Karinis poligonas Dzūkijoje – būti ar nebūti?

Alytus

Lietuvos kariuomenės archyvo nuotraukos

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

165069

Krašto apsaugos ministerija atšaukė kariniam poligonui rezervuotą teritoriją Vakarų Lietuvoje ir nusprendė rengti naują galimybių studiją, kuria sieks išsiaiškinti tinkamiausią vietą aukščiausio lygio karinių pratybų reikmėms visoje šalies teritorijoje. Taigi, naujo poligono, jau dabar tituluojamo vienu didžiausių Rytų Europoje, poreikis išlieka ir tampa realu, jog toks objektas galėtų atsirasti Dzūkijoje.

Krašto apsaugos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, jog naujoji galimybių studija bus atliekama pagal patikslintus reikalavimus ir specifikaciją. Į ją bus įtraukti gamtosauginiai, demografiniai, ūkiniai ir geologiniai kriterijai. Į šiuos kriterijus bus atsižvelgiama, siekiant nustatyti, ar būsimoji teritorija yra tinkama karių ir karinės technikos manevravimo bei šaudymo pratyboms. Naujoji karinė treniruočių vieta turės sudaryti galimybę vienu metu organizuoti dviejų batalionų (daugiau kaip 1 tūkst. karių su karine technika) manevravimo bei dviejų kuopos dydžio padalinių šaudymo pratybas. Taip pat bus vertinama galimybė plėsti turimus poligonus.

Būsimo projekto investicijos gali siekti apie 800 mln. eurų, o galutinį sprendimą dėl vietos priims Seimas.

Seimo narys Vytautas Bakas neabejoja, jog dėl šio šalies saugumui svarbaus valstybinės reikšmės strateginio objekto ir šimtus milijonų eurų siekiančių investicijų savivaldybės varžysis tarpusavyje. „Įsivaizduokite, koks ekonominis pakilimas laukia savivaldybės, kurioje šis projektas bus įgyvendinamas – daugybė naujų darbo vietų, statybų, paslaugų sektorių pakilimas, miestų merams ateityje bus lengviau derėtis su Vyriausybe įvairiais klausimais. Tai rimtas ne tik saugumo, bet ir ekonomikos projektas“, – įsitikinęs Seimo narys.

Anot jo, tokio objekto atsiradimas Pietų Lietuvoje turėtų milžiniškos naudos ilgalaikei krašto raidai, iš esmės pakeistų jo ekonominį paveikslą, sustiprintų vaidmenį valstybės gyvenime. „Taip, dar tik ruošiamasi rengti galimybių studiją, tačiau apie tai jau reikia kalbėti. Savo žodį turės tarti ir visuomenė, todėl raginčiau žmones projektą vertinti ne emocijomis ar atmetimo būdu, o per ilgalaikę perspektyvą. Prieš apsisprendžiant vertėtų pasidomėti, kaip atrodo ekonomika tų Europos miestų, kuriuose panašūs poligonai jau veikia“, – sakė V. Bakas.

Ką apie tai mano savivaldybių vadovai?

Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko nuomone, labai svarbu, kad visi pasirinkimo pliusai ir minusai būtų detaliai aptarti su gyventojais, bendruomenėmis, savivaldybėmis. Dzūkijos savivaldybių vadovams, pasak jo, ši tema nėra netikėta. Apie galimybę išplėsti jau esamą Alytaus karinį poligoną su jais buvo kalbėta  Alytaus regiono plėtros taryboje.

„Tai nereiškia, kad mes besąlygiškai kelsime rankas už karinių pratybų bazės išplėtimą vienoje ar kitoje savivaldybėje. Neseniai spauda rašė apie Varėnos rajono mero Algio Kašėtos pasvarstymą, jog poligono teritorija  galėtų apimti ir dalį kaimyninių savivaldybių ploto. Plėtros taryboje taip ir deklaravome, kad  siekiame dirbti kaip vientisas Pietų Lietuvos regionas, kartu pabrėžiant kiekvienos atskiros savivaldybės savitumą, išskirtinumą“, – pabrėžė Alytaus rajono vadovas.

Dėl karinio poligono išplėtimo jis pritaria Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno pozicijai, kad į tai reikia žvelgti ne kaip į prievolę, bet kaip į galimybę regionui pritraukti rimtų investicijų, gauti tam tikrą paskatų paketą, naujų darbo vietų, naujos infrastruktūros. Šimtus milijonų siekiančios investicijos – labai rimti argumentai.

„Suprantama, kad būtų ir minusų, bet jie paaiškėtų tik tada, kai būtų pristatyta išsami poligono plėtros studija, numatytas privačios žemės išpirkimas, kelių ir kitų komunikacijų tinklas. Tada reikėtų detalios projekto apžvalgos ir aptarimo su visuomene. Bet vėlgi – tik su sąlyga, kad gyventojai ir savivaldybių tarybų nariai, Alytaus regiono plėtros taryba  pritartų KAM rengiamos studijos projektui, jeigu ministerija pasirinktų būtent Dzūkijos regioną“, – sakė meras A. Vrubliauskas.

Varėnos rajono meras Algis Kašėta įsitikinęs, kalbėti apie tokio objekto galimą atsiradimą Pietų Lietuvoje būtų dar ankstoka, o vis dažniau pasigirstančias kalbas, jog Varėnos rajonas jau yra minimas tarp potencialių teritorijų kariniam poligonui steigti, vadina „bereikalingu kai kurių politikų keliamu ažiotažu“.

„Konkursą studijai atlikti Krašto apsaugos ministerija tikisi organizuoti tik antrame šių metų ketvirtyje, o preliminarūs rezultatai bus ne vėliau nei 2022 m. pirmame ketvirtyje. Apie potencialios teritorijos identifikavimą ministerija informuos ne tik Seimą, Vyriausybę, bet ir visuomenę, o nuo 2024 metų per kitus 5 ar 7 metus Vyriausybė turėtų skirti lėšų reikalingoms poligonui teritorijoms išpirkti iš gyventojų, organizacijų ir pan., taip pat prireiktų paruošti bei plėsti būtiną infrastruktūrą planuojamo poligono prieigose“, – sakė meras A. Kašėta.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“

Dzūkijos veidas logo

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt