Karo baimė atslūgo – į Vilnių grįžta turistų grupės, viešbučiai beveik pilni

Lietuva

Šiemet Vilniuje pastebimai išaugo turistų grupių – kelerius metus jos Lietuvą aplenkdavo / Julius Kalinskas/ELTA

Arvydas JockusŠaltinis: ALFA.LT

310699

Sostinės viešbučių didelis užimtumas rodo, kad užsienio svečiai jau mažiau baiminasi, kad Lietuvoje nesaugu dėl neapibrėžtos geopolitinės padėties ar pašonėje vykstančio karo.

Sostinės viešbučių didelis užimtumas rodo, kad užsienio svečiai jau mažiau baiminasi, kad Lietuvoje nesaugu dėl neapibrėžtos geopolitinės padėties ar pašonėje vykstančio karo.

Šiuo metu Vilniaus viešbučiai yra užpildyti beveik 90 proc. Tai gana aukštas rodiklis – 100 proc. viešbučiai apgyvendinami nebent svarbių tarptautinių politinių ar kultūrinių renginių metu.

Praėjusią vasarą viešbučiuose laisvų vietų neliko per NATO viršūnių susitikimą, šiemet – per šimtmetį minėjusią Lietuvos dainų šventę.

Vilniuje liepą pastebimai padaugėjo turistų grupių, viešbučiuose apsistoja daugiau vokiečių ir amerikiečių.

Per renginius kambarių nelieka

Viešbučių tinklo „Centrum Hotels“ generalinis direktorius Artūras Vainora sako, kad šią vasarą viešbučių užimtumas Vilniuje yra iki 5 proc. didesnis nei prieš metus.

„Sezono metu viešbučių užimtumas siekia 87–88 proc. Tai aukštas rodiklis“, – mano A. Vainora.

Pasak jo, daugiau viešbučiai būna užimti nebent per didelius tarptautinius renginius: „Pernai šiuo metu vyko NATO viršūnių susitikimas. Šiemet turėjome Dainų šventę. Kai mieste kas nors vyksta, iš karto jaučiamas turistų antplūdis“, – pastebėjo A. Vainora.

Ir pernai, ir šiemet viešbučiai sostinėje buvo iš anksto rezervuoti gerokai prieš didžiuosius renginius, o jų metu daug kur laisvų vietų jau nebuvo likę.

„Per Dainų šventę Vilniuje viešbučiai buvo užpildyti 100 proc. ar arti tos ribos“, – Alfa.lt teigė A. Vainora.

Vėl lankosi turistų grupės

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vicepirmininkas pastebėjo, kad Vilniuje vėl pasirodo turistinės grupės, kai per pandemiją ir po jos šis turizmo segmentas buvo visiškai apmiręs.

Į Lietuvą, pasak A. Vainoros, nebeatvyksta turistai iš Lietuvai nedraugiškų šalių, daugiausia viešbučiuose apsistoja svečiai iš Europos ir Amerikos.

„Liepą daugiausia apsistoja turistai. Matyti prieaugis vokietukų“, – pastebėjo jis.

A. Vainora atkreipė dėmesį, kad nors geopolitinė padėtis tebėra įtempta, įtampa gerokai atslūgusi, palyginti su padėtimi prieš dvejus metus ir net pernai, kai išaugus nerimui dėl saugumo daugelis europiečių, ypač vokiečiai, nebesirinko Lietuvos kaip kelionių krypties, atšaukinėjo užsakymus.

„Gal pasaulis apsiprato su geopolitika?“ – svarstė A. Vainora.

Didėja darbo jėgos sąnaudos

Viešbučių tinklo „Centrum Hotel“ vadovas pasakojo, kad darbuotojų Lietuvoje surasti pavyksta gan lengvai, tačiau apgyvendinimo sektoriui vis sunkiau dorotis su sparčiai kylančiais atlyginimais.

„Labai išaugo darbo užmokesčio kaštai dėl kylančios minimalios algos. Situacija sudėtinga, nes mūsų sektoriuje liūto dalį sąnaudų sudaro komunalinės išlaidos ir atlyginimai darbuotojams. Pastarieji – daugiau kaip 50 proc. visų kaštų“, – tikino A. Vainora.

Kai tik Lietuvoje kyla MMA, pasak jo, viešbučiai tai iš karto pajunta savo kailiu.

Viešbučių sezonas Lietuvoje trunka nuo gegužės iki gruodžio mėn., o pirmus keturis metų mėnesius apmiršta. „Nuo Naujųjų metų iki Velykų būna prastai“, – prisipažino A. Vainora.

VDA: turistų daugėja

Valstybinės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, pernai turistų skaičius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose siekė 1,3 mln. ir buvo 16 proc. didesnis nei prieš metus, kai siekė 1,1 mln.

Daugiausia turistų apgyvendinimo įstaigose apsilankė iš Europos Sąjungos: 2023 m. – 814 tūkst., 2022 m. – 642 tūkst.

Apgyvendinimo įstaigose pernai daugiausia apsistojo turistų iš Lenkijos (173 tūkst.), Latvijos (144 tūkst.), Baltarusijos (141 tūkst.) ir Vokietijos (127 tūkst.).

VDA duomenimis, daugiausia pinigų pernai Lietuvoje paliko lenkai, latviai ir vokiečiai.

Turistų iš Lenkijos bendros išlaidos 2023 m. sudarė 151 mln. eurų, Latvijos – 133 mln. eurų, Vokietijos – 116 mln. eurų.

Teoriškai statistinis latvis Lietuvoje per metus turėjo išleisti – 923 eurus, vokietis – 912 eurų, lenkas – 800 eurų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt