Karjerą televizijoje iškeitė į gimtinę

Klaipėda

Asmeninio albumo nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

104787

Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko komandoje nuo rugsėjo mėnesio dirba politinio pasitikėjimo patarėjas komunikacijos klausimams Jevgenijus BARDAUSKAS. Daugeliui jis pažįstamas iš televizijos ekranų, mat net septynerius metus dirbo LRT televizijoje, kur rengė reportažus, vedė laidas, prodiusavo. Apie profesinį kelią, ambicijas ir kasdienį gyvenimą Klaipėdos rajone Jevgenijus mielai sutiko papasakoti ir „Bangos“ skaitytojams.

Mokėsi Ketvergiuose

– Iš sostinės į pajūrį grįžai jau prieš metus, kas paskatino tokį sprendimą?

– Tai mano kraštas, mano gimtinė. Klaipėdos rajone aš praleidau visą savo vaikystę: gyvenau Lėbartuose, lankiau Ketvergių mokyklą. Buvo džiugu, kai sužinojau, kad direktorius Gendrutis Burbulis vis dar čia tebedirba ir mane ugdytiniams pristato kaip buvusį mokinį, kuris perskaitė daugiausia knygų (juokiasi – aut. past.).

Sostinėje darbas LRT televizijoje man patiko ir sekėsi, tačiau pajūris visada traukė. Būtent Klaipėdos regione su žmona Emilija regėjome savo ateitį. Juolab kad išsekino nuolatinės Vilniaus spūstys. Iki darbo man būdavo vos 15 km, bet piko valandomis užtrukdavau 50 min., kol įveikdavau šį atstumą. Pamenu, esant plikledžiui, yra tekę važiuoti ir 2 val. Kai pamačiau darbo skelbimą, jog „Smiltynės perkėla“ ieško viešųjų ryšių atstovo, išsiunčiau savo gyvenimo aprašymą. Buvau priimtas, gyvenimas apsivertė žaibišku greičiu, su džiaugsmu susikrovėme lagaminus ir atsikraustėme į... Klaipėdos rajoną. Dabar gyvename nuosavame name Mazūriškėse.

– Žurnalisto profesija – sena svajonė?

– Tikrai ne. Jurbarke baigęs vidurinę mokyklą studijavau Šiauliuose socialinį darbą. Sužinojau, kad Šiaulių apskrities televizija ieško žinių vedėjo. Nuėjau išbandyti savo jėgas – tikau. Dirbau ir žinių vedėju, ir žurnalistu. Vėliau Šiauliuose perėjau į LRT naujienų tarnybą. Pagaliau nusprendžiau persikraustyti į Vilnių, kur taip pat LRT naujienų tarnyboje dirbau žurnalistu, buvau laidos „Laba diena, Lietuva“ prodiuseris, taip pat laidų vedėjas. Tai buvo turiningi ir įdomūs metai. Teko bendrauti su aukščiausio rango politikais, daug reportažų rengti komandiruočių užsienyje metu. Savo akimis stebėjau Maidano įvykius, Krymo aneksiją. Vienas iš paskutinių interviu buvo su kadenciją baigusia LR Prezidente Dalia Grybauskaite.

Užtikrins informacijos sklaidą

– Nesigaili iš žurnalistikos pasukęs į viešųjų ryšių sritį?

– Nebijau pokyčių, mėgstu save išmesti iš komforto zonos. Tiesa, buvo tokių kolegų, kurie posūkį į viešuosius ryšius pavadino klystkeliais, tačiau, kai sužinodavo, kad išsikraustau į Klaipėdos pašonę, atlyždavo, mat pajūris visiems skamba it burtažodis ir kelia malonias asociacijas.

Kiekvienoje srityje yra daug iššūkių, tačiau juokauju, jog nieko nebebijau po 2013 m. Europos viršūnių susitikimo Vilniuje, kai teko prodiusuoti šį susitikimą, o jis truko net 8 val. Mat tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius nepasirašė sutarties dėl asociacijos su ES.

– Kaip atsidūrei Klaipėdos rajono savivaldybėje: kokie čia tau tenka iššūkiai?

– Dirbau „Smiltynės perkėloje“, tačiau vieša paslaptis, kad keičiantis vadovybei dažniausiai keičiasi ir viešieji ryšiai. Buvau priverstinėse atostogose, kai sulaukiau pasiūlymo prisijungti prie mero B. Markausko komandos. Matau dabartinės valdančiosios daugumos didelį norą ir ryžtą judėti teigiamų permainų link, kad šis rajonas taptų kuo patrauklesnis. Man, kaip gyventojui, tai taip pat aktualu. O kaip patarėjas komunikacijos klausimais užtikrinsiu informacijos sklaidą. Planuojame susitikimus su gyventojais, kad galėtumėme iš pirmų lūpų išgirsti jų problemas, klausimus. Siekiame, kad žmonės žinotų, kas šiuo metu vyksta rajone, kokie darbai yra planuojami, o kurie jau yra įgyvendinti, galiausiai, kokie yra ateities planai.

Žinoma, iššūkių yra nemažai. Šiais laikais komunikacija yra sudėtingesnė sritis nei anksčiau, aktyviai veikiama socialiniuose tinkluose, todėl naujienos sklinda žaibišku greičiu, kartais ir melagingos žinios, šmeižtas. Todėl operatyvi reakcija taip pat labai svarbi. Kita vertus, be iššūkių ir darbas būtų neįdomus.

Knyga atpalaiduoja labiausiai

– Tavo postas – politinio pasitikėjimo: pasikeitus valdžiai lieki be darbo. Ar nepasigendi stabilumo?

– Dirbdamas Vilniuje dėsčiau žurnalistikos studentams praktiką ir visada kartodavau, kad nereikia bijoti pokyčių. Tuo ir vadovaujuosi. Svarbu bandyti. Nebesame ta karta, kuri visą gyvenimą nugyvena viename bute, dirba viename darbe. Nežinome, kiek būsime šioje žemėje, todėl gyvenime reikia išbandyti viską, ko norime.

– Ar pats ateityje taip pat pasvajoji apie politiko karjerą?

– Apie tai niekada negalvojau. Man labiau patinka būti funkcionieriumi, dirbti savo darbą. Tačiau esu pasimokęs niekada nesakyt niekada. Pamenu 1991 m. sausio 13-ąją žiūrėjau per TV į studijoje sėdinčią Eglę Bučelytę ir tikrai niekada negalvojau, kad pats dirbsiu žurnalistu ir su Egle kalbėsime ne tik apie aktualijas, bet ir apie katinus bei pyragus.

– Kaip pailsi po intensyvios darbo dienos?

– Knygų skaitymas vis dar tebėra mano vienas iš didžiausių malonumų. Ką tik perskaičiau Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorę“, labai mėgstu ir detektyvus, ypač Johno Grishamo, taip pat patinka norvegų rašytojas Jo Nesbo. Prie širdies – ir fantastinės knygos. Jei turiu savaitę atostogų, tai perskaitau 3–4 knygas, labai greitai skaitau. Draugai net juokauja, kad verčiu kas trečią puslapį, bet taip nėra.

Kartais atpalaiduoja ir elementarus buities darbas. Pavyzdžiui, vasarą per atostogas dažiau tvorą, tačiau iš esmės nesu nagingas. Jei man kažką reikia padaryti namuose, tai ir vinis lieka kalta, ir plaktukas be koto. Todėl verčiau samdome specialistus, tai pigiau kainuoja nei taisymas mano darbo broko (juokiasi – aut. past.).

Abu su žmona Emilija mėgstame poilsines keliones. Esame mėgėjai pagulėti ant gultų paplūdimyje, paplaukioti jūroje ar baseine – taip geriausiai pailsime. Mūsų džiaugsmas ir škotų nulėpausis katinas Garis, kuris labai laukia penktadienių, nes tądien gauna tuno.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt