PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Rugsėjo 3 d. 12:53

Kartu su meru – apie bendruomenės ir viso rajono reikalus

Šilalė

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt


97352

Kartu su meru aptarti savo bendruomenės ir viso rajono reikalus antradienio vakarą susirinko „Saulėtekio“ bendruomenės žmonės. Pokalbis prie kavos truko dvi valandas, po jo Šilalės rajono savivaldybės meras Algirdas Meiženis sakė esąs maloniai nustebęs, kad yra toks stiprus labai aktyvių ir iš idėjos dirbančių žmonių branduolys. Kartu jis pripažino, kad rajono valdžia tebėra skolinga pamirštiems savo kaimams ir nepakankamai įvertintiems jų visuomenininkams.

„Saulėtekis“ yra subūręs Grimzdų, Lembo ir Paragaudžio kaimų žmones. Bendruomenė įsikūrusi buvusioje pradinėje mokykloje, kur po dienos darbų, pakviesti bendruomenės pirmininkės Astos Norbutienės bei seniūnaičio Vido Vitkaus, žmonės ir susirinko. Tame name veikia medicinos punktas. Daug kur kaimuose tokie punktai jau uždaryti, o čia jis dar užsiliko. „Tik neuždarykit!“ - ėmė prašyti žmonės, ir A. Meiženis pažadėjo, kad tikrai neuždarys. „Aš nedarysiu nieko, kas kas kenktų žmonėms“, - patikino jis.

Bendruomenės namų kieme įrengtos laisvalaikio bei krepšinio aikštelės, tai padaryta Kaimo rėmimo fondo bei savivaldybės pinigais. Savivaldybės lėšomis ir patalpos pritaikytos bendruomenės poreikiams, tiesa, ne iki galo. Jos šildomos dujiniu šildytuvu, o tai nelabai patogu ir nelabai sveika – po tokio šildymo lieka sudegusių dujų tvaikas, tenka vėdinti patalpas. Po ilgesnio laiko užkūrus šildytuvą, ant salės lubų ima kondensuotis susikaupusi drėgmė. „Vien dėl to mes žiemą stengiamės daryti kuo mažiau renginių“, - sakė bendruomenės pirmininkė. Dabar jos tikslas – laimėti Europos Sąjungos finansuojamos LEADER programos konkursą ir gauti lėšų normalesniam šildymui.

O kur repetuoja „Paplepys“ - mėgėjiškas bendruomenės teatras, jeigu per šalčius bendruomenės salė užrakinta? Ogi režisierės Danguolės Šerpetauskienės namuose. „Paplepys“ - unikalus kultūrinis reiškinys, kada savamoksliais artistai susibūrė į mėgėjišką trupę, ir ta sėkmingai gyvuoja jau apie 10 metų. Per tą laiką jie pastatė 9 spektaklius visi tebėra teatro repertuare, vis kur nors suvaidinami. Neseniai jie sugrįžo iš Trepų kaimo bendruomenės Tauragės rajone, prieš tai vaidino Stalgėnuose Plungės rajone. Gastrolių dažniausiai važiuoja savais pinigais, kartais nuosavu autobusiuku paveža Juozas Kiškūnas. Jis pats „Paplepyje“ nevaidina, vaidina žmona Rita, o jis pats, kaip sako seniūnaitis ir teatro artistas V. Vitkus, yra „paprasčiausiai geras žmogus“. Tokiais gerais žmonėmis, tarp kurių dar ir Jūratė Petkienė, Diana Kundrotienė, Albinas Šerpetauskas Petras Norbutas, Staselė Juozaitienė, Birutė Žadeikienė, ir laikosi „Paplepys“. Bet štai problema: kodėl visa tai turi būti daroma tik pačių žmonių entuziazmu ir pinigais? Juk savais pinigais jie ne tik važiuoja gastrolių – ir dekoracijas darosi, ir scenos rūbus jie siuvasi už savus.

„Pas mus irgi yra programa etninei kultūrai remti, aš irgi rašau projektus. Rašiau ir šį pavasarį bet kas iš to? Nesame gavę nė cento. Tuos pinigus pasidalija etatiniai kultūros darbuotojai. Jiems sviestas sviestuotas, o mums nė cento! - kalbėjo A. Norbutienė. - Kažkas su ta sistema yra negerai“.Bet jeigu bendruomenė padeda puoselėti etninę kultūrą, tai negi ne savivaldybės funkcija būtų paremti šitokią veiklą? A. Norbutienė būtų už tai, kad savivaldybė bendruomenes remtų, ne dalindama išmaldas, kas kiek sugebėjo iškaulyti, bet už konkrečius darbus. A. Meiženis pripažino: verta dėmesio pastaba! Štai pas mūsų kaimynus šilutiškius mėgėjų meno kolektyvų veikla organizuojama per projektus. Etatinių darbuotojų kolektyvai neturi – jie išgyvena, rašydami projektus konkretiems darbams, tarkim, spektaklio pastatymui, ir gaudami už tai finansavimą.

Romualdas Galinskas iš Lembo kaimo norėtų, kad kultūrinėms reikmėms galėtų būti geriau išnaudojama K. Jauniaus klėtelė – muziejus. „Kelis kartus čia vyko „Poezijos pavasariai“, bet paskui viskas nutilo, - kalbėjo jis. - Dabar visas išganymas - klojimo teatrų festivaliai „Pri klietelis“, tapę nacionaliniais. Privažiuoja daug žiūrovų ir dalyvių, o mašinų pasistatyti nėra kur. Negi prie muziejaus nebūtų galima įrengti automobilių stovėjimo aikštelės?“ Pradėjus visiems svarstyti šį klausimą, paaiškėjo, kad aplink muziejų – privati žemė, o savivaldybė čia savo neturi - kažkodėl prie muziejaus jos nepalikta nė kvadratinio metro.

„Ta pati bėda iš Šilalės mieste, kur labai trūksta automobilių aikštelių, - kalbėjo meras A. Meiženis. - Miestui būtų labai reikalingas ir ūkininkų turgelis, kur žmonės galėtų savo produktus pardavinėti ne ant šaligatvio kur nors Dariaus ir Girėno gatvėje, bet specialiai įrengtoje patogioje vietoje. Vieną laisvą žemės sklypą priešais Maksimos parduotuvę mums pavyko surasti, ten stovi privatūs garažai, yra nemaža aikštelė. Savininkai juos galėtų išnuomoti prekiautojams arba patys juos naudoti kaip sandėlius ar prekyvietes. Ten yra keletas Turto bankui dar priklausančių garažų, todėl kviečiu stebėti Turto banko skelbimus, o kai bus paskelbtas aukcionas, būtinai juos pirkti – turėti savo garažą ūkininkų turgelyje būtų gera investicija. Aš manau, kad ūkininkų turgelį mes ten tikrai įrengsim“.

Atsakydamas į kvėdarniškių klausimą dėl stringančios Kvėdarnos kultūros namų rekonstrukcijos, A. Meiženis atsakė, kad tikrai kilo nesutarimų su rangovu, ir ne tik su juo vienu. „Atėję į valdžią, aptikome keistą praktiką mokėtų rangovams už kažkokius papildomus nenumatytus darbus. Dažniausiai tie darbai buvo iš anksto puikiai numatomi, dalyvaudami konkurse, rangovai turėjo iš anksto įvertinti situaciją. Tokių darbų mes nelaikome nenumatytais, ir kai pasipylė prašymai, mes atsisakėme juos papildomai finansuoti. Vadinamieji „atkatai“ mums nėra reikalingi, tai kodėl turėtume kelti jau nustatytą projekto kainą? Panašus nesusipratimas kilo ir Kvėdarnoje. Dalį darbų mes pripažinome tikrai nenumatytais, dalies – ne, ir už tuos tikrai nemokėsim mokesčių mokėtojų pinigų. Kvėdarnos kultūros namai bus sutvarkyti, dėl to man nekyla jokių abejonių, svarbu tai padaryti taupiai ir racionaliai, nešvaistant biudžeto“, - tvirtino meras.

Kalbėdamas apie biudžeto taupymą ir surinkimą bei atsakydamas į keletą klausimų, A. Meiženis sakė, kad jo komandos tikslas nėra vienus žmones apkrauti mokesčiais, o kitiems sukurti išskirtines gyvenimo sąlygas. „Mes ne tik nedidiname žemės mokesčių, mes juos ir sumažinome, kaip to reikalavome, dar būdami opozicijoje. O kaip atlikti visus privalomus darbus, turint mažiau? Štai jūs kalbat apie didesnę paramą bendruomenėms, apie tai, kad kitų rajonų pavyzdžiu galėtume mokytojams kompensuoti dalį kelionėms į darbą reikalingų išlaidų, ir aš matau, kad tai realūs poreikiai. Aukso gyslų rajone neatrasim, bet galime sutaupyti, leisdami biudžeto pinigus tik būtiniausioms reikmėms. Argi privatūs odontologų kabinetai sunkiausiai verčiasi, o patys odontologai – labiausiai remtini žmonės? Gal kas pažįstat skurstantį odontologą arba kitą privačiai dirbantį mediką? Bet štai privačioms medicinosįmonėms paremti skiriami tūkstančiai, netgi savo kadencijos pabaigoje valdžiusieji uždarajai akcinei bendrovei „Ambulansas“ skyrė 10 tūkstančių eurų, o per visą savo kadenciją „Ambulansą“ jie parėmė 34 tūkstančiais eurų. Argi daugiau nėra kam skirti tas dešimtis tūkstančių?“ - klausė meras.

Grimzdų kaime yra viena asfaltuota gatvė, o į Kvėdarną žmonės važiuoja žvyrkeliu, keldami dulkes savo kaimynams. Mero pavaduotojas Tadas Bartkus pranešė bendruomenei apie vieną atsirandančią galimybę – Nacionalinė mokėjimų agentūra paskelbė apie paramą žvyrkelių asfaltavimui, ir tokią paramą būtų galima gauti Kazimiero Jauniaus gatvei asfaltuoti.

„Šiai paramai per visą šalį skiriama 10 milijonų eurų, didžiausia suma vienam projektui būtų 200 tūkstančių. Mes teiksime paraiškas keliui nuo Grimzdų į Kvėdarną ir Aukštagirės gatvei Bilionių seniūnijoje asfaltuoti. Kodėl rinkomės būtent šiuos žvyrkelius? Mes tikimės, kad šitie objektai galėtų laimėti atranką. Itin daug šansų Grimzdams – kaime gyvena per 200 gyventojų, kelias vedą į svarbią gyvenvietę, kur yra žmonių darbo vietos ir teikiamos viešosios paslaugos. Dešimt milijonų per visą šalį nėra daug, toli gražu ne kiekviena savivaldybė galės tokią paramą gauti. Todėl negalime garantuoti, kad parama bus, bet šansai nėra blogi, - kalbėjo vicemeras. - Užtat tikras dalykas, kad savivaldybė skyrė lėšų žvyrkelio nuo Grimzdų į Tauragės – Mažeikių kelią asfaltavimo projektui. Nežinau, kada bus asfaltuojama, bet projektas rengiamas šiemet“.

Meras A. Meiženis padėkojo susirinkusiems už nuoširdų bendravimą, ir pranešė, kad tokiems rajono reikalų aptarimams jis kvies ir kitas bendruomenes.