Kartu su šalčiais atkeliauja traumos ir nušalimai

Šiauliai

Vardenis PavardenisŠaltinis: Etaplius.lt

26624

Žiemą čiuožyklomis virtę šaligatviai, apledėję laiptai, nebarstyti keliai – visa tai smarkiai padidina traumų riziką. Kiekvieną dieną į darbą ar kitokiais reikalais gatvėmis skuba tūkstančiai pėsčiųjų. Ne vienas jų, kaip liaudyje sakoma, „pagauna zuikį“, tačiau kitam tos „gaudynės“ baigiasi ligoninės traumatologijos skyriuje.

Foto galerija:

Dažniausios traumos – rankos riešo sąnario sumušimai, patempimai, rankų kaulų išnirimai, stipinkaulio lūžiai, nes žmogus griūdamas remiasi ranka. Taip pat dažnai išnyra rankos kaulai – žastikaulis, stipinkaulis, alkūnkaulis.

Tokias traumas dėl slidžių šaligatvių ar laiptų galime patirti kiekvienas. Nors tarp nukentėjusiųjų dažniausiai patenka vyresni žmonės, tačiau traumų patiria įvairaus amžiaus gyventojai. Kai kuriems prireikia ir operacijų. Sunkių traumų pasekmes žmonės jaučia visą gyvenimą.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad apsaugoti save ir artimuosius galima imantis paprastų, bet veiksmingų priemonių.

Norint išvengti traumos, geriausia būtų apeiti slidžias vietas, bet ne visada įmanoma. Išvengti traumos gali padėti tokia profilaktika:

- Siekiant išvengti traumų patiems reikia rūpintis savo saugumu. Visų pirma, reikia nepabijoti paimti kastuvą į rankas ir nuvalyti sniegą prie savo namų.

- Būtina yra įvertinti aplinkybes, oro sąlygas, susiplanuoti savo darbus kitaip, jeigu lauke yra ypač slidu. Jei būtiniausių reikalų atidėti negalima, iš namų išeiti reikia bent 15-20 minučių anksčiau, kad būtų galima pasirinkti nors ir ilgesnį, bet mažiau slidų kelią.

- Avimos avalynės padai turi būti gruoblėti. Yra batų aksesuarų, skirtų saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai. Tai tinkleliai, kuriuos lengva užsidėti ir nusiimti, jie beveik nepastebimi ant batų, o nusiėmus užima nedaug vietos – galima laikyti kišenėje. Prasidėjus šalčiams, moterims, norinčioms išvengti žiemos traumų, geriausia būtų visiškai atsisakyti aukštakulnių batų ir avėti batus žema pakulne.

- Vilkėti judesių nevaržančius drabužius. Neretai moteris parpuola tik todėl, kad lemiamą akimirką jai sutrukdo pasipainiojęs ilgas šalikas ar nuo peties slystantis rankinuko diržas.

- Tamsiu paros metu traumų gatvėse, juolab slidžiose, pėstiesiems padeda išvengti atšvaitai. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai yra būtina, nes slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis.

- Reikia būti itin atsargiems prekybos centrų prieigose, nes ten dažniausiai būna labai slidu, atsargiai lipti laiptais, leistis į nuokalnes. Šiose vietose neretai virstama atgal ir sutrenkiama galva. Tokios traumos gali būti labai pavojingos.

- Senukams ar neįgaliesiems, besinaudojantiems lazda ar ramentais, ant jų reikia uždėti specialų antgalį.

- Nešuliams geriau naudoti krepšius su ratukais, kad bent viena ranka būtų laisva ir galima būtų prisilaikyti turėklų. Dar geriau – kuprinė, kad abi rankos būtų laisvos ir būtų lengviau išlaikyti pusiausvyrą.

- Visgi, jei jau krenti, reikia mokėti kristi. Einant slidžia gatve nereikia bijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis. Einant patartina išskleisti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti kaip slidininkui. Griūnant reikia stengtis pasiremti rankomis: jų kaulų lūžiai mažiau sudėtingi nei šlaunikaulio.

Na o kaip elgtis jei traumos išvengti nepavyko? Štai keltas patarimų:

- Pirmiausia, kol bus suteikta profesionali pagalba, sužeistą sritį reikia įmobilizuoti, šaldyti ledu, sniegu (neįnešant į žaizdą galimos infekcijos). Specialių šaldomųjų skysčių purškalo ar tepalų forma galima įsigyti vaistinėse.

- Pirmas dvi paras šalčio procedūros yra geriausia priemonė, kai patempiami raiščiai ar sausgyslės, kai yra kraujosruvų (mėlynių). Netinka spirito kompresai. Kad, sutrikus kraujotakai, audiniai netintų bei nesusidarytų mėlynių, pažeistą sritį reikia sutvarstyti.

- Šildymo procedūros tinka 3–4 parą po traumos. Taikomos ankstyvuoju laikotarpiu jos tik pablogintų situaciją.

- Žmonėms atsidūrusiems šalia nukentėjusio svarbu žinoti taisyklę: „Pirmiausia – nepakenk“, t. y. neišmanant geriau nesistengti padėti. Tačiau privalu suteikti pirmąją pagalbą – atšaldyti pažeistą sritį, įmobilizuoti, kuo skubiau iškviesti medikus ar saugiai gabenti sužeistąjį į gydymo įstaigą.

Artėjant dideliems šalčiams būtina pasisaugoti ir nušalimų!

Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė. Dažniausiai nušąlamos galūnės – kojos, rankos bei veido dalys – ausys, nosis, skruostai. Ypač didelė rizika nušalti veidą, jei einant į lauką naudosite veido kremą, kurio sudėtyje yra vandens. Pasirinkite natūralias priemones, kurių sudėtyje nėra vandens.

Nušalimo pasekmės priklauso nuo nušalimo laipsnio.

- Pirmojo laipsnio nušalimas konstatuojamas tada, kai nušalusi vieta yra pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti.

- Antrojo laipsnio nušalimas pasireiškia paviršinių odos sluoksnių žūtimi. Nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiajam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda.

- Trečiojo laipsnio nušalimas – tai visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.

- Ketvirtojo laipsnio, didžiausias nušalimas konstatuojamas, kai žūsta kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10–14 dienų.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai pabrėžia, jog nušalti galima labai greitai, visiems reikia mokėti teisingai teikti pirmąją pagalbą. Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Jokiu būdu niekuo negalima trinti nušalusios vietos, juolab nešildyti jos karštu vandeniu. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu audiniu ir skubiai gabenti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė Skaistė Grigytė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt