Karti klausos negalią turinčio senolio patirtis Šiaulių ligoninėje: surišo rankas, pradangino protezus

Pastaruosius metus skandalų krečiamoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje problemų netrūksta. Šįkart žiniasklaidos akiratyje atsidūrė medikų elgesys su klausos negalią turinčiais žmonėmis. Į ligoninę paguldytas kurčias senolis susidūrė su visišku medikų abejingumu. Ši situacija atvėrė opią problemą – pasirodo, gydymo įstaigoje trūksta ne tik tolerancijos, bet ir suvokimo, kad gestų kalba nėra tik bereikšmis mosikavimas rankomis.

Į Etaplius.lt redakciją kreipėsi 85 metų senolio dukra. Moteris teigė pasipiktinusi tuo, kaip Respublikinėje Šiaulių ligoninėje elgiamasi su klausos negalią turinčiais žmonėmis. Pasak jos, šie žmonės yra paliekami likimo valiai: niekas nesirūpina, kaip jiems suprantama kalba perteikti informaciją, sukuria stresines situacijas, galiausiai net suriša rankas, atimdami vienintelę galimybę komunikuoti.

„Esu pasibaisėjusi ligoninės darbu. Prieš tai tėtis gulėjo LOR skyriuje, tai personalas tikrai nuoširdžiai dirbo, gydytojas stengėsi, pasidomėjo gestais, jų reikšmėmis. Bet patekę į Gastroenterologijos-endokrinologijos skyrių, susidūrėme su visišku nužmogėjimu, žmogaus nurašymu“, – pasakojo gestų kalbos vertėja dirbanti moteris.

Per nesusikalbėjimą dingo protezai

Pasak jos, gruodžio 4-osios vakarą tėčiui pablogėjo sveikata, ėmė kraujuoti skrandis, teko kviesti greitąją ir vykti į ligoninę. Suteikus pagalbą, vyras paguldytas į Gastroenterologijos-endokrinologijos skyrių.

„Tėtis turi klausos negalią, nekalba, neskaito, bendrauja tik gestų kalba. Problemos prasidėjo, kai jį išvežė į intensyviosios priežiūros palatą. Artimųjų neįleido, buvo vėlu, tad mums liepė važiuoti namo. Tėtis liko vienas, jį pykino, iš skrandžio ėjo kraujingos išskyros. Atliekant procedūras, jam išėmė protezus. Atėjusi kitą dieną, tėčio nepažinau – jis jau buvo be protezų, o šie kažkur dingę“, – pasakojo dukra.

Pasak moters, senolis gestų kalba dukrai paaiškino, kad protezus paėmė šviesi slaugytoja. Jis norėjo juos atgauti, bet susikalbėti nepavyko, niekas nesuprato, ką senolis nori pasakyti. Protezų ieškojo ir artimieji, ir ligoninės personalas, bet nesėkmingai.

„Tėtis piktas ir suirzęs. Be protezų jis negali kramtyti maisto. Juos padarėme ne taip ir seniai, buvo kompensuojami. O ką dabar reikės daryti? Kas kompensuos antrą kartą? Namie turiu senus protezus, bandysiu atnešti, gal iš bėdos dar tiks. Ligoninė turėtų prisiimti atsakomybę. Jie nesusikalbėjo su tėčiu, artimuosius išvarė, gestų kalbos vertėju irgi nepasirūpino“, – sakė moteris.

Gestų kalbos vertėjas atsirado tik pareikalavus dukrai

Senolis buvo labai silpnas, bet papasakojo, kaip jam buvo baisu, kaip jis nežinojo, kas su juo daroma. Vyras jautėsi sutrikęs ir išsigandęs, nes niekas su juo nekalbėjo, nieko nepaaiškino, kokios procedūros daromos, kas jo laukia.

„Jam buvo šokas! Jis pasakojo, kaip jam kišo vamzdžius, kaip jam buvo baisu. Buvau pasipiktinusi, kad taip negalima. Pasiūliau medikams atsidurti jo vietoje. Sakau, jums klausą atimkim ir paguldykim, deguonį pajunkim ir tampykim po visus skyrius, procedūras be jokio paaiškinimo.

Aš pradėjau sakyti, kad yra gestų kalbos vertėjai, juos reikėtų iškviesti, jeigu paguldomas kurčias žmogus. Istorijoje reikia užrašyti, kad žmogus kurčias. Jau vien paguldžius tokį žmogų į skyrių, turėtų būti sureaguota. Kurtieji yra neįgalūs žmonės. Jų komunikacija vyksta rankomis. Jie privalo bendrauti rankomis. Kai žmogus guli skyriuje, artimo žmogaus negali būti, nors specialistą iškvieskite, kad jam būtų suteikiama informacija“, – pasakojo moteris.

Į moters pyktį ir prašymą buvo sureaguota tik kitą dieną. Gydytoja paskambino į Lietuvių gestų kalbos vertimo centrą ir pranešė apie gestų vertėjo poreikį.

Rado pririštą ir išdžiūvusia burna

Dingusiais protezais senolio bėdos nesibaigė. Gavusi leidimą vertėjauti tėčiui, dukra aplankė jį ryte. Ne lankymo valandomis kaip gestų kalbos vertėja atėjusi moteris liko šokiruota: rado tėtį pririštą prie ligoninės lovos išdžiūvusia burna. Ant stalo stovėjo nepaliesta pusryčių košė. O virš galvos mėtėsi deguonies kaukė, braižanti tėčio skruostą.

„Aš jo klausiu, kodėl čia ta kaukė, ar čia jam nukrito, bet tėvukas negali atsakyti. Jis rodo, kad jo rankos surištos. Jis išsigandęs, akys bėgioja, tik rodo, kad negali kalbėti, kad nieko negali. Kaip jis buvo ištroškęs! Burna visa balta, akivaizdžiai trūko vandens. Kaip tam žmogui atsigerti? Jis visas piktas. Rankos buvo prirakintos su tokiais magnetais. Diržas pririštas prie lovos ir prisegtas. Netgi bet kuris artimas žmogus negalėtų jo atsegti, reikia specialios priemonės“, – pasibaisėjusi pasakojo moteris.

Moteris iš karto iškvietė slaugytoją ir paklausė, kodėl tėtis surištas, liepė kuo greičiau atlaisvinti jo rankas. Slaugytojos patikino, kad senolis gestikuliavo rankomis, nuplėšė kateterį, dėl to ir nuspręsta jam surišti rankas.

„Tėvukas tikrai ne agresyvus. Kodėl reikėjo jį rišti? Be to, jis buvo silpnas, tikrai negalėjo specialiai nusiplėšti. LOR skyriui gulėjo, jam ir lašines statė ir kraują perpylė. Nieko panašaus nebuvo. Po to jis man pats sakė, kad tai atsitiko nevalingai, siekė atsigerti ir nusiplėšė. Rankos yra jo pagrindinė bendravimo priemonė! Surišdami rankas, jie atėmė iš tėčio galimybę bendrauti. Žmogus net savo bėdų negalėjo išsisakyti“, – nuogąstavo dukra.

Tolerancijos trūksta

Moteris pasakojo gestų kalbos vertėja dirbanti jau 18 metų ir per tą laikotarpį ne kartą teko susidurti su Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų abejingumu ir tolerancijos stoka.

„Pas mus Lietuvoje tos tolerancijos dar labai labai trūksta. Aišku, Vilnius, Kaunas gal labiau pažengę, bet regionuose labai prastai. Per tiek metų nematau, kad būtų koks progresas, kad kažkas keistųsi Šiaulių ligoninėje. Lydžiu kurčiuosius pas gydytojus ir kone nuolat girdžiu: nereikia čia tų vertėjų, mes gi susirodome, susimojuojame. Būna, kad ir iš kabineto varo, sako, kad trukdome medikų darbui. Bet jeigu aš išeisiu iš kabineto, gydytojo išvadas pakomentuosiu koridoriuje, o žmogus užduos man klausimą, ką reikės atsakyti, juk gydytojo jau šalia nebebus? Informacija turi būti pateikiama, verčiama čia ir dabar“, – pasakojo vertėja.

Moteris apie tėčio patirtį ligoninėje, surištas rankas papasakojo ir savo kolegoms – kurtiesiems vertėjams. Šie prisipažino, kad bijo pasenti, jeigu šitaip nesiskaitoma su žmogumi. „Jie pasibaisėjo. Sako, taigi rankos – mūsų komunikacijos priemonė. Negalėjo patikėti, kad taip medicinos įstaigos dirba – suriša rankas. Kurtieji sako, mes bijome pasenti, bijome į tokį skyrių patekti, nes ten monstrai dirba.

Aš esu gestų kalbos vertėja, kartu esu ir dukra, norėčiau, kad mano tėvukas gautų visavertę informaciją, o ne tai, kad su pirštais pasibadžiau, susimojavau ir viskas. Taip neturi būti. Informacija turi būti perteikta žmogui suprantama kalba. Žmogus juk sąmoningas, jis pilnai supranta, tik kalba ne mums įprasta kalba, o gestais. Reikia tik pagarbos ir tolerancijos“, – sakė moteris.

Ligoninė: pacientui buvo draudžiama gerti

Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovės Evos Kazlauskienės teigimu, pacientui fiksavimo priemonės pritaikytos dėl to, kad jis keletą kartų išsitraukė intraveninį kateterį, o vartoti skysčius pirmas tris paras jam buvo draudžiama.

„Pagal kraujavimo iš virškinamojo trakto algoritmą, pacientui kraujuojant iš virškinamojo trakto tris paras nepertraukiamai turi būti infuzuojami medikamentai švirkštine pompa per intraveninį kateterį. Pirmas tris paras pacientams draudžiama valgyti ir gerti per burną, o skysčių poreikis kompensuojamas taikant infuzoterapiją“, – rašoma ligoninės komentare.

Pasak atstovės, išsiaiškinus, jog pacientas turi klausos negalią, nedelsiant kreiptasi į Respublikinės Šiaulių ligoninės socialinę darbuotoją, kuri nurodė Lietuvių-gestų kalbos centro Šiaulių teritorinio skyriaus kontaktus. Gydytojui susisiekus, paskirtas gestų kalbos vertėjas (kaip vėliau paaiškėjo, paciento dukra).

Be to, ligoninės atstovė patikino, kad bus imtasi papildomų priemonių kurčiųjų komunikacijai užtikrinti, o senoliui pažadėti nauji protezai.

„Įvertinus individualią situaciją ir pasikonsultavus su Lietuvių-gestų kalbos centro Šiaulių teritorinio skyriaus atstove, nuspręsta ligoninės Skubios medicinos pagalbos skyriuje įdiegti papildomas priemones komunikacijai su klausos negalią turinčiais pacientais užtikrinti.

Paciento dukrai patarta, kaip užpildyti prašymą dėl pamestų protezų kompensavimo. Įstaiga nusiteikusi geranoriškai ir nuostolis bus kompensuotas“, – teigė ligoninės atstovė.