Karo muziejaus sodelyje – vienintelis Lietuvoje Nežinomo kareivio kapas

Kaunas

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

93508

Nežinomų kareivių kapai ir amžinoji ugnis Europos bei kitų žemynų žmonėms įprasmina žuvusiųjų už laisvę atminimą. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima pamatyti kovų už tautos laisvę simbolius – paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, Nežinomo kareivio kapą ir Amžinąją ugnį.

Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“

Karo muziejus buvo neatsiejamas nuo sodelio ir jo paminklų, kurie įkūnijo valstybingumo idėją bei kovas dėl jos. Pirmasis sodelyje pastatytas paminklas buvo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, projektuotas architekto Vladimiro Dubeneckio ir skulptoriaus Juozo Zikaro. Akmenys Paminklo piramidei buvo atvežti iš Nepriklausomybės kovų vietų. Muziejaus įkūrėjas gen. ltn. Vladas Nagevičius rūpinosi lėšomis paminklo statybai, kurios buvo gautos iš Vyriausiojo Lietuvos gynybos komiteto. 1921 m. spalio 16 d. iškilmingos ceremonijos metu paminklas buvo oficialiai atidengtas. Atidarymo iškilmėse dalyvavo einantis Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis, ministras pirmininkas Kazys Grinius, krašto apsaugos ministras prof. Jonas Šimkus bei kiti svarbūs Lietuvos veikėjai ir užsienio svečiai. Paminklą šventino Jonas Mačiulis-Maironis. Iškilmių metu pirmą kartą karinis orkestras pristatė šiai progai sukurtą kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos Gedulingą karinį maršą. Po atidarymo įvyko kariuomenės paradas. Siekiant pagerbti žuvusiųjų už tautos laisvę atminimą, krašto apsaugos ministras išleido įsakymą, kuris skelbė, kad Kaune kariams einantiems pro paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ privaloma atiduoti karinę pagarbą. Paminklas buvo pagerbiamas ne tik švenčių metu, bet ir kiekvieną dieną, iškeliant šalia „Vyčio Kryžiaus“ vėliavą. Ceremonija vyko nuo 1923 m., joje dalyvavo ir vėliavą kėlė Lietuvos karo invalidai, tuo metu tarnavę Karo muziejuje. Tais pačiais metais šalia paminklo pastatytas aukuras, ant kurio buvo parašyti lotyniški žodžiai „Redde, quod debes / Petronus“ (liet. Grąžink, ką privalai) Iškilmingų progų metu aukure būdavo uždegama ugnis.

Nežinomo kareivio kapas

Nuo antikos laikų pagerbiant žuvusius ir negrįžusius namo karius buvo statomi simboliniai paminklai. Po Pirmojo pasaulinio karo daugumoje kariavusių valstybių sostinių atsirado Nežinomo kareivio kapai. Ketvirtajame dešimtmetyje Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovybė taip pat ėmė svarstyti galimybę papildyti muziejaus sodelio ansamblį. 1934 m. lapkričio 23 d. iškilmingai prieš paminklą „Žuvusiems už tautos laisvę“ buvo perlaidotas Nežinomas kareivis. Palaikai atvežti iš Latvijos teritorijos, kurioje vyko kovos su bolševikais. Ceremonijos metu Prezidentas Antanas Smetona Nežinomą kareivį apdovanojo trečio laipsnio Vyčio Kryžiumi.

Sunaikintas ir atgimęs

Prasidėjus okupacijoms, palaipsniui buvo uždraustas Nežinomo kareivio kapo pagerbimas, paskutinis oficialiai įvyko 1940 m. birželio mėnesį, kol galiausiai antrosios sovietinės okupacijos metu buvo sunaikinti visi sodelyje buvę paminklai. Vietoj Nežinomo kareivio kapo buvo pastatytas sovietų čekisto Felikso Dzeržinskio biustas.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, muziejaus darbuotojų iniciatyva, palaipsniui buvo atkurtas muziejaus sodelis ir buvusios tradicijos. Visų pirma atstatytas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ir perlaidotas Nežinomas kareivis. Prisimenant senąsias tradicijas, specialiai sudarytos darbo grupės Nepriklausomybės mūšių laukuose šiam paminklui surinko akmenis. Neradus seniau palaidotų kareivio palaikų, kurie buvo sovietų sunaikinti, iš Giedraičių kapinių perkelti kito niekam nežinomo kareivio palaikai. Palaikus pervežė besikuriančios Lietuvos kariuomenės savanoriai, kurie, 1990 m. lapkričio 23 d. perlaidojant Nežinomą kareivį, prisiekė tėvynei. 1992 m. lapkričio 18 d. Nežinomas kareivis buvo apdovanotas Vyčiaus Kryžiaus pirmo laipsnio ordinu. Apdovanojimas iki šios dienos saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ekspozicijoje. Nežinomo kareivio perlaidojimas visuomenei tapo svarbiu atgimstančios Lietuvos ir jos kariuomenės simboliu, kuris didelėmis pastangomis buvo atkurtas.

Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia lankytojus susipažinti ne tik su muziejaus ekspozicijomis, bet ir aplankyti sodelį, kuriame vyksta minėjimai, šventės ir atiduodama pagarba Nežinomam kareiviui. Sodelyje atkurti paminklai įamžina Lietuvos valstybės kūrėjus, o Amžinoji ugnis primena mums, kodėl esame laisvi.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt