PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Balandžio 10 d. 16:34

Alėjos kaštonams – papildomas vertinimas ir banko sąskaita (papildyta M. Veličkos komentaru))

Šiauliai

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


34118

Želdynų specialistė negailestinga: išsaugoti Kaštonų alėjos medžius galima nebent atsisakius alėjos rekonstrukcijos. Tiesa, šiauliečių jokie argumentai neįtikino – nubalsuota atlikti papildomą išplėstinį kaštonų būklės vertinimą. Paaiškėjo ir dar kelios įdomios detalės. Gali būti, kad Savivaldybė kaštonus išpjauti numatė gerokai anksčiau negu gavo oficialius duomenis apie medžių būklę. Be to, dabar „nurašyti“ kaštonai buvo eilę metų tinkamai neprižiūrimi.

Kaštonams – trejetas, klevams – dvejetas

Vakar Kaštonų alėjos likimui neabejingi žmonės rinkosi į Savivaldybės tarybos posėdžių salę. Čia UAB „Urbanistika“ atstovaujanti želdynų specialistė Stefanija Žilienė paaiškino, kaip vertino alėjoje augančius medžius ir kodėl paskelbė jiems negailestingą verdiktą.

Kaštonai ir klevai, pasak S. Žilienės, buvo įvertinti pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles, kurias 2008 m. patvirtino LR aplinkos ministras. „Vertinta kiekvieno medžio defoliacijos laipsnis, ligų intensyvumas, kenkėjų gausa, medžio kamieno mechaninis pažeidimas ir genėjimo intensyvumas. Išvestas galutinis kaštonų būklės balas – 3. Šių medžių būklė yra bloga“, – sako specialistė ir priduria, kad blogiau galėtų būti nebent 4. Tai reikštų, kad medis apskritai žuvęs.

Alėjoje augančių klevų situacija kiek geresnė, o tiksliau, patenkinama. „Bet juos numatyta iškirsti dėl istorinės tvoros saugojimo, nes klevų šaknys ją ardo“, – pastebi S. Žilienė.

Liksime be kaštonų, nes neprižiūrėjo?

Anot viešnios, pagrindinis alėjoje augančių kaštonų priešas – kaštoninė keršoji kandelė. Tai yra kenkėjas, dėl kurio kaštonai Lietuvoje kenčia jau dešimtį metų. „Miestai imasi mažai priemonių, kad sutramdytų šitą vabzdį. Šiauliai – ne išimtis. Kaštonų alėjoje lankėmės praėjusių metų pavasarį, vasarą ir rudenį. Nematėme nė vienos kaštoninių keršųjų kandelių gaudyklės, lapai buvo sugrėbti tik vieną kartą, vėlai rudenį – to tikrai nepakanka kovojant su šiuo vabzdžiu. Taip pat medžiai netręšiami, nelaistomi“, – sako S. Žilienė.

Salėje pasigirdus klausimams, ar įmanoma išsaugoti iki tokios būklės privestus kaštonus, specialistė buvo konkreti: „Jeigu paliksime Kaštonų alėją tokią, kokia ji yra dabar, tuomet galima bandyti atgaivinti medžius. Jeigu vykdome rekonstrukciją, vienareikšmiškai reikia kirsti. Pagal numatytą projektą alėjoje bus tiesiami inžineriniai tinklai, elektros tinklai, įrenginėjama lietaus nuotekų sistema. Tai dar labiau pažeis medžių šaknis, jie silps ir nebeatlaikys. Todėl mes nusprendėme alėjoje atsodinti naujus rausvažiedžius kaštonus, kurie yra atsparesni vabzdžiams, geriau prisitaikę prie miesto sąlygų.“

Savivaldybės sąmokslas prieš kaštonus

Istorikė, paveldosaugininkė ir muziejininkė Vilija Ulinskytė-Balzienė teigia, kad tokį sprendimą pirmoji priėmė Savivaldybė.

„Kaip galėtumėte paaiškinti tai, kad iš Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. buvo gauta Kaštonų alėjos sutvarkymo-projektavimo užduotis, kurios 11 punktas numato visų kaštonų pakeitimą naujais raudonžiedžiais kaštonais? Juk tuomet medžių ekspertizė dar nebuvo atlikta. Kaip čia išeina: ar tai strateginis Savivaldybės sprendimas, kai pirma nusprendžiame ir tik po to pagrindžiame, ar vis dėl to medžių vertinimas buvo atliktas objektyviai?“ – klausė ji.

Ši informacija iš vėžių išmušė ne tik S. Žilienę, bet ir už Kaštonų alėjos rekonstrukciją atsakingą Administracijos direktoriaus pavaduotoją Marijų Veličką.

„Suprojektuoti ne pagal užduotį mes negalėjome, bet vertinimas tikrai atliktas objektyviai“, – patikino UAB „Urbanistika“ atstovė. „Negaliu atsakyti, man reikia susipažinti su šiuo dokumentu – apie jį nežinojau“, – teigė M. Velička, praėjusių metų sausį dar nedirbęs Savivaldybėje.

Papildomo vertinimo rezultatai per mėnesįį

Kol klausimas liko atviras, Tarybos posėdžių salėje buvę šiauliečiai susiskirstė į dvi stovyklas. Vieni pasisakė už šiuolaikišką miesto įvaizdį ir saugią alėją, kiti buvo prieš medžių „žudynes“. Iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Šiaulių medžius“ lyderis Alfredas Daulius sakė, kad internetinėje erdvėje jau paruošta peticija už Kaštonų alėjos kaštonų ir kitų miesto medžių išsaugojimą, jų būklės gerinimą (http://www.peticijos.lt/visos/74677). Jis taip pat pranešė, kad atidaryta banko sąskaita paremti iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Šiaulių medžius“ veiklai.

Įsismarkavus emocingoms diskusijoms, M. Velička pasiūlė „pažaisti“ demokratiją ir balsuoti dėl papildomo ir išplėstinio kaštonų vertinimo. Dauguma pasisakė už.

Papildomą vertinimą planuojama atlikti mėnesio bėgyje.

Papildyta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Marijaus Veličkos komentaru:

„2017 m. sausio 30 d. projektavimo užduotimi buvo pateikti reikalavimai Kaštonų alėjos sutvarkymo projektui. Nors buvo numatytas visų kaštonų pakeitimas naujais kaštonais, tačiau reikalavimuose tūrinei erdvei bei želdiniams buvo aiškiai akcentuojama, kad sprendiniai turi atskleisti Kaštonų alėjos idėją, kad projektuojamoje erdvėje būtina įvertinti kultūros paveldo objektus, išsaugoti jų vertingąsias savybes. Visus sprendinius buvo nurodyta derinti su Šiaulių miesto savivaldybės administracija, taip pat ir apželdinimo sprendinius, išlaikant esamą alėjos formavimą.

Nėra žinoma, kokiais medžių būklės vertinimo duomenimis rėmėsi tuometinė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera, galbūt projektavimo užduotis rengta remiantis vien architektūrine erdvių formavimo praktika, tačiau detalius paaiškinimus galėtų duoti pati buvusi pavaduotoja. Vėliau atliktas medžių būklės vertinimas patvirtino, kad želdinių būklė prasta, tačiau atsižvelgdami į visuomenės susirūpinimą, nusprendėme užsakyti pakartotinį dendrologinį kaštonų būklės tyrimą."