Karas Ukrainoje: Ukrainos kariuomenė pranešė pastebėjusi Rusijos pajėgų atitraukimą nuo Kyjivo ir Černihivo (nuolat atnaujinama)

Karas Ukrainoje: Ukrainos kariuomenė pranešė pastebėjusi Rusijos pajėgų atitraukimą nuo Kyjivo ir Černihivo (nuolat atnaujinama)
Pasaulis
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr.
Reporteris Edita Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

34-ąją karo dieną Ukrainos kariai toliau didvyriškai laikosi ir atremia priešo puolimą. Ukraina skelbia išlaisvinusi Kyjivo priemiestį Irpinę, pirmadienį vėl atidarytas pagrindinis kontrolės punktas kelyje į Irpinę iš Kyjivo apylinkių. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija praneša, kad Rusijos „Wagner“ grupė pasiuntė virš 1 000 samdinių į Rytų Ukrainą.

22:48

Irpinės meras perspėja iš miesto pabėgusius gyventojus: grįžti negalima

Irpinės meras Aleksandras Markušinas įspėja išvykusius miesto gyventojus, kad grįžti čia vis dar neįmanoma.

Apie tai jis paskelbė savo „Facebook“ puslapyje, paskelbdamas vaizdo žinutę.

„Draugai, daugelis manęs klausia, ar galima atvykti į Irpinę patikrinti namo būklės ar pasiimti automobilį, išsivežti augintinį. Šiandien atsakymas vienas ir labai kategoriškas – ne! Aš prašau jūsų likti ten, kur esate dabar“, – sakė meras.

Jis pridūrė, kad kai tik bus galimybė grįžti į Irpinę, nedelsiant apie tai praneš.

Kovo 28 d. A. Markušinas pranešė, kad Kyjivo srityje esantis Irpinės miestas buvo išvaduotas nuo rusų okupantų. Jis pridūrė, kad vyksta miesto valymo darbai.

22:39

Ukrainos susisiekimo ministras Aleksandras Kubrakovas įvardijo karo mėnesio infrastruktūros nuostolių skaičių – 500 mlrd. dolerių.

Jis paskelbė duomenis per nacionalinio teletono eterį.

„Visiškai sunaikinta daugybė objektų, keliai, tiltai, oro uostai, dešimtys milijardų, kai kurie verslai visiškai sunaikinami, technologijos prarastos“, – sakė jis.

Ministras teigė, kad Ukrainą planuojama atstatyti užšaldyto Rusijos turto ir Vakarų partnerių pagalbos sąskaita.

22:23

Lenkijos bendrovė „LPP Group“ visiškai pasitraukė iš Rusijos rinkos. Savininkai uždarė visas Cropp, House, Mohito, Reserved ir Sinsay parduotuves.

Apie tai „Facebook“ pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

„Baigėme operatyvinius veiksmus, reikalingus uždaryti mūsų salonus Rusijoje, o šiandien nustojo veikti paskutinis. Taigi, remiantis mūsų ankstesniais pareiškimais, rytoj visos mūsų prekės ženklų parduotuvės Rusijoje bus uždarytos“, – sakoma pranešime.

22:09

Mūšiai tęsiasi aplink Kyjivo priemiesčius

Antradienio popietę aplink Kyjivo priemiesčius tęsėsi intensyvios kovos, ypač miesto šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose, nepaisant Ukrainos ir Rusijos pareigūnų pranešimo, kad Maskva atitraukia kai kuriuos dalinius ir iš sostinės, ir iš Černihivo.

CNN komanda, apsilankiusi gyvenamajame rajone netoli fronto linijų (5 km atstumu nuo Irpinės) rytinėje sostinės dalyje išgirdo garsius ir dažnus artilerijos trenksmus. Taip pat retkarčiais buvo galima išgirsti kelias raketų paleidimo sistemas.

Miesto centre oro antskrydžių sirenos ir artilerijos trenksmai taip pat buvo girdimi tokiu pat intensyvumu ir dažnumu, kaip ir ankstesnėmis dienomis.

Netoliese esančiame patikros punkte Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų narys Jurijus Matsarskis CNN sakė, kad mūšiai per pastarąsias 24 valandas nesumažėjo.

Gyventojai, su kuriais CNN kalbėjosi, sakė, kad jiems įtarimų kelia Rusijos pranešimas, kad ji išveda kai kurias savo pajėgas iš regiono, ir pridūrė, kad Maskva negalima pasitikėti.

21:32

Zaporižios regiono karinės administracijos pirmininkas Aleksandras Staruchas sakė, kad šiandien okupantai neįsileido į regioną nė vienos humanitarinės kolonos.

Apie 70 autobusų ir sunkvežimių, išvykusių iš Zaporižios, nesulaukė žaliojo koridoriaus. Automobiliai iš Energodaro ir Berdjansko negalėjo atvykti į Zaporižią.

21:08

JAV ir Europa ragina Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį paragino Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos, Maskvai pasiuntus žinią, kad ji sumažins kovos veiksmų mastą prie dviejų Ukrainos miestų.

„Jos susitarė, kad Vakarų ryžtas jokiu būdu negali būti sušvelnintas, kol šis Ukrainai primestas siaubas baigsis“, – sakoma JK ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) paskelbtame pranešime.

Rusija apie potencialias deeskalacijos pastangas pranešė po Turkijoje įvykusių derybų su Ukraina. Prieš daugiau nei mėnesį Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėta invazija Ukrainoje jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir dar milijonus gyventojų privertė palikti savo namus.

Kremlius teigė mažinsiantis karinės veiklos mastą prie Kyjivo ir Černihivo miestų.

B. Johnsonas atkartojo skeptišką požiūrį, anksčiau išsakytą JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno).

„Ministras pirmininkas pabrėžė, kad privalome vertinti Putino režimą pagal jų veiksmus, o ne žodžius, – sakoma Dauningo gatvės pranešime. – Putinas sukioja peilį atviroje Ukrainos žaizdoje, mėgindamas priversti šalį ir jos sąjungininkes kapituliuoti.“

„Premjeras pabrėžė kitiems lyderiams, kad turime neatlyžti, imdamiesi savo atsako“, – pridūrė B. Johnsono biuras.

20:58

Kyjivo srityje rusų okupantai apšaudė sandėlį. Tai pranešė Ukrainos Valstybinė pagalbos tarnyba.

Kovo 29 d. 16.05 val. Brovarų rajone nuo priešo sviedinio įsiplieskė gaisras sandėlyje. 18.00 val. gaisras buvo lokalizuotas 20 tūkst. kvadratinių metrų plote.

20:47

Voluinės srityje buvo sunaikinta priešo raketa. Apie tai „Telegram“ paskelbė Voluinės srities karinės administracijos pirmininkas Jurijus Pogulyayko.

„Šiandien buvo nerimastingų laukimų diena. Laimei, du ilgai trukę oro aliarmai Voluinėje baigėsi be pasekmių. Taigi, šiandien danguje virš Voluinės oro gynybos pajėgos sunaikino raketą. Ačiū Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – rašė jis.

Jis pažymėjo, kad dabar regione viskas ramu, o siena nepažeista.

20:18

Mariupolyje okupantai pagrobė gimdymo namų medicinos personalą ir pacientes

Rusijos okupacinės pajėgos iš Mariupolio gimdymo namų pagrobė medicinos personalą ir pacientes.

Apie tai Telegrame pranešė Mariupolio miesto taryba.

Pažymima, kad rusų okupantai ir toliau grobia Mariupolio gyventojus.

Visų pirma, daugiau nei 70 žmonių buvo priverstinai išvežti iš gimdymo antrosios ligoninės Levoberežnio rajone - medicinos personalas ir pacientai.

„Tai, ką Rusija daro šiandien, pažeidžia visas įmanomas tarptautines žmogaus teises. Tai galima palyginti su fašistų kariuomenės veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau mes nepaliksime nė vieno mariupoliečio, kuris buvo deportuotas į Rusiją prieš jo valią. Kuriame bazę deportuotų gyventojų ir kuriame veiksmingą tautiečių grąžinimo mechanizmą. Tai didelis darbas, kurį vykdome vadovaujant Donecko karinės administracijos vadovui Pavelui Kirilenkai. Darysime viską, kad žmonės sugrįžtų namo“, – sakė Mariupolio meras Vadimas Boičenka.

Anksčiau buvo žinoma apie pirmosios miesto ligoninės darbuotojų ir pacientų deportaciją. Iš Mariupolio buvo apie 600 žmonių.

 

20:04

Kremlius: V. Putinas reikalauja, kad „nacionalistai“ Mariupolyje sudėtų ginklus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (Vladimiras Putinas) antradienį pareiškė, kad Ukrainos „nacionalistai“, įnirtingai ginantys rusų pajėgų apsuptą pietrytinį Mariupolio uostamiestį, privalo sudėti ginklus, pranešė Kremlius.

Šį reikalavimą Kremliaus vadovas išsakė telefonu kalbėdamasis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Buvo pabrėžta, kad siekiant išspręsti sudėtingą humanitarinę situaciją šiame mieste [Mariupolyje], Ukrainos nacionalistų kovotojai privalo liautis priešintis ir sudėti ginklus“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Anksčiau antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgų vykdoma pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustis prilygsta „nusikaltimui žmoniškumui“.

Rusijos pajėgos laiko apsupusios pietinį Mariupolio miestą,  įkalinusios maždaug 160 tūkst. žmonių be maisto, vandens ir medikamentų, ir nuolat jį bombarduoja.

Pasak vieno aukšto rango Ukrainos pareigūno, jau žuvo mažiausiai 5 tūkst. žmonių, tačiau surinkus visų žuvusiųjų kūnus, jų skaičius gali priartėti prie 10 tūkstančių.

19:32

Keturios ES šalys išsiunčia dešimtis Rusijos diplomatų

Europos Sąjungos narės Belgija, Nyderlandai, Airija ir Čekija antradienį paskelbė išsiunčiančios dešimtis šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų.

Šių koordinuotų veiksmų imtasi Maskvai tęsiant prieš mėnesį pradėtą invaziją į Ukrainą.

Belgijos užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes (Sofi Vilmes) pranešė, kad jos šalis išsiųs 21 šnipinėjimu įtariamą Rusijos diplomatą iš ambasados Briuselyje ir konsulato Antverpene. Jiems nurodyta išvykti per dvi savaites.

Pasak S. Wilmes, Briuselis savo veiksmus koordinuoja su kaimyniniais Nyderlandais, paskelbusiais, kad išsiųs 17 rusų diplomatų, kurie „slapta veikė“ kaip žvalgybos agentai.

„Priežastis – esama informacijos... rodančios, kad atitinkami asmenys, akredituoti diplomatais, slapta veikia kaip žvalgybos pareigūnai“, – nurodė Nyderlandų Užsienio reikalų ministerija.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) sakė, kad Rusijos ambasados Dubline „keturių aukšto rango pareigūnų buvo paprašyta palikti valstybę“ dėl veiklos, „neatitinkančios diplomatinio elgesio tarptautinių standartų“. Tokia fraze paprastai nusakomas šnipinėjimas.

Šios trys ES narės rengiasi Rusijos analogiškiems atsakomiesiems veiksmams.

Tuo metu Čekijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad vienam Rusijos ambasados Prahoje diplomatui nurodyta išvykti per 72 valandas. Vienas čekų pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis diplomatas yra Rusijos ambasadoriaus pavaduotojas.

„Drauge su savo sąjungininkėmis mažiname rusų žvalgybos buvimą ES“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė čekų ministerija.

Antradienio pranešimai apie išsiunčiamus rusų diplomatus parodo, kad Vakarai griežtina veiksmus dėl vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą. Jau paskelbti keli sankcijų paketai, pirmiausia ES ir JAV sankcijos, smarkiai paveikė Rusijos ekonomiką.

Maskva visas ES nares, JAV ir jų sąjungininkes, įskaitant Japoniją, Didžiąją Britaniją ir Australiją, dabar laiko „priešiškomis“ šalimis.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, JAV kovo pradžioje išvarė 12 Niujorke dirbusių Rusijos diplomatų, pavadinusios juos „žvalgybos operatyvininkais“.

Atsakydama Rusija praėjusią savaitę įteikė amerikiečiams notą su Amerikos diplomatų, paskelbtų personae non gratae, sąrašu.

ES priklausanti ir sieną su Ukraina turinti Lenkija praėjusią savaitę išsiuntė „45 Rusijos šnipus, apsimetinėjusius diplomatais“. Maskva apkaltino Varšuvą „pavojinga eskalacija“.

JT Generalinėje Asamblėjoje kovo 2 dieną Rusija liko praktiškai izoliuota, kai didžioji dauguma valstybių – iš viso 141 – nubalsavo už neįpareigojamą rezoliuciją su reikalavimu sustabdyti Maskvos karą Ukrainoje.

Prieš rezoliuciją balsavo tik penkios šalys – Rusija, Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja. Dar 35 šalys, tarp jų Kinija, susilaikė.

Po dviejų dienų, kovo 4-ąją, JT Žmogaus teisių taryba nubalsavo už tai, kad būtų pradėtas tyrimas dėl pažeidimų, padarytų Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje.

32 iš 47 Tarybos narių balsavo už kuo aukštesnio lygio tyrimą dėl įtariamų teisių pažeidimų, siekiant patraukti atsakomybėn kaltuosius.

„Prieš“ balsavo tik pati Rusija ir Eritrėja. Likusios 13 narių, įskaitant tradicines Maskvos šalininkes Kiniją, Venesuelą ir Kubą, susilaikė.

Prieš dvi savaites Rusija paskelbė, kad traukiasi iš kito tarptautinio teisių forumo – Europos Tarybos. Rusijos pareiškimas pasirodė prieš pat Strasbūre įsikūrusios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos pranešimą, kad ji pašalina Rusiją iš savo narių.

19:12

JAV fiksuoja Rusijos kariuomenės išvedimą iš Kyjivo

Rusija mažina savo įsiveržusių karių kovinį aktyvumą prie Kyjivo.

Tai pranešė CNN, remdamasi dviem JAV pareigūnais.

JAV fiksuoja karių judėjimą: Rusijos pajėgos pradėjo trauktis iš Kyjivo pakraščių ir sutelkia dėmesį į savo pozicijas pietų ir rytų Ukrainoje.

Jungtinės Valstijos tai vertina kaip ilgalaikį žingsnį, nes Rusija susiduria su nesėkme žengti į šiaurę nuo Kyjivo.

Anksčiau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Rusija paskelbė apie du žingsnius karui deeskaluoti, įskaitant „žymų karinės veiklos sumažinimą Kyjivo ir Černihivo

 srityse“.

18:34

A. Blinkenas: JAV vis dar abejoja Rusijos „rimtumu“ per derybas su Ukraina

Jungtinės Valstijos vis dar abejoja, ar Rusija rimtai įsipareigojusi deryboms su Ukraina, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimų apie pažangą, pasiektą per abiejų kariaujančių šalių delegacijų susitikimą Stambule.

„Nemačiau nieko, kas rodytų, jog yra veiksmingai judama į priekį, nes nematėme jokių tikro rimtumo ženklų“ iš Rusijos, per spaudos konferenciją Maroke sakė A. Blinkenas.

„Viena yra ką Rusija sako, ir kita – ką daro. Mes susitelkę į pastarąjį dalyką“, – pabrėžė JAV diplomatijos vadovas.

„Ką Rusija daro – tai tolesnis žiaurus elgesys su Ukraina ir jos žmonėmis, ir tai tęsiasi mums kalbant“, – pridūrė A. Blinkenas.

Jis kalbėjosi su žurnalistais per bendrą spaudos konferenciją su Maroko užsienio reikalų ministru Nasseru Bourita (Naseru Burita). A. Blinkenas į Maroką atvyko per kelionę po regiono šalis.

Keliomis valandomis anksčiau Rusija po „reikšmingų“ derybų Turkijoje su Ukraina paskelbė mažinsianti kovos veiksmų intensyvumą aplink du Ukrainos miestus, įskaitant sostinę Kyjivą.

Jau ilgiau kaip mėnesį besitęsianti Rusijos invazija Ukrainoje, kurią Vakarai vadina nepateisinta ir neišprovokuota, nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir privertė milijonus gyventojų palikti savo namus.

A. Blinkenas sakė, kad „dėl šios Rusijos įvykdytos agresijos... lygiai pusė vaikų Ukrainoje buvo išvaryti iš savo namų“.

Jis ragino Maskvą „dabar pat užbaigti agresiją, sustabdyti šaudymą, atitraukti savo pajėgas ir, žinoma, dalyvauti derybose“.

Pasak valstybės sekretoriaus, ukrainiečiai šiose derybos dalyvauja „tiesiogine prasme įrėmus ginklą jiems į galvas“.

18:26

Rusijos kariuomenė smogė Starokonstantinovo aerodromui. Dėl to buvo sunaikintos degalų ir tepalų atsargos. Apie tai feisbuke paskelbė Starokonstantinovo meras Nikolajus Melničukas.

„Šiandien, kovo 29 d., Rusijos agresorius dar kartą smogė Starokonstantinovo aerodromui. Raketomis buvome bombarduojami nuo pat pirmos karo dienos, tačiau šiandien, kaip daugelis galėjote matyti ir girdėti, ataka buvo labai rimta ir sukelta didelė žala“, – teigiama pranešime.

Anot jo, niekas nežuvo, tačiau priešas visiškai sunaikino degalų ir tepalų atsargas.

18:21

JK sulaikyta rusų verslininkui priklausanti jachta

Jungtinė Karalystė antradienį sulaikė Rusijos verslininkui priklausančią 50 mln. JAV dolerių (45 mln. eurų) kainuojančią superjachtą su plaukimo baseinu, pasiųsdama, jos žodžiais, „perspėjimą“ Maskvai dėl jos įsiveržimo į Ukrainą pasekmių.

Jachta „Phi“ yra pirmoji, kuri kada nors buvo laikoma Didžiosios Britanijos vandenyse. Ji buvo sulaikyta Londonui pastarosiomis savaitėmis paskelbus sankcijų šimtams Rusijos fizinių ir juridinių subjektų dėl Kremliaus pradėto karo Ukrainoje.

Londono verslo rajono „Canary Wharf“ prieplaukoje prišvartuotas laivas buvo sulaikytas, kai Nacionalinės kovos su nusikalstamumu (NCA) „kovos su kleptokratija“ padalinys išsiaiškino, kad jachta priklauso vienam rusų verslininkui. 

Nors neįvardinto jachtos savininko nėra asmenų, kuriems JK taiko sankcijas, sąraše, nauji įgaliojimai leidžia JK susisiekimo sekretoriui Grantui Shappsui (Grantui Šapsui) sulaikyti laivus, užsakytus arba valdomus su Rusija susijusių asmenų.

Lankydamasis prieplaukoje G. Shappsas sakė, kad 58,5 metrų ilgio jachta į Londoną buvo atplukdyta remontui, tačiau dabar „niekur neplauks“.

Jos sulaikytas siunčia „aiškų perspėjimą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sakė jis.

„Tai tik dar vienas požymis, kad mes nežiūrėsime, kaip V. Putino bičiuliai laisvai sau plaukioja tomis jachtomis po pasaulį, kai žmonės Ukrainoje kenčia“, – kalbėjo susisiekimo sekretorius.

„Phi“ yra trečia didžiausia Nyderlandų laivų statytojo „Royal Huisman“ jachta. Pasak gamintojo, ji išsiskiria savo „neišsemiamu vyno rūsiu“ ir patentuotu gėlo vandens baseinu.

Pasak NCA, laivas registruotas Karibų jūros regiono Sent Kitso ir Nevio valstybėje įsikūrusioje įmonėje ir plaukioja su Maltos vėliava.

„Jachtos savininkas buvo sąmoningai gerai paslėptas“, – sakoma agentūros pranešime.

17:58

Belgija išsiųs 21 Rusijos diplomatą, kurie yra įtariami šnipinėjimu, antradienį pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes (Sofi Vilmes).

Per „Twitter“ ir kreipdamasis į parlamentą šią žinią paskelbusi S. Wilmes sakė, kad Briuselis savo veiksmus koordinuoja su kaimyniniais Nyderlandais, paskelbusiais, kad išsiųs 17 rusų diplomatų.

Airija savo ruožtu paskelbė išsiųsianti keturis Rusijos diplomatus.

17:56

Ukraina derybose su Rusija teikia virtinę pasiūlymų

Ukraina per derybas su Rusija, antradienį surengtas Turkijoje, pateikė virtinę pasiūlymų, įskaitant galimybę atsisakyti ilgai puoselėtų ambicijų įstoti į NATO.

Naujienų agentūra AFP apžvelgia svarbiausius pasiūlymus Ukrainos ir Rusijos derybose dėl mėnesį trunkančio konflikto sureguliavimo.

Saugumo garantijos

Ukraina nori, kad Vakarų šalys suteiktų teisiškai įpareigojamas saugumo garantijas, prilygstančias NATO kolektyvinio saugumo garantijai ar pranokstančias ją.

„Norime tarptautinio saugumo garantijų mechanizmo, pagal kurį garantuojančios šalys veiktų panašiai kaip NATO [sutarties] 5-asis straipsnis – ir netgi dar griežčiau“, – po diskusijų su Rusijos delegacija žurnalistams sakė ukrainiečių derybininkas Davydas Arachamija.

NATO sutarties 5-asis straipsnis įpareigoja visas bloko šalis šalių narių ateiti į pagalbą užpultai narei.

Pasak D. Arachamijos, Ukraina nori, kad šalimis garantėmis būtų Jungtinės Valstijos, Kinija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, priklausančios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, taip pat Turkija, Vokietija, Lenkija bei Izraelis.

Neutralumas

Turėdama tokias saugumo garantijas Ukraina galėtų tapti neutrali ir tai iš esmės reikštų, kad ji atsisako savo ambicijų įstoti į NATO.

„Ukraina sutiktų su neutraliu statusu, jei saugumo garantijos veiktų“, – sakė D. Arachamija.

Ukraina neprisijungs „prie jokio karinio politinio aljanso“, sakė kitas ukrainiečių derybininkas Oleksandras Čalas.

Maskva NATO plėtros priimant Ukrainą grėsmę vadino viena iš savo invazijos priežasčių.

Jokių užsienio karinių bazių

Turėdama užsienio saugumo garantijas Ukraina nepriimtų savo teritorijoje „jokių užsienio karinių bazių“, sakė O. Čalas.

Vis dėlto Ukrainoje galėtų būti rengiamos karinės pratybos su šalimis garantėmis, pridūrė jis.

Narystė ES

Kyjivas reikalavo, kad tarptautiniu susitarimu dėl Ukrainos saugumo nebūtų blokuojama galima šalies narystė Europos Sąjungoje.

Be to, Ukraina nori, kad saugumo garantės pažadėtų padėti jai vykdyti stojimo į ES procesą.

Teritorinis vientisumas

Ukraina siūlo atidėti Rusijos aneksuoto Krymo ir separatistinių Donbaso teritorijų klausimą.

Kad saugumo garantijos galėtų greit įsigalioti, susitarimas šių teritorijų „laikinai neapimtų“, sakė D. Arachamija.

Krymo, į kurį Rusija įsiveržė 2014 metais, statusą Kyjivas siūlo spręsti 15 metų derybomis, sakė derybininkas Mychailo Podoliakas.

17:53

Asociacija renka kontracepcijos priemones išprievartautoms Ukrainos moterims

Asociacija renka ir šios savaitės pabaigoje į Ukrainą nugabens vietos moterims skirtą siuntą – higienos ir kontracepcijos priemones.

Organizacija teigia taip norinti padėti Rusijos karių per Maskvos invaziją išprievartautoms ukrainietėms.

Asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė BNS sakė, kad iki šiol nežino, kelioms moterims prireiks tokio pobūdžio paramos.

„Visi buvę karai atnešė daugybę nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, bet skaičių niekas negali žinoti“, – antradienį sakė R. Jureliavičiūtė.

„Dėl prievartos skaičiai nuolatos keičiasi, statistikos nelabai ir gali būti, tokie įvykiai dažniausiai nėra niekur fiksuojami, niekam nepranešama“, – teigė vadovė. 

Asociacija kviečia norinčius prisidėti prie siuntos, kurioje bus nėštumo testai, greitosios kontracepcijos tabletės ir higienos priemonės. 

„Ši siunta pristatys greitosios kontracepcijos tabletes išprievartautoms moterims Ukrainoje bei kitas joms būtinas higienines priemones ir vaistus. Ši kelionė ypatinga ir mes norime išnaudoti kiekvieną bagažo centimetrą, nes nežinome, kada galėsime tokį reisą pakartoti“, – skelbiama asociacijos feisbuko paskyroje.

Anot R. Jureliavičiūtės, tokio tipo prekės yra brangios, todėl prisidėjimas galimas, kad ir simboline pinigine auka. Tuomet asociacija tikslingiau panaudos lėšas pirkdama būtent tai, ko reikia.

„Kontraceptinių tablečių veikimo laikotarpis skirtingas – ir 72 val., 120 val. po lytinio akto. Ilgesnio laikotarpio reikalauja pati situacija“, – sakė „Lygiai“ vadovė. 

Apie specialių priemonių poreikį asociacija sužinojo per kitas Ukrainos organizacijas, kurios dirba su seksualinės prievartos ar prekyba žmonėmis aukomis. 

„Mes labai reaktyviai reagavom, kas vyksta Ukrainoje. Išsikalbėjom, kad reikia ir nėštumo testų moterims, higienos priemonių, menstruacinių taurelių, kurios daugkartinės. Aplinkybės padiktavo, kuria linkme eiti. Bendradarbiaudami pamatėme, kiek daug visko reikia, labai tema sudėtinga, bet svarbi“, – teigė R. Jureliavičiūtė.

Siunta į Ukrainą turėtų iškeliauti savaitgalį. Norintys prisidėti reikalingomis priemonėmis turėtų susisiekti su asociacija, priemones pristatant Kaune arba Vilniuje.

Anot R. Jureliavičiūtės, asociacija priemones ketina rinkti ir pakartotinai, tačiau nežinia, ar situacija bus palanki ir jas vis dar bus galima sėkmingai nugabenti į Ukrainą.

Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo vasario 24-ąją.  

17:48

Rusų karo laivą toli pasiuntusiam Gyvačių salos gynėjui įteiktas apdovanojimas

„Rusų karo laive, eik n***“ – ši frazė nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios apskriejo visą pasaulį ir tapo tam tikru pasipriešinimo rusų nežmoniškiems veiksmams simboliu.

Šiuos žodžius ištaręs Romanas Grybovas grįžo namo ir gavo apdovanojimą už drąsą. Šalis jau buvo palaidojusi visus Gyvačių salos gynėjus, tačiau netikėtai paaiškėjo, kad jie gyvi.

Manyta, kad Ukrainos jūreiviai, kurie po rusų įspėjimų, jei geruoju nepasiduos, bus subombarduoti ištarę „Rusijos karini laive, eik na***“, žuvo per išpuolį, kai priešai apšaudė Gyvačių salą. Vėliau patvirtinta, kad jie paimti į nelaisvę.

Praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios, salos gynėjai kovo 24-ąją paleisti į laisvę, Ukrainai ir Rusijai susitarus apsikeisti kariniais ir civiliais kaliniais.

17:36

Rusijos delegacijos vadovas derybose Stambule, okupacinės šalies prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis sakė, kad Rusija neprieštarauja Ukrainos stojimui į ES. Tai jis pareiškė po derybų kovo 29 d., praneša RIA-Novosti.

„Rusijos Federacija savo ruožtu neprieštarauja Ukrainos siekiams įstoti į Europos Sąjungą“, – sakė M. Medinskis.

17:18

Ortodoksų patriarchas smerkia „žiaurią invaziją“ į Ukrainą

Pasaulio krikščionių ortodoksų dvasinis lyderis antradienį pasmerkė Rusijos „žiaurią invaziją“ į Ukrainą ir sakė, kad šis karas kelia didžiules kančias.

Stambule reziduojantis Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, šiuo metu viešintis Varšuvoje, kalbėdamas po susitikimo su ukrainiečių pabėgėliais Rusijos pavadinimo nepaminėjo.

„Paprasčiausiai neįmanoma įsivaizduoti, kiek nuniokojimo ši žiauri invazija sukėlė Ukrainos žmonėms ir visam pasauliui“, – spaudos konferencijoje sakė Baltramiejus I. Jis pridūrė, kad solidarumas su ukrainiečiais „yra vienintelis dalykas, galintis įveikti blogį ir tamsą pasaulyje“.

Baltramiejus I taip pat susitiko su Lenkijos vyskupų konferencijos vadovu arkivyskupu Stanislawu Gadeckiu (Stanislavu Gandeckiu). Pastarasis paminėdamas Rusijos pavadinimą ir smerkdamas jos veiksmus žengė toliau – jis sakė, kad Rusijos veiksmai turi „genocido požymių“.

Pasak S. Gadeckio, Rusijos invazija nulėmė „tūkstančių nekaltų žmonių“, įskaitant „šimtus vaikų, pagyvenusių žmonių, moterų ir vyrų, neturėjusių nieko bendra su karo veiksmais“, žūtį.

„Daugelis agresorės veiksmų turi genocido požymių“, – sakė jis.

Lenkijos Katalikų Bažnyčios vadovas anksčiau šį mėnesį ragino Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchą Kirilą pasinaudoti savo įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir pareikalauti nutraukti karą. Šiuo pareiškimu S. Gadeckis žengė toliau nei popiežius Pranciškus savo viešuose komentaruose.

Baltramiejus I laikomas „pirmuoju tarp lygių“ ortodoksų patriarchų. Jis yra nominalus pasaulio ortodoksų vadovas, bet kiti ortodoksų lyderiai šalyse su didelėmis ortodoksų bendruomenėmis, tarp jų Kirilas, gali turėti daugiau galių.

Dauguma ukrainiečių yra krikščionys ortodoksai, bet dalis jų priklauso nepriklausomai Bažnyčiai Kyjive, o kita dalis yra lojalūs Kirilui Maskvoje.

Kirilas ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nutraukė kontaktus su Baltramiejumi I, šiam 2019 metais pripažinus Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią kaip nepriklausomą nuo Maskvos patriarcho.

Baltramiejus I kalbėjo, jog sunku apsakyti ukrainiečių, su kuriais jis susitiko Lenkijoje, kančias. Jis pasirėmė Šventraščiu ir pacitavo pranašą Jeremiją: „Kas duos mano galvai vandens ir mano akims – ašarų šaltinį? Ir aš verksiu dieną ir naktį mano tautos dukters užmuštųjų.“

Lenkija priėmė daugiausiai dėl karo iš Ukrainos pabėgusių žmonių.

17:12

Rusija „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, taip pat šalia sostinės Kyjivo po „prasmingų“ derybų Stambule, antradienį pranešė Maskvos derybininkai.

„Atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl susitarimo dėl Ukrainos neutralumo ir nebranduolinio statuso rengimo perėjo į praktinį etapą... buvo priimtas sprendimas radikaliai, kelis kartus sumažinti karinius veiksmus Kyjivo ir Černihivo srityse“, – pareiškė Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas.

Ukrainos kariuomenė pranešė pastebėjusi Rusijos pajėgų atitraukimą nuo Kyjivo ir Černihivo, nors Pentagonas sakė negalintis patvirtinti šio pranešimo.

Vladimiro Putino į Ukrainą siųstų sausumos pajėgų veržimasis įstrigo dėl stipresnio nei tikėtasi Ukrainos pasipriešinimo. Vakarų pareigūnų teigimu, įtakos taip pat turėjo Rusijos taktinės klaidos, žema karių moralė, maisto, degalų trūkumas, šalti orai bei kitos problemos.

Reaguodama Rusija, iš pažiūros, labiau koncentruojasi į Donbasą – daugiausia rusakalbių gyvenamą Ukrainos regioną, kur Maskvos remiami prorusiški sukilėliai jau aštuonerius metus kariauja separatistiniame kare.

Tai patvirtina ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu antradienį ištarti žodžiai, kad „Donbaso išlaisvinimas“ yra Maskvos pagrindinis karinis tikslas. 

17:02

Turkija: derybos Stambule žymi didžiausią pažangą nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) pareiškė, kad antradienį Stambule įvykusios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos žymi „reikšmingiausią pažangą“ mėginant užbaigti šių abiejų šalių karą.

Po tris valandas trukusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų M. Cavusoglu sakė, kad šios diskusijos yra „reikšmingiausia pažanga nuo derybų pradžios“, Maskvai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą.

Ministras pridūrė, kad derybos trečiadienį nebus tęsiamos.

15.40

Kyjivo derybininkai ragina sudaryti „tarptautinę“ sutartį Ukrainos saugumui garantuoti

Ukrainos derybininkai, dalyvaujantys Turkijoje vykstančiose derybose su Rusija, nurodė raginantys sudaryti tarptautinį sutartį, pagal kurią kitos šalys turėtų tapti Ukrainos saugumo garantėmis.

„Norime tarptautinio saugumo garantijų mechanizmo, pagal kurį garantuojančios šalys veiktų panašiai kaip NATO [sutarties] 5-asis straipsnis – ir netgi dar griežčiau“, – po diskusijų su Rusijos delegacija žurnalistams sakė ukrainiečių derybininkas Davidas Arachamija.

 

 

14.39

Nikolajeve iš po administracinio pastato griuvėsių buvo ištraukti septynių žmonių kūnai. Daugiau nei dvidešimt žmonių buvo sužeisti, praneša „Nexta“.

14.27

V. Zelenskis: Rusijos puolimas Mariupolyje – „nusikaltimas žmoniškumui“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgų vykdoma pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustis prilygsta „nusikaltimui žmoniškumui“.

„Tai, ką Rusijos pajėgos daro Mariupoliui, yra nusikaltimas žmoniškumui, vykstantis visos planetos akivaizdoje realiu laiku“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Danijos parlamentą sakė V. Zelenskis.

14.08

Ukraina: derybose su Rusija didžiausias dėmesys skiriamas saugumo garantijoms

Ukrainiečių žiniasklaidai M. Podoliakas sakė, kad „vyksta intensyvios konsultacijos dėl kelių svarbių klausimų“. Svarbiausias iš šių klausimų yra susitarimas dėl „tarptautinių saugumo garantijų Ukrainai“, nes „tik su tokiu susitarimu galime užbaigti karą taip, kaip reikia Ukrainai“, pabrėžė jis.

Pasak M. Podoliako, „antra klausimų grupė yra ugnies nutraukimas, kad galėtume išspręsti visas susikaupusias ir skubiai spręstinas humanitarines problemas“.

Ukrainos prezidento patarėjas pridūrė, kad abi šalys taip pat aptarinėja karo teisės pažeidimus.

 

13.40

Kovo 29 d. Žitomyro srityje gelbėtojai užgesino gaisrą vienoje iš Korosten rajono įmonių.

Gaisras šiandien kilo dėl raketos smūgio. Niekas nežuvo ir nebuvo sužeistas, praneša Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

12:40

TATENA vadovas atvyko į Ukrainą aptarti branduolinės saugos

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) atvyko į Ukrainą „aptarti šios šalies branduolinių objektų saugos ir saugumo“, antradienį pranešė Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros agentūra.

„Generalinio direktoriaus vizito tikslas – inicijuoti skubią paramą Ukrainos branduolinių objektų saugai ir saugumui“, – nurodė TATENA išplatintame pranešime.

11.43

Ukraina sako tęsianti civilių evakuaciją

Ukraina antradienį pranešė, kad vėl atidaro humanitarinius koridorius civiliams evakuoti iš karo nuniokotų regionų, po to, kai išvakarėse Kyjivas pareiškė laikinai stabdantis evakuaciją dėl galimų Rusijos pajėgų „provokacijų“.

„Šiandienai sutarta dėl trijų humanitarinių koridorių“, – vaizdo žinutėje platformoje „Telegram“ sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pirmasis koridorius eis iš subombarduoto Mariupolio į Zaporižios miestą. Jis bus skirtas evakuacijai privačiais automobiliais, sakė vicepremjerė. Šiuo koridoriumi galės pasinaudoti ir Mariupolio gyventojai, jau pasiekę Berdiansko miestą.

Antrasis koridorius eis iš Rusijos kariuomenės užimto Melitopolio miesto į Zaporižią.

Trečiasis koridorius į Zaporižią eis iš Enerhodaro miesto, kur įsikūrusi rusų pajėgų užimta Zaporižios atominė jėgainė.

Pirmadienį civilių evakuacija buvo sustabdyta Ukrainai pareiškus, jog žvalgybos pranešimai rodo, kad invazinės rusų pajėgos planuoja atakuoti humanitarinius koridorius.

Pirmadienį I. Vereščuk skelbė, kad Ukrainos „žvalgyba pranešė apie galimas okupantų provokacijas humanitarinių koridorių maršrutuose“, todėl saugumo sumetimais jie nebuvo atidaryti.

11.40

Vašingtonas: JAV plės sankcijas Rusijos kariniams pajėgumams

Jungtinės Valstijos, jau įvedusios sankcijas Rusijos gynybos pramonei, svarsto galimybę taikyti jas ir kitiems sektoriams, susijusiems su Maskvos sukeltu karu Ukrainoje, antradienį pranešė vienas Iždo departamento pareigūnas.

„Planuojame taikytis į papildomus sektorius, kurie yra gyvybiškai svarbūs Kremliaus gebėjimui valdyti savo karo mašiną“, – nurodė iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo (Valis Adejemas), remiantis kalbos, kurią jis ruošiasi pasakyti Londone veikiančiame analitiniame centre „Chatham House“, tekstu.

Šiais veiksmais siekiama „pakirsti Rusijos gebėjimą kurti ir išlaikyti karo įrankius“, pabrėžė pareigūnas.

„Be sankcijų bendrovėms, veikiančioms sektoriuose, kurie sudaro sąlygas Kremliaus piktybinei veiklai, taip pat planuojame imtis veiksmų, skirtų sutrikdyti jų gyvybiškai svarbias tiekimo grandines“, – sakė W. Adeyemo.

Vašingtonas jau ėmėsi virtinės priemonių prieš Maskvą, reaguodamas į jos invaziją į Ukrainą. Be kita ko, praėjusią savaitę buvo paskelbtos finansinės sankcijos Rusijos gynybos pramonei.

Tuomet JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė, kad Vašingtonas ir toliau taikys sankcijas įmonėms, tiekiančioms Rusijai gynybos įrangą.

„Dabar, kai mūsų veiksmai susilpnino Rusijos gebėjimą naudoti savo centrinio banko turtą ekonomikai remti ir [prezidento Vladimiro] Putino brutaliam karui finansuoti, vis daugiau dėmesio skirsime pramonės šakoms, kurios yra gyvybiškai svarbios Rusijos gebėjimui demonstruoti galią“, – kalbėjo W. Adeyemo.

Jis pridūrė, kad papildomų sankcijų bus imtasi „koordinuojant“ veiksmus su kitomis šalimis, taip pat įgyvendinančiomis priemones, nukreiptas prieš Maskvą.

11.30

Rusija smogė regiono vyriausybės būstinei Mykolajive

Rusija smogė regiono vyriausybės būstinei pietiniame Mykolajivo mieste, antradienį pranešė gubernatorius Vitalijus Kimas.

Šį svarbų uostamiestį jau kelias savaites puola Rusijos pajėgos.

„Pataikyta į regiono administracijos pastatą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė V. Kimas.

Pasak jo, dauguma pastate tuo metu buvusių žmonių „per stebuklą išsigelbėjo“, bet kelių civilių ir karių ieškoma.

11.05

Ukraina skelbia išlaisvinusi Kyjivo priemiestį Irpinę

Dėl Lietuvoje taikomų Europos Sąjungos (ES) finansinių sankcijų, susijusių su Rusija, daugėja įšaldyto turto – bendra įšaldytų lėšų suma siekia apie 13,9 mln. eurų: daugiau nei 10,8 mln. eurų, beveik 3,4 mln. JAV dolerių ir per 645 tūkst. Rusijos rublių.

Per savaitę papildomai įšaldyta beveik 0,9 mln. eurų ir virš 200 tūkst. JAV dolerių, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Sankcijos, susijusios su Rusija, taikomos dviem juridiniams asmenims, kurie yra įtraukti į sankcijų sąrašą, ir aštuoniems juridiniams asmenims bei keturiems fiziniams asmenims, remiantis sąsajomis per nuosavybę ar kontrolę.

Sankcijos pritaikytos dėl sąsajų su Aleksejumi Nečajevu, „Vnešekonombank“, Aleksejumi Mordašovu, Andrejumi Melničenka, Rusijos statybų įmone „Mostotrest“, plieno ir kasybos pramonės gigantu „Severstal“,  Andrejumi Guryjevu, Igoriu Sečinu, Sergejumi Chemezovu. 

Be to, dėl sankcijų, taikomų keturiems su Baltarusija susijusiems juridiniams ir vienam fiziniam asmeniui, įšaldyta 46,2 tūkst. eurų. Sankcijos jiems pritaikytos dėl sąsajų su Aliaksandru Šakustinu, „Vnešekonombank“. Ši suma per savaitę nepakito. 

10:55

Turkijoje vyksta naujas derybų dėl karo Ukrainoje raundas

Turkijoje antradienį vyksta dar vienas derybų dėl karo Ukrainoje nutraukimo ratas, ukrainiečiams susigrąžinus vieną iš priemiesčių Kyjivo apylinkėse. Ukrainos pajėgos atkovojo į šiaurės vakarus nuo sostinės esančią Irpinę iš Rusijos pajėgų, vėlai pirmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekdamas sutelkti savo šalį.

Prieš delegacijų susitikimą Stambule Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo šalis pasirengusi priimti karinio neutralumo statusą, kaip reikalauja Maskva. Šis prezidento pareiškimas gali suteikti postūmį deryboms. Savaitgalį V. Zelenskis užsiminė, kad kompromisas gali būti įmanomas „sudėtingu Donbaso klausimu“ – dėl karštai ginčijamo regiono Ukrainos rytuose. Vis tik lieka neaišku, kaip šis teiginys galėtų būti suderintas su prezidento pozicija, jog „Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių“.

Rusija, motyvuodama grėsme nacionaliniam saugumui, jau ilgą laiką reikalauja, kad Ukraina atsisakytų bet kokių vilčių įstoti į NATO. V. Zelenskis savo ruožtu pabrėžė, kad Kyjivui taip pat reikalingos saugumo garantijos pasiekiant bet kokį susitarimą.

Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) rusų ir ukrainiečių delegacijoms, susirinkusioms tęsti tiesioginių taikos derybų, antradienį pareiškė, kad „abi šalys turi pagrįstų rūpesčių“.

Derybos vyksta Stambulo Dolmabachčės rūmuose. Tai pirmas kartas, kai abiejų šalių delegacijos susitinka akis į akį po kelių virtualių derybų raundų. Rusijai ir Ukrainai nepavyko pasiekti proveržio pirmosiose aukščiausio lygio derybose kovo 10 d. Antalijoje.

10:50

Ukraina sako tęsianti civilių evakuaciją

Ukraina antradienį pranešė, kad vėl atidaro humanitarinius koridorius civiliams evakuoti iš karo nuniokotų regionų, po to, kai išvakarėse Kyjivas pareiškė laikinai stabdantis evakuaciją dėl galimų Rusijos pajėgų „provokacijų“.

„Šiandienai sutarta dėl trijų humanitarinių koridorių“, – vaizdo žinutėje platformoje „Telegram“ sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pirmadienį ji skelbė, kad Ukrainos „žvalgyba pranešė apie galimas okupantų provokacijas humanitarinių koridorių maršrutuose“, todėl saugumo sumetimais jie nebuvo atidaryti.

10:43

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino įvesti atsakomybę už „rusiškos svastikos“ naudojimą ir viešą demonstravimą visame pasaulyje.

Anot Kulebos, „Z“ reiškia Rusijos karo nusikaltimus, bombarduotus miestus, tūkstančius žuvusių ukrainiečių. „Visuomenės palaikymas šiam barbariškumui turi būti uždraustas“, – pabrėžė ministras.

10:33

Guolių gamintojas SKF uždaro gamyklą

Ukrainos Aukščiausioji Rada praneša, kad didžiausias pasaulyje ir Rusijoje guolių gamintojas SKF paskelbė apie savo gamyklos Rusijoje, Tverėje, uždarymą, teigai buvęs ministrų kabineto ministras Dmitrijus Dubiletas.

„SKF turi didelę gamyklą Tverėje ir nepateikė jokių oficialių pareiškimų dėl išvykimo iš Rusijos (todėl planavome piketuoti jų biure). Tačiau dabar žinome, kad SKF sustabdė savo gamyklą! Guolių tiekimas nutrūko! Apie tai bendrovės vidiniame portale pranešė SKF prezidentas“, – sakė D. Dubiletas.

Jis taip pat pridūrė, kad guoliai yra vienas pagrindinių elementų gaminant rusiškus automobilius. Šios dalys taip pat pristatomos į KAMAZ ir GAZ gamyklas.

10:16

R. T. Erdoganas: tiek Rusija, tiek Ukraina turi „pagrįstų rūpesčių“

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) rusų ir ukrainiečių delegacijoms, susirinkusioms tęsti tiesioginių taikos derybų, antradienį pareiškė, kad „abi šalys turi pagrįstų rūpesčių“.

Derybos turi prasidėti vėliau antradienį Stambulo Dolmabachčės rūmuose. Rusijos sukeltas karas Ukrainoje pareikalavo tūkstančių gyvybių, daugiau kaip 10 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

10:07

Rusija nebereikalauja denacifikacijos, demilitarizacijos ir leistų Ukrainai stoti į ES

Rusija derybose nebereikalauja, kad Ukraina būtų „denacifikuota“ yra pasirengusi leisti Kyjivui prisijungti prie Europos Sąjungos, jei šalis karinėje plotmėje bus neutrali. Tai leidiniui „Financial Times“ sakė 4 su derybų eiga supažindinti šaltiniai.

9:20

UNIAN skelbia, kad Rusijos desantinis laivas „Saratov“ laikinai užimto ​​Berdjansko uoste buvo sunaikintas ginklais, kurie nėra tiesiogiai pritaikyti kovai jūroje. Apie tai papasakojo generolas majoras Viktoras Jagunas.

„Situacija unikali, nes tokios ginklų sistemos prieš laivus niekas niekada nenaudojo“, – sako jis.

Jis taip pat teigė, kad Ukrainos kariuomenė aktyviai nuolat gauna žvalgybos informaciją iš okupuotų teritorijų gyventojų.

8:47

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai kontratakuoja

„Gynybos pajėgų grupė toliau vykdo gynybinę operaciją Rytų, Pietryčių ir Šiaurės Rytų kryptimis. Visose jose Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai sulaiko priešą, kai kuriomis kryptimis mūsų kariai vykdo sėkmingas kontratakas“, – pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Pažeisdami tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimus, tam tikrose laikinai užimtose Kijevo, Zaporižios, Černigovo, Chersono ir Charkivo sričių gyvenvietėse Rusijos įsibrovėliai tęsia terorą prieš vietos gyventojus: apšaudo gyvenamuosius pastatus, grobia ir laiko civilius įkaitais, užsiima plėšimais“, – rašoma Generalinio štabo pranešime.

Jungtinių pajėgų grupės Donecko ir Lugansko kryptimis per dieną atrėmė 7 priešo atakas. Ukrainos kariai sunaikino 12 tankų, 10 pėstininkų kovos mašinų ir 3 mašinas. Priešas taip pat patyrė nuostolių dėl darbo jėgos.

Praėjusią parą Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų gynėjai pataikė į 17 oro taikinių – 8 lėktuvus, 3 sraigtasparnius, 4 įvairaus tipo UAV ir 2 sparnuotąsias raketas. Oro pajėgų aviacija smogė raketoms ir bomboms tose vietose, kur buvo sutelkta priešo įranga ir darbo jėga. Rusų okupantų nuostoliai tikslinami.

UNIAN praneša, kad ir toliau visapusiškai ginamas Mariupolio miestas, okupantai stabdomi Černigovo srityje. Teigiama, kad rusijos kariai nusilpę, blogai orientuojasi, nemažai jų atkirsta nuo logistinės paramos ir pagrindinių jėgų.

8:25

Ukraina sako turinti įrodymų, kad Rusijos pajėgos panaudojo uždraustus ginklus

Ukraina turi įrodymų, kad Rusijos pajėgos panaudojo uždraustas kasetines bombas dviejuose pietiniuose šalies regionuose, pirmadienį pareiškė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Kasetinės bombos smūgio teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų. Dalis jų gali iš karto nesprogti ir iš esmės tapti priešpėstinėmis minomis, keliančiomis pavojų civiliams gyventojams ilgą laiką po karo pabaigos. Tokios žmogaus teisių organizacijos kaip „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ teigia surinkusios įrodymų, kad kasetinės bombos panaudotos teritorijose, kur buvo ukrainiečių civilių gyventojų. 1997 metais buvo sudaryta Jungtinių Tautų sutartis, draudžianti naudoti priešpėstines minas, tačiau nei Rusija, nei Jungtinės Valstijos jos nepasirašė, priešingai negu Ukraina.

Žurnalistams paklausus, ar prieš daugiau nei mėnesį įsiveržusios Rusijos pajėgos naudoja tokią ginkluotę, bombarduodamos Ukrainos sostinę, I. Venediktova atsakė konkrečių įrodymų neturinti, bet nurodė, kad atliekami tyrimai.

„Tačiau... turime įrodymų, kad kasetinės bombos buvo panaudotos Odesos ir Chersono srityse“, – sakė ji.

Rusijos kariuomenė šiuo metu sulaikoma nuo Odesos, strategiškai svarbaus Juodosios jūros uostamiesčio, puolimo. Chersonas yra vienintelis didesnis miestas, kurį Maskvos pajėgos užėmė nuo invazijos pradžios. Tačiau buvo pranešta, kad Ukrainos kariai mėgina atkovoti šį miestą, esantį kelyje iš Rusijos aneksuoto Krymo į Odesą.

Pasak I. Venediktovos, žurnalistai atskleidė atvejų, kai galėjo būti panaudotos kasetinės bombos ir kiti uždrausti ginklai.

„Tačiau... galiu paminėti tik tuos atvejus, kai turiu labai konkrečių įrodymų, pavyzdžiui... kai turiu [bombų] fragmentų ar dirvožemio mėginių ir analizių“, – nedetalizuodama pareiškė generalinė prokurorė.

7:51

Pokalbiai Turkijoje

Antradienį Stambule, anot Rusijos ir Turkijos valdžios, bus surengtas paskutinis Rusijos ir Ukrainos derybų raundas, praneša CNN. Rusijos užsienio reikalų ministras sakė, kad Maskva tikisi, kad susitikimas „pasieks mūsų esminius tikslus“. Paskutinis derybų ratas buvo surengtas beveik prieš dvi savaites, po ankstesnių akis į akį derybų Baltarusijoje.

Sustojusi Rusija

Anot aukšto JAV gynybos pareigūno, Rusijos pajėgos iš esmės sustojo keliose Ukrainos vietose, įskaitant aplink Černigovą, Nikolajevą ir Charkivą. Kariai „nepadarė jokios pažangos judėdami Kijevo link“, nors kovos tęsiasi sostinės pakraščiuose.

Sudėtinga evakuacija

Rusijos pajėgos sustiprino kontrolę aplink pietrytinį Mariupolio uostamiestį, o evakuacijos koridorius didžiąja dalimi kontroliuoja jų, pasak miesto mero. Savaitę trukęs bombardavimas nusiaubė miestą, žuvo daugybė civilių, tikslūs kaičiai kol kas neskelbiami. Likę gyventojai mieste be šilumos, elektros ir vandens. „Esame okupantų rankose“, – pirmadienį sakė meras, ragindamas visiškai evakuoti visus gyventojus.

Branduolinis klausimas

Pirmadienį duodamas interviu Kremliaus atstovas atmetė galimybę Rusijai panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, sakydamas, kad Maskva juos panaudos tik tuo atveju, jei kiltų grėsmė šalies egzistavimui.

Karo pabėgėliai

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 3,8 mln. žmonių – pusė iš jų yra vaikai.

7:48

J. Bidenas sako neišsižadantis savo pareiškimo, kad V. Putinas negali likti valdžioje

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį sakė neišsižadantis savo savaitgalio pareiškimo svarbioje kalboje, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „negali likti valdžioje“, ir teigė, kad jis išreiškė asmeninį „pasipiktinimą“.

„Nieko neišsižadu... Noriu aiškiai pasakyti, kad nei tada, nei dabar neišreiškiau politikos pokyčio. Reiškiau asmeninį moralinį pasipiktinimą, kurį jaučiu – už savo asmeninius jausmus neatsiprašinėju“, – pareiškė prezidentas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

J. Bideno pareiškimą, nuskambėjusį šeštadienį Varšuvoje, baigiantis jo trijų dienų diplomatijos maratonui, respublikonai pavadino neapdairiu, o nepriklausomi analitikai reiškia susirūpinimą, kad tokie pasisakymai net gali pailginti dabar vykstantį karą.

JAV vadovas sakė nesantis sunerimęs dėl to, kad jo pareiškimas gali pakurstyti įtampą su V. Putinu dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir pridūrė, kad „kalbėjo Rusijos žmonėms, sakė jiems, ką mes manome“.

„Man nerūpi, ką jis galvoja, – pridūrė J. Bidenas. – Tai vyrukas, kuris pučia savo dūdą, ir mintis, kad jis ketina padaryti kažką siaubingo dėl to, kad pavadinau jį tuo, kas jis yra ir ką jis daro, manau, yra tiesiog neracionali.“

7:00

Ukraina skelbia išlaisvinusi Kyjivo priemiestį Irpinę

Ukrainos pajėgos išlaisvino Kyjivo priemiestį Irpinę, vėlai pirmadienį per televiziją pranešė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.

„Iš tikrųjų dabar tai vyksta lygiagrečiai: ginkluotosios pajėgos žengia pirmyn, policija žengia pirmyn, ir iš karto vyksta visiškas gatvių valymas... Taigi, miestas jau išlaisvintas, bet jame vis dar pavojinga būti“, – sakė D. Monastyrskis.

Irpinės meras Oleksandras Markušinas anksčiau pirmadienį savo „Telegram“ kanale paskelbė, kad Rusijos kariai buvo išvyti iš miestelio, esančio prie strategiškai svarbaus šiaurės vakarinio įvažiavimo į Kyjivą.

Merui paskelbus apie miestelio išlaisvinimą, pirmadienį vėl atidarytas pagrindinis kontrolės punktas kelyje į Irpinę iš Kyjivo apylinkių. Dviem savaitėmis anksčiau jis buvo uždarytas žiniasklaidai po vieno JAV žurnalisto žūties.

Tačiau kovos tebevyko, o pušyne, per kurį driekiasi 6 km kelias, vienas po kito nugriaudėjo apie 20 garsių sviedinių sprogimų, pasakojo įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Rusijos pajėgos smarkiai bombardavo miestelį, įstrigus jų mėginimui apsupti sostinę Kyjivą.

7:00

JK: Rytų Ukrainoje veikia samdiniai iš Rusijos „Wagner“ grupės

Rusijos „Wagner“ grupė pasiuntė savo samdinius į Rytų Ukrainą, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ir pridūrė, kad po Rusijos nesėkmių kovose tikriausiai dalyvaus daugiau kaip 1 000 samdinių.

„Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ dislokuota Rytų Ukrainoje“, – tviteryje pranešė Gynybos ministerija.

„Manoma, kad į kovines operacijas bus pasiųsta daugiau kaip 1 000 samdinių, įskaitant vyresniuosius organizacijos lyderius“, – teigė ministerija.

Prezidentui Vladimirui Putinui artima laikoma „Wagner“ ir jos samdiniai įtariami pažeidimais Malyje, Libijoje ir Sirijoje.

„Dėl didelių nuostolių ir iš esmės sustojusios invazijos Rusija greičiausiai buvo priversta perkelti „Wagner“ personalą į Ukrainą operacijų Afrikoje ir Sirijoje sąskaita“, – teigė JK gynybos ministerija.

Praėjusią savaitę JK dėl vasario 24 dieną pradėtos invazijos į Ukrainą paskelbė daugiau sankcijų Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant „Wagner“.

Redakcija rekomenduoja