Kariuomenės atstovas: Lietuvos gamintojai kartu su kariškiais kuria droną „kamikadzę“

232511ppel325820231125
Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Goda Vileikytė, Jurgita Andriejauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus krašto apsaugos sistemos požiūrį į dronų pajėgumų vystymą šalyje, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas Vaidas Sabaliauskas sako, kad verslui trūksta bendradarbiavimo su kariuomene. Tuo metu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bei Lietuvos kariuomenės atstovai sako, kad bendri projektai sėkmingai vyksta.

Kariuomenės Gynybos štabo Plėtros planavimo valdybos viršininkas pulkininkas Rolandas Greibus sako, kad šiuo metu kariuomenė kartu su Lietuvos gamintojais kuria droną „kamikadzę“.

„Aš noriu priminti, kad dar 2021 metais mes inicijavome vadinamojo skraidančio šaudmens programą, kur būtent kartu su pramone ir labai aktyviai dirbam, vystom ir tikimės, kad šiais metais mes jau gausim prototipus lietuviško skraidančio šaudmens, arba kamikadzėm dar vadinamo – būtent tą prototipą pagamins ir kitais metais, jeigu atitiks mūsų reikalavimus, tai mes jau galėsime įsigyti ir tas lietuviškas naujai sukurtas sistemas“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Greibus. 

Krašto apsaugos viceministrė Greta Tučkutė tikino, kad su verslu bendradarbiaujama aktyviai, tačiau prekės ne visada perkamos iš lietuvių įmonių, nes nepasiūloma konkurencinga kaina, netenkina pristatymo laikas ar kokybė.

„Produktas konkurencingas, jeigu jis yra geras produktas, jeigu jį gali laiku pristatyti, tai tada jis gali būti įsigyjamas ir Lietuvos kariuomenei, tai bendradarbiavimas iš tiesų vyksta, yra karybos institutas, kur yra priimami mūsų gamintojai, išbandomos jų idėjos, tas pats bendradarbiavimas per mokslo tiriamuosius darbus (...) vyksta ir mums labai svarbu, kad mūsų gamintojai būtų stiprūs“, – LRT radijui teigė G. Tučkutė. 

V. Sabaliauskas sutinka, kad bendradarbiavimas vyksta, tačiau ne visose srityse.

„Būtent mes norėtumėm tokio bendradarbiavimo visose srityse ir visų dronų srityse, nes bendradarbiavimas ir patarimas iš kariuomenės, jis yra didžiausios vertės turtas, nes to jokie pinigai, joks finansavimas, ar jokia kita valstybinė pagalba, tik specialistų, referatorių pagalba yra patys geriausi“, – pirmadienį LRT radijui sakė jis.

Pasak asociacijos vadovo, jei verslas galėtų bendradarbiauti su kariuomenės strategais ir kitais specialistais, „kiek jiems reikia“, būtų gaminami dronai, kurių reikia Lietuvos kariuomenei, be to, jis taptų konkurencingas pasaulyje.

„Mūsų siekis, svajonė yra tai, kad būtent kariuomenės specialistai, operatoriai sėdėtų vienose dirbtuvėse kartu su Lietuvos verslu, kartu kurtų, kartu tobulintų ir ieškotų kažkokių technologinių sprendimų, inovacijų. Tik tokiu būdu mes galime pasiekti aukščiausių rezultatų, sukurti tai, ko reikia ne tik Lietuvos kariuomenei, bet visam pasauliui“, – aiškino V. Sabaliauskas.

G. Nausėda praėjusį ketvirtadienį sukritikavo krašto apsaugos sistemos požiūrį į dronų pajėgumų vystymą Lietuvoje, taip pat pareiškė, kad bepiločių plėtros strategija gali būti aptariama iš šalies vadovų sudarytoje Valstybės gynimo taryboje (VGT).

G. Nausėda taip pat kritikavo krašto apsaugos sistemą, kad ši įsigydama dronus daugiau dėmesio skiria gamintojams užsienyje, nors lietuviai kuria gerus bepiločių prototipus. 

Pasak prezidento, dronų plėtra yra labai svarbi visos šalies gynybos strategijos dalis. 

Idėją dronų pajėgumų vystymą apvarstyti VGT iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), sausį domėjęsis, ką šiuo klausimu daro Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė.

Vyriausybė savo ruožtu ėmėsi kurti savo koncepciją šiuo klausimu, apie tai premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė vasarį.