektų priskiriamos ir tokios stambios įmonės kaip Kauno hidroelektrinė ir „Achemos“ gamykla Jonavoje.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt