Karjeros galimybės Šiaulių regione: kokius specialistus šiandien graibstyte graibsto darbdaviai ir ko tikėtis ateityje

Subalansuota darbo rinka ir patraukli investuotojams aplinka yra kiekvieno regiono ekonominės gerovės pagrindas. Šiauliai nuo seno garsėja kaip pramonės miestas, čia veikia daug gilias tradicijas turinčių įmonių, sėkmingai kuriasi ir nauji verslai. Tačiau naujausia apklausa atskleidė, kad dabartinė darbo rinkos pasiūla regione nepatenkina augančio verslo poreikių.

Įmonių noras plėstis ir džiugina, ir neramina

Praėjusių metų gruodį Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, bendradarbiaudami su savivaldybėmis, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, atliko įmonių apklausą Šiaulių ir Telšių regionuose, kurios rezultatai atskleidė neraminančias darbo rinkos tendencijas. Apklausoje dalyvavo 111 įvairių įmonių, kuriose šiuo metu dirba 8617 darbuotojų, tai yra, apie 8-10 procentų visų regione dirbančių asmenų. Daugiausiai apklausta gamybos, paslaugų, prekybos ir statybų įmonių. Paaiškėjo, kad visos apklaustos įmonės per artimiausius trejus metus ketina net 49 procentais didinti žmogiškųjų išteklių skaičių.

„Tai ir džiugina, ir tuo pačiu neramina. Džiugina todėl, kad nepaisant sudėtingos situacijos gamybos, prekybos ir paslaugų sferoje veikiančių regiono įmonių ateities lūkesčiai yra pozityvūs ir  planuojama plėtra. Kartu neramina, kad būtent reikiamų kvalifikacijų, profesijų trūkumas gali tapti veiksniu dėl kurio plėtra neįvyks. Matome didelę riziką, kad įmonėms tam tikrų profesijų specialistų bus sudėtinga rasti. Todėl turime ieškoti būdų kaip pritraukti jaunimą į verslui aktualių sričių studijas ir mokymo programas, pažadinti jų norą rinktis tas profesijas, kurios jau šiandien darbuotojams gali pasiūlyti patraukliausius atlyginimus rinkoje“, – sako viena apklausos iniciatorių, Šiaulių PPAR Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Edita Grigaliauskienė.  

Šio tyrimo organizatorius, Šiaulių PPAR Švietimo komiteto pirmininkas ir UAB „Jupojos technika“ vadovas Raimundas Vaišvilas sako, kad poreikis rengti tokią apklausą kilo todėl, jog niekas Lietuvoje iki šiol nesiėmė analizuoti konkretaus regiono darbdavių poreikių.

„Norėjosi suprasti, ar einame gera linkme, neapleido nuojauta, jog ugdymo programos prasilenkia su poreikiu, kurio reikia verslui. Su kolegų komanda išsigryninome kryptį ir ėmėmės darbo. Rašėme raštus dar praėjusios kadencijos Vyriausybei, tačiau likome neišgirsti, niekas regionuose daryti apklausų nenorėjo. Supratome, jog už mus to darbo niekas nepadarys, todėl ėmėmės iniciatyvos“, – pasakoja R. Vaišvilas.

Šiaulių PPAR prezidentas Vytis Lembutis sako, kad ši analizė leido pamatyti realius regiono darbdavių poreikius.

„Ilgai diskutuota apie Šiaulių ir Telšių apskričių profesinių kompetencijų poreikį ir šių diskusijų metu buvo susiformavusios tam tikros nuomonės apie galimą specialistų trūkumą regione, tačiau neturėjome konkrečių faktų tokiai nuomonei pagrįsti. Šio tyrimo rezultatai patvirtino mūsų prielaidas ir leido statistiškai apibrėžti, kad didžiausia šiandienos ir ateinančių trejų metų laikotarpio problema regione yra inžinerinių ir IT srities specialistų trūkumas, o jų poreikis yra labai didelis ir platus – nuo kvalifikuotų darbininkų iki aukščiausio MBA studijas baigusių vadovų“, – sako V. Lembutis.

Ko ieško darbdaviai?

Artimiausius trejetą metų labiausiai augs inžinerijos srities specialistų poreikis. Apklausti darbdaviai planuoja per šį laikotarpį įdarbinti net 1274 įvairių sričių inžinierių. Paklausiausiųjų trejetuke – technologijų ir gamybos, mechanikos bei mechatronikos inžinieriai.

Jaučiamas didelis kvalifikuotų darbininkų poreikis. Jų planuojama įdarbinti 1446. Labiausiai darbdaviai ieškos CNC staklių operatorių, suvirintojų, įrenginių techninės priežiūros operatorių, elektrikų ir elektromontuotojų.

Ateinančių trijų metų laikotarpiu į vadovaujančias pozicijas įmonės ketina priimti iki 419 naujų darbuotojų, daugiausiai – pardavimo ir rinkodaros, gamybos srityse ir MBA studijas baigusių vadovų.

Regiono darbdaviams bus reikalingi ir IT bei ryšių specialistai: apklausa atskleidė, kad įmonės trijų metų laikotarpyje planuoja įdarbinti apie 480 šios srities darbuotojų. Paklausiausi bus internetinių paslaugų kūrėjai, duomenų bazių programuotojai ir administratoriai, kompiuterinių sistemų ir tinklo administratoriai, informacinių technologijų ir ryšio saugumo ekspertai.

Tarp kitų aukštos klasės specialistų, daugiausiai verslininkai ieškos gamybos meistrų. Taip pat planuojama įdarbinti eksporto vadybininkų, sandėlininkų, medienos apdirbimo technologų, krovininio transporto logistikos vadybininkų, ekonomistų bei finansų analitikų, chemijos pramonės technikų, įvairių sričių technologų. 

Šie skaičiai gauti tik iš apklausoje dalyvavusių įmonių ir realus poreikis gali būti net keletą kartų didesnis. Trūkstamų specialybių darbuotojai yra aukštos kvalifikacijos, gebantys įmonėse sukurti aukštesnę  pridėtinę vertę, todėl jų laukia ir gerokai didesnis už šalies vidurkį atlyginimas.

Mokymo įstaigos: esame pasirengę bendradarbiauti su verslu

Apklausoje dalyvavę darbdaviai kone vieningai teigia, kad pasigesdavo didesnio regiono aukštųjų bei profesinių mokyklų įsitraukimo, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius. Verslininkai norėtų ne tik glaudesnio bendradarbiavimo, bet ir greitesnės reakcijos į pokyčius, didesnio dėmesio praktiniam jaunuolių mokymui.

Todėl Šiaulių PPAR švietimo komitetas nuo praeitų metų rudens iniciavo daug dalykinių susitikimų su visomis regiono mokymo įstaigomis, kitomis atsakingomis šalies institucijomis, tai leido suaktyvinti dialogą ir sutarimą tarp švietimo ir verslo žmonių.

Mokymo įstaigos teigia, jog rengdamos programas atsižvelgia į darbo rinkos tendencijas bei poreikius ir yra pasirengusios visapusiškai bendradarbiauti su verslu.

Šiaulių valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Danutė Valentienė tvirtina, kad iki šiandien populiariausios studijų programos buvo socialinis darbas, bendrosios praktikos slauga, organizacijos komunikacija ir rinkodara, gamybos ir logistikos vadyba bei buhalterinė apskaita. Tuo tarpu mažiausiai studentų pritraukdavo gamybos, elektronikos inžinerija, IT studijos ir transporto logistikos technologijos. Apmaudu, kad būtent šios specialybės šiandien labiausiai reikalingos rinkai ir turinčios  aukščiausius darbo užmokesčio dydžius, deja, bet iki šiol jos pritraukė mažiausiai studentų.

Šiaulių profesinio rengimo centre šiuo metu daugiausiai besimokančiųjų yra kirpėjo, automobilių mechaniko, apdailininko, automobilių elektromechaniko ir kompiuterinės įrangos derintojo profesijose. Mažiausias stojančiųjų susidomėjimas elektriko, santechniko, metalo apdirbimo staklininko specialybėmis: šiuo metu besimokančių visai nėra arba yra labai nedaug, nors būtent šių specialistų poreikis rinkoje 5 kartus didesnis, nei pasiūla.

ŠPRC direktorius Saulius Dargužas sako, šiemet planuojama į mokymo programą įtraukti naują šaltkalvio specialybę, atsižvelgiant į tai, kad šios srities darbininkai regione paklausūs. Vis dėlto, S. Dargužas teigia, kad naujų mokymo programų kūrimą riboja įvairūs veiksniai. Be to, norėtųsi, kad į profesinio mokymo procesą aktyviau įsitrauktų ir patys darbdaviai.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (toliau - VUŠA) specialistas komunikacijai Zenonas Ripinskis sako, kad aukštojo mokslo įstaigoje daugiausiai studentų pritraukia visos pedagoginės studijų programos, taip pat ekonomika, viešasis administravimas, IT programų sistemos. Iš inžinerinės krypties studijų programų, kurios, kaip parodė analizė, itin paklausios, po reorganizacijos aukštojo mokslo įstaigoje liko elektronikos inžinerijos bakalauras.

Pasak VU ŠA atstovo, darbdavių lūkesčius atitinkančios studijų programos yra kiekvienos mokymo įstaigos prioritetas, tačiau operatyviai reaguoti į vyraujančias tendencijas ne visada pavyksta. Didžiausi akcentai VU ŠA ateityje bus skiriami socialiniams mokslams vadybai ir ekonomikai bei stiprinami IT mokslai, kuriais taip garsėja Vilniaus Universitetas.

Šiaulių PPAR prezidentas V. Lembutis sako, kad įstaigos tikrai deda daug pastangų, bandydamos prisitaikyti prie darbo rinkos tendencijų. Tačiau visas studijų programų rengimo procesas yra be galo ilgas ir sudėtingas procesas ir tai ne vien mokymo įstaigų, bet ir pačios švietimo sistemos problema.

„Turime parengę bendradarbiavimo sutartį su KTU dėl tam tikrų nišinių specialybių regione rengimo. Tai vienas tų pavyzdžių, kai aktyvi bendrystė gali duoti puikių rezultatų. Visgi, šiame kontekste, drįstu grįžti prie esminio klausimo, ar mokymo įstaigos turi pakankamai savarankiškumo ir galimybių lanksčiai reaguoti ir keisti savo mokymo ar studijų programas. Esu įsitikinęs, kad čia slypi esminė problema ir be ministerijos įsikišimo greitų rezultatų šioje srityje vargu ar galima tikėtis“, – teigia V. Lembutis.

Specialistų rengimas turėtų prasidėti dar mokyklos suole

„Investuok Lietuvoje“ atstovė Birutė Kurbanovaitė sako, kad investuotojai šiandien dairosi regionų, kurie turi ne tik išplėtotą infrastruktūrą, bet ir gali pasiūlyti stiprių atitinkamos kvalifikacijos specialistų. Viena esminių problemų, kodėl jaunimas nesirenka mokytis itin darbo rinkoje paklausių profesijų  – per mažas dėmesys moksleivių karjeros konsultavimui ir ekonomikos žinioms. B. Kurbanovaitė teigia, kad ši apklausa padėjo išgryninti problemą, todėl dabar galima atlikti konkrečius žingsnius ją sprendžiant.

 „Norime parodyti moksleiviams, taip pat ir jų tėvams, kokios įmonės iš tiesų veikia Šiauliuose ir kokias karjeros galimybes jos gali pasiūlyti. Vis dar vyrauja stereotipinis požiūris, kad darbas gamybos įmonėje yra sunkus ir purvinas. Daugelis nustemba, kokia moderni įranga ir puikios sąlygos yra šiuolaikinėse gamyklose. Norėdami šviesti moksleivius, atrinkome apie 50 įmonių, kurios pristatys savo siūlomas gamybos, inžinerines veiklos kryptis mokyklose. Įgiję reikalingų žinių mokiniai gebės orientuotis darbo rinkoje, žinos, kokių dalykų egzaminai jiems bus reikalingi. Tikime, kad tokiu būdu pavyks užpildyti dabartinę spragą, nes aukštojo ir profesinio mokymo įstaigos tikrai turi ką pasiūlyti, rengiant paklausių profesijų specialistus regione“, – įsitikinusi B. Kurbanovaitė.

R. Vaišvilas mano, kad šiuo atveju labai svarbus ir tėvų požiūris į savo vaiko ateitį.

„Verslo įmonėms reikia komunikuoti ne tik su vaikais,  bet ir su tėvais. Nemažą dalį vaikų apsisprendimo lemia tėvų požiūris ir turima patirtis. Būna atvejų kai vaikas nenori toliau lankyti gimnazijos, jis norėtų eiti į profesinę mokyklą, išmokti specialybės, kuri jam leistų imtis savarankiškos veiklos ir tikrai gerai uždirbti, tačiau tėvų  sprendimas verčia jį toliau eiti aukštojo mokslo keliu, nors vėliau vaikas grįšta ten, kur linksta jo širdis, arba jaučia diskomfortą dirbdamas nemėgstamą darbą“, – sako R. Vaišvilas.

Pasak verslininko, tai toli gražu nereiškia, kad šaliai reikia tik technologinės ar IT pakraipos studentų, tačiau tėvai turėtų atlikti pagalbininko vaidmenį ir palaikyti vaikus, žengiant pirmuosius žingsnius profesiniame kelyje.

ŠPPAR prezidentas V. Lembutis džiaugiasi, kad Šiauliai – pirmasis šalies regionas, savo mokyklose įteigęs karjeros specialistų pareigybę.

„Išskirtinai Šiauliuose mokymo įstaigose turime unikalią kompetenciją – karjeros specialistus, kuriuose matome didžiulį potencialą ir didelę pridėtinę vertę. Taip pat labai daug prasmės matome STEAM centro veikloje, labai viliamės, kad įsibėgėjusi šio centro veikla atskleis daug jaunų žmonių potencialo aukštos pridėtinės vertės verslų regione atsiradimui.”

Darbdaviai privalo būti lankstūs

Tarptautinei įmonių grupei priklausančioje „ROL Lithuania“ šiuo metu dirba net 564 darbuotojai, didžioji jų dalis – kvalifikuoti operatoriai. Įmonės vadovas Justinas Berneckis sako, kad jiems šiuo metu labiausiai trūksta metalo apdirbimo specialistų.

„Šiaulių regionas yra vienas iš labiausiai „emigravusių“ Lietuvoje. Išvyko labai daug darbingo amžiaus žmonių, taigi dabar reikia galvoti, ką pasiūlyti ir kaip užsiauginti naują specialistų kartą“, – mano J. Berneckis.

Verslininkas sako, kad siekiant pritraukti taip reikalingų specialistų, įmonės privalo būti lanksčios. Reikia suteikti žmonėms galimybių persikvalifikuoti, būti atviriems priimant dar tik besimokančius jaunuolius praktikai.

Jam antrina ir bendrovės „Putokšnis“ vadovas Dovydas Stulpinas.

„Mokiniai, baigę mokyklas, skuba išvažiuoti į didesnius miestus tęsti aukštojo mokslo studijų, o baigę jas labai dažnai nebegrįžta. Būtina kelti paties miesto patrauklumo lygį, kad ne tik gyventojai neišvyktų, bet miestas taptų traukos tašku jauniems specialistams“, – įsitikinęs verslininkas.

Pasak D. Stulpino, padėti išlaikyti jaunus specialistus regione padeda tokios priemonės, kaip stipendijų skyrimas studentams, galimybė jaunuoliams paraleliai dirbti įmonėje ir mokytis. Verslininkai pasiruošę ir patys labiau įsitraukti specialistų ruošimo procesą: tiek bendradarbiaujant su dėstytojais, kad mokymų programa atitiktų būsimas verslo tendencijas, tiek ir „know-how“ praktikai su studentais.

Vieni tokių, kurie nusprendė ne tik likti, bet ir kurti verslą bei ateitį Šiauliuose, yra mažosios bendrijos statusą šiuo metu turinčios „Veksitos“ įkūrėjai.  Kompiuterinių tinklų infrastruktūros paslaugas teikianti įmonė susikūrė daugiau kaip prieš metus. Šiuo metu joje dirba 3 žmonės, kurie drauge ir įkūrė šį verslą.  „Veksitos“ vadovas Ignas Gečas pripažįsta, kad naujai įmonei įsitvirtinti rinkoje nelengva, ypač kai tenka konkuruoti su stambiais tos pačios srities „rykliais“. Verslininkas sako, kad sukti IT inžinerijos kryptimi nusprendė ne tik todėl, kad jaučia pašaukimą šiai sričiai, bet ir todėl, kad mato joje didelę perspektyvą.

„Didelė dalis lietuviško kapitalo įmonių šiuo metu neišnaudoja visų IT technologijų galimybių. Džiaugiamės, kad šiuo metu iš užsienio atkeliauja gerosios IT praktikos, pradedamos naudoti brangesnės paslaugos, išmanūs sprendimai, pamatoma jų nauda. Ateityje tokių paslaugų poreikis tiks augs, todėl tikimės sėkmingai įsitvirtinti šioje rinkoje“, – teigia jaunas verslininkas.

Tiek šios apklausos iniciatoriai, tiek mokymo įstaigos, tiek verslas vieningai sutaria, kad siekiant spręsti darbo rinkos disbalanso problemą regione, būtinas visų šalių bendradarbiavimas ir įsitraukimas. Regiono asocijuotos verslo struktūros pasirengusios padėti verslui ir mokslo įstaigoms rasti bendrus sąlyčio taškus, kuriant regiono ekonominę gerovę.