PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2017 m. Liepos 1 d. 16:37

Kaunas prasmirs Europos šiukšlėmis?

Kaunas

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


8322

„Lietuvos energijai“ ir „Fortum Heat Lietuva“ skubant Kaune pastatyti šiukšles deginančią jėgainę, ima aiškėti, kad jai šios žaliavos ateityje pritrūks. Tai patvirtino ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Strateginė Rusijos bendrovės „Rosatom“ partnerė Suomijos kapitalo bendrovė „Fortum“, jau valdanti atliekų deginimo jėgainę Klaipėdoje, analogišką veiklą kartu su „Lietuvos energija“ planuoja ir Kaune, rašo dienraštis „Kauno diena“.

Čia planuojama per metus sudeginti iki 200 tūkst. t komunalinių ir kitokių atliekų. Teigiama, kad dėl to kauniečiams turėtų atpigti šiluma, kasmet esą sutaupant maždaug iki 3 mln. eurų.

Už tariamai pigesnę šilumą kauniečiai gaus ir savotišką priedą - elektrinė per metus į aplinką išmes apie 611 t teršalų, arba maždaug po 2 t kasdien.

Kauniečiams protestuojant prieš šią elektrinę, jos projektas ėmė strigti. Tam nemažai įtakos turėjo ir Europos Komisijos (EK) paskaičiavimai, kad trijų - Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune, kaip planuojama, kogeneracinių elektrinių Lietuvai per daug, nes nepakaks žaliavos. Tad buvo nepritarta Lietuvos prašymui Kauno elektrinės statybai skirti ES milijonus.

Maždaug prieš metus į suomių šilumininkų žaidimą įsitraukė „Lietuvos energija“, tapusi 2015 m. įsteigtos bendrovės „Kauno kogeneracinė jėgainė“ 51 proc. akcijų turėtoja. Praėjusiųjų metų spalio pradžioje tuometis Premjeras Algirdas Butkevičius pasirašė nutarimą, kuriuo Kauno elektrinė pripažįstama valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu.

„Kauno dienos“ kalbintas A. Butkevičius prisipažino mažai galintis pasakyti apie Kauno elektrinės statybos peripetijas, nes projektu labiausiai domėjosi jo buvęs ir dabartinis Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas energetikos klausimais Tomas Gerasimavičius bei buvęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas energetikos klausimais Nerijus Rasburskis. Pastarasis nuo 2015 m. dirba „Lietuvos energijoje“, atsakingas už kogeneracines elektrines.

Pašnekovo teigimu, informacijos, kad komunalinių atliekų neužteks Kauno elektrinei, jis neturėjo. „Buvo sudaryta komisija, dirbo specialistai, buvęs Prezidentės patarėjas. Ir ne man patarinėjo - jie priiminėjo sprendimus“, - A. Butkevičius atviravo, kad pagrindinis veikiantis asmuo šioje istorijoje buvo ne jis, o patarėjai.

Regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) asociacijos teigimu, praėjusiais metais panaudota 278 tūkst. t komunalinių atliekų energijai gauti. Kauno RATC panaudota vos 52 tūkst. t, Šiaulių RATC - vos 820 t. Klaipėdos RATC - net 106 tūkst. tonų. Žinant, kad praėjusiais metais pašalinta į sąvartynus 394,4 tūkst. t komunalinių atliekų, dalis kurių tikrai tiko deginti, tenka tik pritarti EK išvadai, kad trečios elektrinės Kaune Lietuvai nereikia.

Remiantis žiedinės ekonomikos veiksmų planu, 2020 m. Lietuvoje turi būti sukompostuota 0,48 mln. t atliekų, tačiau 0,2 mln. t iš jų liks deginti. Iš perdirbtinų 0,3 mln. tonų atliekų deginti liks apie 80 tūkst. t, dar apie 0,3 mln. t bus atliekos, kurios išrūšiuotos tinka tik deginti. Tokius skaičius pateikia Aplinkos ministerija, teigdama, kad „po 2020 m. galėtų būti sudeginama apie 560 tūkst. t atliekų per metus, įskaičiuojant jau veikiančią „Fortum Klaipėdos“ jėgainę“.

„Lietuvos energija“ prognozuoja, kad 2020 m. apie 0,54 mln. t tik deginti tinkamų komunalinių atliekų susidarys vien mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiuose, o 2030 m. - apie 0,83 mln. tonų netinkamų perdirbti atliekų, iš kurių pusė bus komunalinės kilmės, kita dalis - pramoninės kilmės. „Lietuvos energijos“ teigimu, tai reiškia, kad planuojamų deginimo pajėgumų bus ne per daug, o pritrūks.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, paklaustas, ar trims elektrinėms pakaks komunalinių atliekų, buvo atviras: „Kai bus įgyvendinta žiedinė ekonomika, tai yra bus perdirbama iki 65 proc. komunalinių atliekų, kogeneracinėms elektrinėms atliekų trūks. Kuo bus galima atliekas pakeisti? Kauno elektrinėje, pavyzdžiui, yra numatyta deginti vandenvalos įrenginiuose susikaupusį dumblą, galima naudoti biokurą - medieną, šiaudus“.

RATC asociacijos duomenimis, per 2016 m. šalyje susidarė 1,247 mln. t atliekų. Prognozuojama, kad ateityje jų kiekis nedidės. Taigi, įgyvendinus žiedinę ekonomiką, šalyje turėtų susidaryti ne daugiau kaip 420 tūkst. t komunalinių atliekų. Visų trijų kogeneracinių elektrinių metinis pajėgumas - 555 tūkst. t buitinių atliekų per metus.

PAV ataskaitoje rašoma, kad Kauno elektrinėje per metus būtų galima sudeginti 240 tūkst. t komunalinių ir pramoninių atliekų bei nuotekų dumblo (išdžiovintų fekalijų).

Ministro teigimu, reikia nepamiršti, kad nemažai degintinos medžiagos susikaupia pramonėje.

„Tai neteisingas požiūris, XX a. mąstymas. Pramonė šiandien orientuojasi į beatliekes technologijas. O jeigu ir lieka šiek tiek atliekų, jas pati ir sunaudoja“, - dienraščiui sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

„Ne paslaptis, kad šiandien siekiama įstatymu atverti šiukšlių eksportą, nes akivaizdu, kad degintinų komunalinių atliekų pritrūksime. Prisiminkime 2015 m. spalį, kai Klaipėdos „Fortum“ neteisėtai importavo atliekas iš Airijos - iš Klaipėdos „Vakarų krovos“ aikštelės buvo išgabenta 2,9 tūkst. t atliekų, kurios buvo sudegintos Klaipėdos elektrinėje. Ministerijai tada pavyko užkirsti kelią kitai atliekų partijai - Airijoje jau buvo kraunamas antras laivas“, - dienraščiui kalbėjo buvęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Šiandien naujasis aplinkos ministras linkęs atsargiai rinkti žodžius dėl kogeneracinių elektrinių, tačiau nuogąstavimus dėl galimo atliekų importo vis dėlto jis yra išsakęs: „Jeigu mes pasistatome suplanuotus deginimo pajėgumus, ar neatsitiks, kad atliekas pradėsime importuoti, kaip yra daroma Vakarų Europoje arba toje pačioje Estijoje. Šito man visiškai nesinori. Mes turime susitvarkyti savo atliekas, bet jokiu būdu negalime atliekų importuoti - nesukurti įvežamų atliekų precedento, nesvarbu, kad jos turi energetinę vertę“.

Prieš kelerius metus Aplinkos ministerija buvo gavusi „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos pasirašytus raštus, kuriais siūlyta neriboti atliekų vežimo tarp šalies regionų ir leisti atliekas įvežti į Lietuvą iš kitų valstybių.

ELTA