Kas lemia sėkmingą UNESCO pasaulio paveldo apsaugą: požiūris, ar teisės aktai?

Vilnius

G. Oržikausko nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

57003

Kuršių nerija ir Vilniaus istorinis centras – UNESCO pasaulio paveldo vertybės, kuriomis Lietuva gali didžiuotis, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas vietos valdytojų indėliui saugant jų išskirtines visuotines vertes. Valstybinei kultūros paveldo komisijai įvertinus Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklą, pastebėta, kad vienas jų neatlieka to, kam buvo įsteigtas, o kitas vykdo daugiau, nei valstybės yra numatyta.

Foto galerija:

Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos nuostatuose nėra nurodyta, jog Kuršių nerija yra UNESCO pasaulio paveldo vietovė ir neįvardintos direkcijos, kaip vietos valdytojo, funkcijos. Nepaisant to, direkcija deda dideles pastangas saugant bei propaguojant šią pasaulio paveldo vertybę.

Direkcijos indėlis neatsispindi veiklos ataskaitose, nes jos yra rengiamos vadovaujantis ne UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje nustatytais reikalavimais, o Saugomų teritorijų direkcijų veiklos vertinimo rodikliais ir metodika. Taip pat nėra reglamentuoti Kuršių nerijos, kaip į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų sąrašą (UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą) įrašytos teritorijos, apsaugos ypatumai.

Kiek kitokia praktika yra matoma Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros veikloje. Pastebėta, kad agentūra nevykdo įstatuose numatyto pagrindinio tikslo išsaugoti, stebėti, tvarkyti, konservuoti, restauruoti, atnaujinti pasaulio kultūros paveldo objektą – Vilniaus istorinį centrą. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra didžiausią dėmesį skiria sklaidai, edukacijai, visuomenės konsultavimui ir tarptautiniams ryšiams, nors agentūra buvo įkurta siekiant kiek kitokių tikslų įgyvendinimo.

Neinicijuojami ir nevykdomi numatyti kultūros paveldo tyrimai, o atliekama stebėsena neatitinka esminio kultūros paveldo stebėsenos reikalavimo – iš pateiktų stebėsenos rezultatų nėra įmanoma nustatyti kultūros paveldo objektų būklės pokyčių.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė. Lietuva, prisijungdama prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, prisiėmė įsipareigojimus saugoti Pasaulio paveldo sąraše esančias vertybes, todėl ne savivaldybė, o Kultūros ministerija turėtų būti atsakinga už Vilniaus istorinio centro apsaugą.

Paveldo komisija, įvertinusi dviejų vietos valdytojų funkcijas ir vykdomą veiklą, konstatavo, jog Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros atveju atsakingoms instititucijoms prisiimant atsakomybę už UNESCO pasaulio paveldo vertybės išsaugojimą reikėtų spręsti dėl steigėjo keitimo ir funkcijų tikslinimo. Kitu – Kuršių nerijos – atveju prašoma stiprinti teisinę bazę, parengiant ir patvirtinant Kuršių nerijos apsaugos ypatumų reglamentą, parko nuostatuose įvardinant Kuršių nerijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovės, svarbą, o direkcijos nuostatus papildant funkcijomis pasaulio paveldo vertybės apsaugos požiūriu.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo,vertinimo ir tobulinimoklausimais. Viena iš Paveldo komisijos funkcijų – vertinti kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančių institucijų metines veiklos ataskaitas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt