PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2020 m. Balandžio 24 d. 15:50

Kariuomenė išmoko vertinti duoną, stogą virš galvos ir pareigą

Akmenė

Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt


127564

Ir tuos žodžius pasakė mergina, kuri studijoms pasirinko multimedijų ir kompiuterinio dizaino specialybę, nors pagal nuostatas ir mąstymą priskirčiau ją Lietuvos karo akademijos kariūnams. Viliuosi, kad iš rajone minėtų valstybinių švenčių iškilmių prisimenate jaudinantį momentą – kai šauliai ir kariai savanoriai įneša trispalvę ir pagerbia ją. Tokiomis akimirkomis kaži kaip savaime akyse susikaupia ašaros. Ventiškė Gabrielė NAVICKAITĖ daug kartų stovėjo rikiuotėje ir gerbė vėliavą. Ji ėjo į žygius, mokėsi karybos, motyvavo jaunesnius už save, darė daug kitų su šaulių ir karių savanorių pareigomis siejamų dalykų, kurie, kaip sako mergina, sustiprino charakterį ir išugdė valią.

Kai Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6 – osios rinktinės 609 pėstininkų kuopos vado kapitono T. Ramoškos paprašiau supažindinti (žinoma, neakivaizdžiai, nes susitikinėti šiandien nerekomenduojama) su Lietuvos šaulių sąjungos nariais ar kariais savanoriais, supratimo neturėjau, kieno telefono numerį duos. Tad Gabrielei skambinau „aklai“ prisipažindama, kad nežinau, kokio ji amžiaus, kur gyvena ir kuo domisi. Taip susiklostė pažinties grandinė, kai gavau progą pakalbinti puikią merginą su ypatingais pomėgiais ir tvirtomis nuostatomis.

Taigi, Gabrielė Navickaitė prieš trejus metus baigė Ventos gimnaziją. Nuo mažumės jai patiko piešti, tad vadino „mažąja menininke“. Gimnazijoje mėgo matematiką, informatiką ir didelę simpatiją puoselėjo istorijos mokslui. Atėjus dienai, kai po egzaminų reikėjo rinktis studijas ir universitetą, pirmoje vietoje prašymą studijoms pateikė multimedijų ir kompiuterinio dizaino specialybei Vilniaus Gedimino technikos universitete įgyti.

Pasirinkta profesija Gabrielė patenkinta. Karantino mėnesį ji leidžia tėvų namuose ir dirba nuotoliniu būdu. „Puikus laikas. Ventoje geriau nei Vilniuje. Pereinu gatvę – ir į mišką. Pėsčiomis suvaikščiojau gal 150 kilometrų „sėdėdama“ karantine. Mieste likę pavydi. Žygiai patinka, jie – mano silpnybė,“- pasakojo mergina.

Romos Jonikienės rašinys šeštadienio, balandžio 25 d., VIENYBĖJE.