Kaunas pėsčiomis: kūrybiškos idėjos siekiantiems žingsnių rekordų

„Visi nueiti gyvenimo žingsniai mane atvedė čia, dabar“ – šią citatą greičiausiai žinote, jei lankotės Kauno paveikslų galerijoje ir kavinėje „Kultūra“. 2017 metais mintį laiptuose įamžino Kauno bienalėje dalyvavęs menininkas Alberto Garutti. Vaikščioti pėsčiomis ne tik sveika, bet ir prasminga – tą patvirtins ne vienos srities specialistas ar entuziastas. Tad kaip kuo kaunastiškiau surinkti tuos 10 tūkst. žingsnių, rekomenduojamų kasdien? Parengėme keletą vasariškų maršrutų!

Dariui ir Girėnui – 〜 7 km

Kaip tik šią liepą minėsime Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-ąsias metines. Kaune, o ir visoje Lietuvoje yra ne viena su šiais lakūnais ir jų žygiu susijusi vieta. Lietuvos aviacijos muziejus liepos 1–15 dienomis kviečia prisijungti prie teminių ekskursijų, atskleidžiančių Stepono Dariaus Kauną. Iš viso net apie 30 km atradimų!

Susitikite su bendraminčiais prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui, sukurto dar 1937 m., o įgyvendinto tik 1993 m. Čia pat – ir lakūnų vardu vadinamas naujasis Kauno stadionas, bet jį jį šįkart neisime. Verčiau leiskimės žemyn Parodos gatve ir laikykimės dešinės. Praeisime jau paminėtą „Kultūrą“, tad tai gali būti ir pirmoji atokvėpio stotelė.

Mūsų tikslas – Vytauto Didžiojo karo muziejus, kuriame pamatysite „Lituanicos“ nuolaužas ir daug kitų detalių, padedančių susidaryti skrydžio per Atlantą vaizdinį.

Toliau – Kauno senamiestis ir Santakos parkas. Čia įrengtoje krepšinio aikštelėje kamuoliai niekuomet nesiilsi. Užsukim į vos prieš porą metų miesto širdyje iškilusius Krepšinio namus, o gal ir Lietuvos sporto muziejuje seniai buvote? Į abi įstaigas kviečiame, nes Steponas Darius buvo ne vienos sporto šakos Lietuvoje pradininkas ir entuziastų būrėjas.

Paskutinė maršruto stotelė – S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas. Lakūnų garbei jis pavadintas jau po „Lituanicos“ katastrofos. Minia kauniečių laukė herojų būtent šiame dar I Pasaulinį karą menančiame aerodrome, bet… Sovietmečiu pastatytame keleivių terminale veikia Lietuvos aviacijos muziejus – tiesa, dar rekonstruojamas, bet vasarą puiku leisti laiką ir lauko ekspozicijose. Liepos 15 d. čia vyks kulminacinis ekskursijų ciklo „Stepono Dariaus Kaunas“ renginys.

Meno kalvarijos – 〜 12 km

Parodas Kaune galima lankyti kad ir visą parą. Jei ne galerijose, tai po atviru dangumi. Tiesa, į šį meno žygį įtraukėme daugiausiai tas galerijas, kurios apribotos sienomis, tad planuodami pasivaikščiojimą atkreipkite dėmesį ir į darbo laikus.

Pradėti pirmoje dienos pusėje siūlome nuo Rotušės aikštės – čia šiuolaikinį meną ir aktualius kūrėjus ne tik iš Kauno jau ketvirtį amžiaus pristato galerija „Meno parkas“. Iki liepos 9 d. užsukite pasidomėti JAV lietuvio Kęstučio Zapkaus tapyba. Kaimynystėje, Kauno fotografijos galerijoje, veikia itin jautri Ievos Sankutės paroda „Apie bambą“.

O dabar – ant Pelėdų kalno. Čia neseniai atidengtas naujas viešojo meno objektas, „Žalčio namas“, kurio autorius – Žilvinas Landzbergas. Objektas kviečia būti ir patirti, o interpretacijoms – daugybė vietos. Leisdamiesi žemyn į centrą pasidalinkite joms, ir net nepastebėsite, kaip atsidursite Kiemo galerijoje, daugiau nei dešimtmetį pamažu augančioje tiesiog tarp pastatų ir ant jų sienų. Laisvas laikas instagraminei fotosesijai! Bet neužsibūkim, nes kelias dar laukia ilgas.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje birželį atidarytos gaivumu ir dydžiu pribloškianti meno ir mokslo paroda „Žalia“ bei itin įdomaus japonų fotografo Kodo Chijiwa darbų ekspozicija. Kitoje gatvės pusėje – Kauno menininkų namai, kur galite pasidomėti Ukrainos queer archyvo paroda. Kauno paveikslų galerijoje – Remio Ščerbausko gatvės fotografija, dueto BIONICS tarpdisciplininės ateities spėlionės ir kitos įdomybės. Popiečio kavai taip pat pasilikite laiko, nes dar turime subėgioti iki Šančių ir atgal!

Buvusiame tekstilės fabrike „Drobė“ šurmuliuoja daug įvairių veikėjų, ir nuostabu, kad čia vietos neseniai rado nauja meno galerija. Ji taip ir vadinasi – „Drobė“. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus erdvė šiuo metu kviečia į sakralumą mene tyrinėjančią parodą „Šventa“.

Pats naujausias įrašas Kauno galerijų žemėlapyje – „Kita galerija“, atsidaranti tik 17 val. ir dirbanti iki vėlumos tad grįždami iš Žemųjų Šančių galite spėti prisėsti bohemiškame bare „O kodėl ne?“. Jei neprisėdote, nieko tokio. Apžiūrėjus iliustracijų parodą „Kitoje galerijoje“ lauks šiame pat kieme veikiantis baras, o sutemus čia prasidės ir „Romuvos“ lauko kino seansas. Taip ir praleisite visą dieną meno glėbyje!

Nuo piliakalnio iki piliakalnio – 10 km ir daugiau

Lietuvoje piliakalnių yra apie tūkstantį, pačiame Kauno mieste – septyni, o rajone – dar pora dešimčių. Paprastai įveikus stačią piliakalnio šlaitą atsiveria įspūdingas vaizdas, tad mankšta garantuota ne tik kojoms, bet ir sielai. Kaune ir aplink jį esančius senosios kultūros paminklus pažinti jums padės Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos parengtas audiogidas, kurį išgirsite nuskaitę QR kodus, esančius šalia piliakalnių.

Įspėjame, kad žingsnių skaičiuoklė gali perkaisti, jei visus septynis norėsite aplankyti pėsčiomis! Bet, pavyzdžiui, užsimoję įveikti 10 km pradėjus nuo Veršvų piliakalnio galite pereiti visą Vilijampolę, kirsti senamiestį ir Vytauto Didžiojo tiltą (kelionė juo anksčiau trukdavo visas dvi savaites – žinoma, tai juokas, bet priešingose Nemuno pusėse iš tiesų naudoti du skirtingi kalendoriai) ir pasigėrėti Nemuno vaizdais nuo Aleksoto pusės.

Tuomet visai nebetoli ir Napoleono kalnu vadinamas Jiesios piliakalnis. Sakoma, kad nuo šios kalvos karvedys stebėjo, kaip jo vyrai keliasi per Nemuną. O dar viena miesto legenda teigia, kad gardusis kepinys, tortas „Napoleonas“, kilo iš Šančių, nuo kurių Jiesios piliakalnis kuo puikiausiai matomas! Juokais ar ne, bet šančiškiai sako, kad skaniausią tortą kepa jų kaimynai, „Cukrinis arkliukas“. Po tokio žygio tikrai nusipelnėte išbandyti.

Valgau ir lieknėju – 〜 6 km / 〜 9 km

Net du maršrutus parengėme mėgstantiems ragauti, užkandžiauti, skanauti ir kitaip GASTROliuoti. Vienas – su mažiau stotelių, bet daugiau gamtos, kitas – urbanistiškesnis ir tinkamas net tikriems vakarėlių liūtams.

Nors iki Brazilijos mums toli toli, Ipanemą Kaune turime. Žodžių žaismas pasitarnavo užvadinti šią piceriją Panemunės pliaže, o jauna vietelė jau sukūrė ne vieną tradiciją. Šokiai, net dieną, čia vyksta ne ką prastesni, nei Rio de Žaneire – gal tik kiek mažesni! Savaitgalį galite pakliūti ir į tinklinio turnyrą, bet šįkart rekomenduojame jos šventenybę picą. Užkirtus laukia ilgas ir įdomus pasivaikščiojimas, vedantis pro ne visiems gerai pažįstamą Petrašiūnų mikrorajoną, turintį daug industrinio paveldo. Jei norite surinkti dar daugiau žingsnių, pasivaikščiokite po Panemunės šilą iki „Karavansarai“ – tik negarantuojame, kad po jų plovo norėsis dar toliau pėdinti!

O verta, nes jau dešimtmetį Pažaislio vienuolyne veikiantis svetingumo kompleksas „Monte Pacis“ žavi net tokias asmenybes, kaip rašytoja Kristina Sabaliauskaitė ar aktorė Helen Mirren. Abi čia gyveno kurdamos ir kūrė gyvendamos – ir jūs galite! Jei tam laiko šį savaitgalį nėra, vis tiek iš anksto rezervuokite stalelį restorane ir pasinerkite į gastronominius malonumus.

Dar vienas kitas tūkstantėlis žingsnių palei Kauno marias, kvėpuojant spygliuočių išvalytu oru, ir mes – jau Kauno jachtklube. Jei turite jachtą, sveikiname, o jei tiesiog mėgstate jomis grožėtis, eime į „Marina Taste Gallery“ terasą. Vakarėjant kokteilių skonis čia išties ypatingas. O jei sumanėte maršrutą pradėti nuo kito galo, nuostabi žinia – „Marina“ brunch’ą siūlo kiekvieną mielą savaitės dieną. Ir vaizdas kasdien čia toks pats puikus.

Kitas GASTROliuotojų maršruto variantas prasideda itin madingoje kepyklėlėje „Habits Bakery“, kurios prieangyje savaitgalį medžiagų apykaitą skatina (ir daugiau kruasanų suraityti ragina) didžėjus. Toliau eikime į Vienybės aikštė, kur opcijų – net kelios. Tai puiki kava arba sotūs pietūs vienoje iš kelių čia veikiančių kavinių. Desertui vietos pasilikti būtina, nes, pakeliui apžiūrinėdami gatvės meną, einame iki kavinės „Chaika“ M. Daukšos gatvėje. Tortai čia veganiški, bet vis tiek nuodėmingi… Bet kartais – galima. Ypač jei po to laukia dar viena žygio atkarpa iki kitoje Neries pusėje esančio Brastos skvero, kuriame – gatvės maisto vagonėlių spiečius ir atsiverianti panorama su Kauno pilimi.

Grįžtant link miesto centro užklumpa dar viena naujiena – „Dūzgės“. Smagus bariukas įsikūrė Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos kiemelyje ir yra viena tų senamiesčio paslapčių, kuriomis norisi dalintis.

Vaizdą į Soborą, pagarsinimo vertą muzikinį foną ir įdomiausius pokalbius apie tai, kur eisite toliau, ir ką jau patyrėte, siūlantį „Lauką“ jau galima vadinti Kauno centro senbuviu. Nors M. Žilinsko dailės galerija neveikia, jos terasoje esantis „Laukas“ vis primena, kokia tai puiki vieta. Audringų savaitgalių metu čia – tikras įvykių epicentras!

Maršruto finalo vieta skelbiame „O kodėl ne?“ – jau užsiminėme apie šią bohemišką vietelę Meno skiltyje. Koncertai, didžėjai ir kiti kultūringi nutikimai, baras ir virtuvė, amfiteatras ir staleliai traukinio vagone – ant geležinkelio bėgių išties atlaisvėja fantazijos petnešos, o laikas praranda apčiuopiamą prasmę. Čia įmanoma sulaukti ir pirmo traukinio.