Kas tas A. J. Greimas, kurio vardu pervadinta P. Cvirkos gatvė?

Šiauliai

Petro Cvirkos gatvė tapo Algirdo Juliaus Greimo gatve. A. Rutkausko nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

169514

Kovo pradžioje Šiauliuose oficialiai pakeisti nuo sovietmečio užsilikę trijų gatvių pavadinimai – rašytojų Liudo Giros, Vytauto Montvilos ir Petro Cvirkos.

Daugiau skaitykite: Pasikeitė trijų miesto gatvių pavadinimai!

Gat­vių pa­va­di­ni­mai kei­čia­mi tik po­pie­riu­je

„Istorija ir istorinė atmintis nėra lengviausios temos. Prieš kelis metus miesto Taryba jau pakeitė Čkalovo ir Margytės gatvių pavadinimus. Tačiau 30-ais nepriklausomybės metais mūsų gatvėse vis dar galima buvo išvysti Liudo Giros, Petro Cvirkos ir Salomėjos Nėries vardo gatvių pavadinimus, kurių biografijose visada išliks faktas, jog jie vyko į Maskvą Lietuvai „Stalino saulės parvežti“. Taip pat ir Vytauto Montvilos, kuris savo kūriniuose šlovino komunistinę valdžią ir smerkė Lietuvos praeitį“, – sprendimo priežastis socialiniame tinkle „Facebook“ dėsto Seimo narys, buvęs Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius.

Gatvių bei visuomeninių objektų, esančių Šiaulių mieste, pavadinimų parinkimo komisijos sprendimu, L. Giros gatvės pavadinimas pakeistas į Žemkalnio, V. Montvilos gatvė tapo Karolio Reisono gatve, o P. Cvirkos – Algirdo Juliaus Greimo gatve.

Dalis šiauliečių stebisi: pastarieji vardai didžiajai daliai miestelėnų apskritai negirdėti, o miesto svečiams keliaujant po Šiaulius tenka pratintis prie „naujų“ gatvių. Taigi, kas gi šie žmonės, kurių garbei pervadintos dvi miesto gatvės?

Algirdas Julius Greimas – žymus semiotikas, eseistas, mitologijos tyrinėtojas

17212051-1832833240320580-8026808260585128795-o.jpg

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktas išvadas dėl P. Cvirkos aktyvaus kolaboravimo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, 2020 m. gruodį vykusiame posėdyje šios gatvės Šiauliuose pavadinimą nuspręsta keisti A. J. Greimo vardu.

Plačiajai visuomenei nedaug iki šiol girdėtas A. J. Greimas – išeivijos kalbotyrininkas, vienas žinomiausių savo srities mokslininkų pasaulyje, prancūzų semiotikos pradininkas. Jis yra susijęs ir su Šiauliais, mat skirtingais gyvenimo laikotarpiais jam teko mokytis ir dirbti dviejose Šiaulių gimnazijose.

Algirdas Julius Greimas gimė 1917 m. kovo 9 d. mokytojo šeimoje. Iki 1927 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje, 1929–1931 m. apsigyveno Šiauliuose, lankė berniukų gimnaziją. Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją. 1934–1935 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, 1936–1939 m. kalbotyrą Grenoblio universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą. 1940–1944 m. grįžo į Šiaulius, čia mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos narys, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių.

1944 m. pasitraukė į Prancūziją, čia toliau plėtojo savo kaip mokslininko karjerą. 1948 m. A. J. Greimas apgynė daktaro disertaciją Sorbonos universitete. Po to beveik 10 metų dėstė Egipte, Aleksandrijoje. Nuo 1965 m. beveik 25 metus dirbo studijų vadovu Paryžiaus Praktinėje aukštųjų studijų mokykloje. Dalyvavo kuriant tarptautinę semiotikos asociaciją, vadovavo semiolingvistinių tyrimų grupei, kurią sudarė įvairių disciplinų atstovai, o jo seminaruose lankėsi tyrėjai iš viso pasaulio.

A. J. Greimas labai mylėjo Lietuvą ir visą gyvenimą aktyviai dalyvavo išeivijos veikloje, taip pat palaikė ryšius su sovietinės Lietuvos menininkais, intelektualais. Nors daugumą darbų parašė prancūziškai, mitologijos studijas ir eseistiką jis rašė ir lietuviškai.

1971 m. ir 1979 m. mokslininkas skaitė paskaitas Vilniaus universitete, o 1990 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ragino savo mokinius vykti skaityti paskaitas, rašė kultūros kritikos esė, projektavo galimą valstybės politikos kryptį. Mirė 1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje, palaidotas šalia tėvelių Kauno Petrašiūnų kapinėse.

gbiustas-1.jpg

Vieno žymiausio šiuolaikinės semiotikos atstovo 100-osios gimimo metinės buvo įtrauktos į UNESCO 2016–2017 m. minimų sukakčių sąrašą, o Seimas 2017-uosius paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais.

Beje, kalbininko garbei pervadinta gatvė – ne vienintelis būdas Šiauliuose įamžinti jo atminimą. 2017-ųjų rugsėjį P. Višinskio gatvėje, prie Humanitarinio fakulteto, atidengta šiam žymiam žmogui skirta skulptūra. Šiaulietis menininkas Gintautas Lukšaitis sukūrė tradicinį bronzinį A. J. Greimo biustą, tačiau jį praturtino šmaikščiais akcentais.

Karolis Reisonas – Šiauliams nusipelnęs architektas, inžinierius

reisonas.jpg

V. Motvilos gatvės pavadinimą nuspręsta keisti į Karolio Reisono gatvę.

„Ateina genijai ir vėl išnyksta, atėjo Leninas visiem laikam“, – turbūt daugelis sovietmetį pergyvenusių žmonių žino šias eilutes. Šių eilučių autorius – Vytautas Montvila. Kaip niekur nieko šiandien puikuojasi šalia Sukilėlių kalnelio“, – sprendimo priežastis paaiškino D. Griškevičius.

Latvių kilmės architektas ir inžinierius Karolis Reisonas (Kārlis Reisons) – tarpukario modernizmo architektūros Šiauliuose atstovas. Gimė 1894 m. balandžio 26 d. netoli Rygos, 1920 m. baigė Imperatoriaus Nikolajaus I civilinių inžinierių institutą Sankt Peterburge, baigęs mokslus atvyko dirbti į Šiaulius. 1922 m. buvo paskirtas Šiaulių miesto vyriausiuoju inžinieriumi ir miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju. Šiauliuose architektui teko rūpintis per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauto miesto atstatymu ir infrastruktūros problemomis.

Lietuvoje trūkstant statybos specialistų, K. Reisonas Šiauliuose ir Kaune suorganizavo statybos dešimtininkų kursus, dirbo Žemės ūkio ministerijos statybų reikalų konsultantu, Šiauliuose įsteigė braižyklą ir vidurinę amatų mokyklą. Parengė vadovėlius „Žemės ūkio statyba“ ir „Molio statyba“. 1927-aisiais įkūrė Šiaulių amatų mokyklą, 1928–1930 m. buvo jos vedėjas. 1930–1938 m. – Žemės ūkio rūmų Kaune Statybos skyriaus vedėjas.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Vokietiją, gyveno tremtinių stovykloje. Nuo 1949-ųjų persikėlė į Australiją, čia dirbo architektu. Mirė 1981 m. liepos 17 d. Adelaidėje, sulaukęs garbaus 87 metų amžiaus.

venclauskiu-namai.jpg

K. Reisonas suprojektavo kelis gerai šiauliečiams pažįstamus pastatus, o taip pat paliko savo pėdsaką ir kitų Lietuvos miestų architektūroje. Būtent pagal K. Reisono projektus Šiauliuose pastatytas Venclauskių namas su kino teatru (dabar Aušros muziejaus padalinys), V. Kudirkos mokykla Dvaro gatvėje, Šiaulių Dramos teatras, „Birutės“ saldainių fabrikas, Žuvusiųjų kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės paminklas Sukilėlių kalnelyje. Taip pat suprojektavo daug individualių namų projektų Šiauliuose.

Svarbiausias jo projektas Lietuvoje – Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune (1934–39 m., nebaigta, 2004 m. rekonstruota).

Parengta pagal Etaplius.lt, Visuotinės lietuvių enciklopedijos, Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro medžiagą

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt