REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2022 m. Balandžio 7 d. 07:06

Karas Ukrainoje: okupantai blokuoja visus bandymus įsiveržti į Mariupolį, Hostomelyje rasti sušaudytų civilių kūnai (nuolat atnaujinama)

Pasaulis

Mariupolis. Youtube.com stopkadras

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


211870

43-oji karo Ukrainoje diena. ES šalių ambasadoriai ketvirtadienį ketina pritarti naujam sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketui. Toliau tęsiasi kovos įvairiuose Ukrainos regionuose.

Apie svarbiausius praėjusios paros įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

22:30

ES patvirtino Rusijos anglių embargą, uždarys uostus šios šalies laivams

Europos Sąjunga ketvirtadienį pranešė patvirtinusi Rusijos anglių embargą, taip pat uždarysianti Bendrijos uostos šios šalies laivams dėl Maskvos karo prieš Ukrainą. Vienas šaltinis Prancūzijoje, šiuo metu pirmininkaujančioje blokui, sakė, kad šie žingsniai bus pagrindinės priemonės „labai svariame“ penktajame sankcijų Maskvai pakete, į kurį taip pat įtrauktas draudimas eksportuoti į Rusiją moderniąsias technologijas.

22:20

Ukrainos Ministro Pirmininko pavaduotoja Irina Vereščiuk pranešė, kad šiandien evakuoti 4 676 žmonės. Į Zaporižę savo transportu ir autobusais humanitariniais koridoriais iš Mariupolio ir Berdjansko evakavosi 3 256 žmonės. Iš jų 1 205 žmonės atvyko iš Mariupolio, 2 050 – iš Zaporižios srities miestų: Pologi, Vasylivkos, Berdjansko ir Melitopolio. Šiandien Melitopolį pasieks 9 evakuacinių autobusų kolona. Autobusai pristatys humanitarinę pagalbą.

22:12

Vieta, kur išliko tik sienos: kaip atrodo sunaikinta Borodijanka

Ukrainos Aukščiausioji Rada pasidalijo sunaikinto Borodijankos kaimo nuotraukomis. Iš 29 daugiaaukščių pastatų nukentėjo 21, iš kurių 8 visiškai sunaikinti. Gelbėtojai jau kelias dienas ardo šiukšles, ieško žuvusiųjų.

22:07

Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, okupantai pagrindines savo pajėgas sutelkia į Mariupolio miesto užgrobimą, rengia puolimą netoli Iziumo miesto ir bando prasiveržti pro gynybą Donecko kryptimi. Voluinės kryptimi galimi priešo raketų smūgiai į karinę ir civilinę infrastruktūrą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos.

22:03

Rusijoje ruošiamasi supaprastinta tvarka įsivaikinti ukrainiečius vaikus

Į Rusiją išvežtus vaikus planuojama išdalinti rusų šeimoms, praneša UNIAN. Teigiama, kad Rusija jau ruošia teisės aktų pakeitimus, kurie leis rusams supaprastinta tvarka įsivaikinti ištremtus Ukrainos vaikus.

22:00

Numušinės Rusijos lėktuvus

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos oro gynyba numuš į Padniestrę skrendančius Rusijos lėktuvus. „Ukrainos oro gynybos pajėgos numuš Rusijos Federacijos karinius lėktuvus virš Ukrainos teritorijos, jei bus bandoma juos perkelti į Tiraspolį“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas pulkininkas Bogdanas Senikas.

21:55

Okupantai apšaudė valtį su vaikais

Grupė žmonių iš Chersono srities Pervomajevkos kaimo bandė perplaukti Kachovkos rezervuarą valtimi. Laive buvo 14 civilių Ukrainos gyventojų, 3 iš jų buvo vaikai. 70 metrų nuo Marinskos kaimo rusų kariuomenė valtį apšaudė gradais. Per apšaudymą vietoje žuvo 3 suaugusieji ir vaikas, gimęs 2009 m.

21:39

JAV Kongresas pritarė normalių prekybos santykių su Rusija nutraukimui

JAV Kongresas ketvirtadienį balsavo už normalių prekybos santykių su Maskva nutraukimą ir Rusijos naftos draudimo kodifikavimą, Baltiesiems rūmams stiprinant spaudimą prezidentui Vladimirui Putinui dėl invazijos į Ukrainą. Įstatymo projektas, kuris taip pat bus taikomas Rusijos sąjungininkei Baltarusijai ir leis prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) staigiai didinti importo muitus, buvo vienbalsiai priimtas Senate, prieš pateikiant tvirtinti Atstovų Rūmams.

J. Bidenas apie tokius žingsnius paskelbė praėjusį mėnesį sakydamas kalbą ir pareikšdamas, kad Rusija turi „sumokėti kainą“ už kraujo praliejimą kaimyninėje valstybėje. „Putinas turi būti pripažintas visiškai atsakingu už pasibjaurėtinus, niekingus karo nusikaltimus, kuriuos jis vykdo prieš Ukrainą: vaizdai, kuriuos matėme iš tos šalies... tai yra grynas blogis“, – pareiškė Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris).

JAV taikomos priemonės apima Rusijos naftos importo uždraudimą – priemonę, kurią J. Bidenas jau įgyvendino vykdomuoju dekretu, – su Vladimiru Putinu susijusių milijardierių turto areštą ir Rusijos lėšų įšaldymą. Visi šie žingsniai jau apsunkino Maskvos galimybes aptarnauti valstybės skolą. Kartu šie veiksmai lėmė pagrindinių žaliavų, tokių kaip benzinas ir kviečiai, kainų augimą ir kirto per kišenę JAV vartotojams, kurie ir taip susiduria su didžiausia per keturis dešimtmečius infliacija.

21:34

Irpene, Bučoje ir Borodjankoje gelbėtojai randa vis daugiau žuvusiųjų kūnų – vyrų, moterų, vaikų ir visų šeimų. Beveik 90 proc. žuvusių civilių Bučoje buvo aptikti sužaloti ne skeveldrų, o žaizdomis nuo kulkų. Tai patvirtina faktą, kad civiliai buvo tiesiog nušauti, o ne sužeisti atsitiktinai.

21:30

UNIAN pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti gatvėse nužudytų civilių kūnai dar prieš Rusijos kariuomenei pasitraukiant iš miesto. Sprendžiant iš failų metaduomenų, šie vaizdo įrašai buvo filmuojami kelias dienas, nuo 2022 m. kovo 23 d. iki kovo 30 d., kai mieste buvo okupacinės pajėgos. Įrašuose matomi žuvusiųjų kūnai, gulintys Jablonskos gatvėje, taip pat keliose gretimose Bučos gatvėse. Pažymima, kad visi mirusieji, nufilmuoti iš oro, guli ne tik tose pačiose vietose ir tomis pačiomis pozomis, kaip ir vėliau filmuoti ar fotografuoti ant žemės.

 

21:18

Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Kipro žmones ir politikus

„Dėkoju Ukrainai už paramą ir raginu nuveikti daug daugiau tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, kad šis karas būtų sustabdytas. Priversti Rusiją sudaryti taiką. Tikiu, kad galėsime padaryti reikiamą spaudimą Rusijos vadovybei. Kipro Respublika turi labai didelę įtaką Rusijos visuomenei. Unikali jėga, kuri gali būti atiduota taikos labui“, – sakė prezidentas.

20:49

G-7 šalys sutarė dėl naujų sankcijų Rusijai

Didysis septynetas (G-7) ketvirtadienį ketvirtadienį sutarė paskelbti naujas sankcijas Maskvai dėl „siaubingų Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumų“ prieš civilius Ukrainoje.

G-7 lyderiai sutarė uždrausti „naujas investicijas į pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius, įskaitant energetikos sektorių“, taip pat išplėsti tam tikrų prekių eksporto draudimus ir sugriežtinti spaudimą Rusijos bankams ir valstybinėms bendrovėms, sakoma jų pareiškime.

Jie taip pat pažadėjo „sustiprinti savo kampaniją prieš elitą ir jo šeimos narius, kurie remia prezidento [Vladimiro] Putino karo veiksmus“.

20:44

JAV uždraudė prekių eksportą trims Rusijos oro bendrovėms

JAV vyriausybė uždraudė eksportuoti prekes Rusijos valstybinei oro linijų bendrovei „Aeroflot“ ir dar dviem oro vežėjams dėl tarptautinių sankcijų pažeidimų, ketvirtadienį pranešė Prekybos departamentas.

Praėjusį mėnesį Vašingtonas įspėjo, kad šios bendrovės pažeidė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas, kadangi naudojosi „Boeing“ lėktuvais – kaip ir milijardierius futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius, skridęs „Gulfstream“ lėktuvu.

Prekybos departamentas, primindamas apie tą įspėjimą, paskelbė, kad „Aeroflot“, taip pat „Azur Air“ ir „Utair“ artimiausias 180 dienų draudžiama gauti amerikietiškas prekes.

20:17

Vokietijos žvalgyba turi perimtų Rusijos karių pokalbių apie Bučos žudynes

Vokietijos žvalgybos tarnybos perėmė Rusijos karių radijo pokalbius apie civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste, ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Der Spiegel“. Tokie įrašai būtų dar vienas įrodymas, siejantis Maskvos karius su šiomis žudynėmis.

Panašu, kad dalis gautos garso medžiagos yra susijusi su negyvais žmonėmis, rastais palei pagrindinę Bučos gatvę, nurodė žurnalas, remdamasis Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos BND informacija, pateikta per uždarą posėdį parlamente. Pasak „Der Spiegel“, viename iš perimtų įrašų karys pasakoja, kaip jis ir jo būrio draugai nušovė dviračiu važiavusį žmogų. Bučoje dirbantys naujienų agentūros AFP žurnalistai tarp 20 lavonų, rastų medžiais apsodintoje gatvėje po Rusijos pajėgų pasitraukimo, matė tris kūnus, įstrigusius tarp dviračių.

Tačiau Kremlius neigia kaltinimus masinėmis žudynėmis, teigdamas, kad vaizdai iš Bučos yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta. „Der Spiegel“ duomenimis, BND perimti garso įrašai taip pat liudija apie samdinių grupės „Wagner“ vaidmenį vykdant žiaurumus. Be to, žudynės, „Der Spiegel“ teigimu, nebuvo atsitiktiniai veiksmai. Atvirkščiai, Rusijos kariai apie žudynes kalbėjo „tarsi paprasčiausiai aptardami savo kasdienį gyvenimą“, pareiškė žurnalas.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį darytos palydovinės nuotraukos yra svarus įrodymas, paneigiantis Rusijos pareiškimus, esą Maskva nesusijusi su žiaurumais. Berlyno turimi vaizdai apima laikotarpį nuo kovo 10 iki 18 dienos ir „leidžia daryti išvadą, kad aukos, kurių vaizdus visi matėme, gulėjo ten bent nuo kovo 10-osios“, pareiškė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefenas Heberstreitas).

20:00

A. Blinkenas: „reikia manyti, Rusijos kariai šiuo metu vykdo daugiau žiaurumų“ Ukrainoje

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ketvirtadienį pareiškė, kad tikėtina, jog Rusijos pajėgos vykdo daugiau „žiaurumų“ Ukrainoje.

Tai jis pareiškė praėjusį savaitgalį pasirodžius nužudymų netoli Kyjivo esančioje Bučoje vaizdams. Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusijos pajėgas nužudžius šimtus civilių gyventojų platesniame regione aplink Kyjivą. Maskva tokius kaltinimus neigia.

„Kiekvienai bučai tenka daug daugiau miestų, kuriuos Rusija yra okupavusi, ir dar daugiau miestų, kuriuos ji vis dar okupuoja, vietų, kuriose, reikia manyti, Rusijos kariai šiuo metu vykdo daugiau žiaurumų“, – po susitikimo su NATO ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais Briuselyje žurnalistams sakė A. Blinkenas.

19:52

Okupantų žiaurumas užfiksuotas žmogaus teisių organizacijos tyrime

Įrodyti Rusijos okupantų žiaurumo atvejai, užfiksuoti žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“, praneša UNIAN.

Rusijos kariuomenė šaudė beginklius civilius Ukrainos gatvėse arba jų pačių namuose. Bent vienu atveju moteris buvo ne kartą išprievartauta po to, kai kariai nužudė jos vyrą. Tai teigiama žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ tyrime.

19:48

Gelbėtojai išvalė beveik 90 proc. Irpeno teritorijos

„Toks „derlius“ šiandien surinktas iš Irpino gatvėse. Apskritai, beveik 90 proc. Irpeno teritorijos yra išvalyta nuo įsibrovėlių paliktų sprogmenų. Tačiau tokias „staigmenas“ galima kruopščiai paslėpti“, – komentuodamas nuotraukas pastebėjo Aleksandras Markušinas.

19:43

UNIAN: Rusai daugiausia dėmesio skiria Mariupolio užgrobimui ir puolimui Iziumo srityje

Rusai puola Iziumo miestą, bandydami tęsti atakas Slavjansko ir Barvenkovo ​​kryptimis. Pagrindinis okupantų dėmesys skiriamas Mariupolio užėmimui, puolimui Iziumo srityje ir bandymams prasiveržti per gynybą ties Donecku.

19:40

EK vadovė penktadienį vyksta į Kyjivą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį vyks į Kyjivą, kad išreikštų Europos „nesvyruojančią paramą“ Ukrainai jos kovoje su Rusija.

„Ukrainos žmonės nesipelnė mūsų solidarumo. Todėl rytoj aš keliausiu į Kyjivą, – lankydamasi Stokholme žurnalistams sakė EK vadovė.  – Noriu pasiųsti itin tvirtą žinią apie nesvyruojančią paramą Ukrainos žmonėms ir jų drąsiai kovai už mūsų bendras vertybes.“

19:34

Estija yra pasirengusi nutraukti rusiškų dujų importą „per šiuos metus“

Estija nori nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos dujų „per šiuos metus“, ketvirtadienį CNN sakė užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets.

Civilių žudynių vaizdai iš Bučos „pakeitė visuomenės nuomonę ir dėl to greitai priimame šiuos sprendimus, kad sustabdytume finansinius srautus į Rusiją“, – sakė E. Liimets.

Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministerija anksčiau paskelbė, kad Estija ir Suomija susitarė dėl bendros SGD terminalo nuomos, garantuojančios tiekimą abiems šalims.

19:27

JT Generalinė Asamblėja pritarė Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymui

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį nubalsavo už Rusijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymą, reaguojant į Maskvos invaziją į Ukrainą.

Sprendimas priimtas 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius.

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.

„Dėl vaizdų iš Bučos ir nuniokojimo visoje Ukrainoje dabar turime savo žodžius paremti veiksmais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild).

„Negalime leisti toliau dalyvauti [Taryboje] šaliai narei, griaunančiai visus mums brangius principus, – sakė ji. – Rusija neturėtų turėti įtakingos pozicijos šioje institucijoje, o mes neturėtume leisti Rusijai savo vieta Taryboje naudotis kaip propagandos įrankiu ir sakyti, kad jie... rūpinasi žmogaus teisėmis.“

„Atsižvelgus į svarius karo nusikaltimų įrodymus, įskaitant pranešimus apie masines kapavietes ir baisias skerdynes Bučoje, Rusija negali likti JT Žmogaus teisių tarybos nare. Rusijos narystė turi būti sustabdyta“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

Nepriklausomi tarptautiniai žurnalistai savaitgalį iš Rusijos kariuomenės atkovotame Bučos miestelyje netoli Kyjivo matė lavonų civiliais drabužiais. Kai kurie šių nužudytų žmonių buvo surištomis rankomis.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) sakė, kad vaizdai iš Bučos kelia „rimtų  klausimų apie galimus karo nusikaltimus“.

Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.

18:24

PSO ragina įleisti humanitarinę pagalbą į Mariupolį

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį paragino įleisti humanitarinę pagalbą į rusų pajėgų apsuptą Ukrainos Mariupolio miestą ir pranešė, kad per karą patvirtinta daugiau nei 90 išpuolių prieš sveikatos priežiūros tarnybas.

PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė) per spaudos konferenciją Lvive apgailestavo, kad nors medikų pagalba pasiekė daug „paveiktų rajonų“, kai kurie tebėra nepasiekiami.

„Tiesa, kai kur tebėra labai sunku. Manau, visi sutiksime, kad svarbiausias turėtų būti Mariupolis“, –  žurnalistams sakė H. Kluge.

Mariupolis, esantis strategiškai svarbioje vietoje tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir Donbaso separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytuose, tapo vienų įnirtingiausių kautynių židiniu nuo Maskvos karinės invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Miesto gyventojai pasakoja apie siaubingus nuniokojimus ir pragariškas sąlygas. Mieste, iki invazijos pradžios turėjusiame apie pusę milijono gyventojų, dabar dar yra likę apie 120 tūkst. žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją blokuojant humanitarinę pagalbą miestui, kad paslėptų įrodymus, liudijančius apie „tūkstančius“ ten nužudytų žmonių.

H. Kluge pažymėjo, kad PSO „į labiausiai nukentėjusius šalies rajonus pristatė daugiau nei 185 tonas medicininių prekių, kurios pasiekė pusę milijono žmonių“.

Jungtinių Tautų sveikatos agentūra taip pat pranešė patvirtinusi 91 išpuolį prieš įvairius sveikatos priežiūros objektus, įskaitant atsargų sandėlius, greitosios pagalbos automobilius ir kelias ligonines.

„Tai akivaizdus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“, – sakė H. Kluge, pabrėždamas, kad PSO neturi įgaliojimų įvardinti šių išpuolių kaltininkus, tačiau patvirtina tokių išpuolių faktą.

PSO regiono direktorius taip pat pažymėjo, kad „50 procentų Ukrainos vaistinių, manoma, yra uždarytos, o 1 000 sveikatos priežiūros įstaigų yra netoli konflikto rajonų arba pasikeitusios kontrolės rajonuose“.

17:50

Ukrainos URM vadovas: S. Lavrovas yra „nusikaltimų bendrininkas“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas yra Maskvos pajėgų Ukrainoje įvykdytų „nusikaltimų bendrininkas“, nes, anot jo, siekia juos pateisinti.

„Tai, kad jis pateisina Mariupolio ligoninės bombardavimą ir karo nusikaltimus, įvykdytus Bučoje bei kituose Ukrainos miestuose ir kaimuose, taip pat vadina juos falsifikacijomis, daro jį šių nusikaltimų bendrininku“, – sakė D. Kuleba po susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje.

17:28

Lietuvos ambasadorius sugrįžo į Kyjivą

Lietuvos ambasadorius Valdemaras Sarapinas ketvirtadienį grįžo dirbti į Kyjivą, invaziją tęsiančioms Rusijos pajėgoms atsitraukus nuo Ukrainos sostinės.

„Tik ką įžengiau pro ambasados duris“, – BNS sakė diplomatas.

17:24

Baltarusijos autoritarinis lyderis nori dalyvauti derybose karui Ukrainoje užbaigti

Baltarusijos, pagrindinės Rusijos sąjungininkės, autoritarinis lyderis Aliaksandas Lukašenka ketvirtadienį paragino įtraukti Minską į taikos derybas karui Ukrainoje užbaigti, pavartodamas Maskvos draudžiamą terminą.

Rusija savo agresiją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir reikalauja, kad šis terminas būtų naudojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, o už žodžių „invazija“ arba „karas“ vartojimą Ukrainos kontekste yra numatytos bausmės.

Tačiau A. Lukašenka ketvirtadienį susitikime su saugumo pareigūnais ne kartą pavartojo žodį „karas“.

Jis skundėsi, kad Minskas nedalyvauja Kyjivo ir Maskvos delegacijų taikos derybose, kurių atskiri etapai jau vyko Baltarusijoje ir Stambule.

„Remiamės tuo, kad šis karas vyksta čia pat už tvoros nuo mūsų šalies, ir jis turi didelį poveikį padėčiai mūsų šalyje“, – sakė A. Lukašenka.

„Todėl negali būti jokių atskirų susitarimų už Baltarusijos nugaros, – nurodė jis. – Jeigu jau jūs įtraukėte mus į tai – pirmiausia (kalbu apie) Vakarų šalis – tuomet derybose turėtų būti išgirsta Baltarusijos pozicija.“

Baltarusija leidžia Rusijos pajėgoms naudotis savo sieną su Ukraina turinčia teritorija ir surengė tris Rusijos ir Ukrainos taikos derybų etapus.

A. Lukašenka skundėsi, kad praėjusį mėnesį Stambule vykusios derybos buvo „Vakarų spaudimo Ukrainai už jokius pinigus nevykti į Baltarusiją“ rezultatas.

Tačiau jis patikino, jog Baltarusija primygtinai nereikalauja, kad derybos vyktų jos teritorijoje.

„Tegul jie ten veda derybas. Svarbiausia, kad tik būtų rezultatas. Nes, dar kartą pabrėžiu, karas daro didelę žalą Baltarusijai“, – nurodė A. Lukašenka.

17:02

Turkija: žudynės Bučoje „aptemdė“ Rusijos ir Ukrainos derybas

Ukrainos Bučos mieste ir kitose vietovėse netoli Kyjivo po Rusijos pajėgų atsitraukimo rastų kūnų vaizdai aptemdė pozityvią atmosferą, tvyrojusią po neseniai vykusių Rusijos ir Ukrainos derybų, ketvirtadienį pareiškė Turkija.

„Vaizdai Bučoje, Irpinėje ir kituose regionuose yra nepriimtini. Šios scenos aptemdė derybas“, – po NATO susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavuhoglu).

„Atsirandanti teigiama atmosfera, deja, buvo aptemdyta“, – pridūrė jis.

17:00

JT pasiuntinys: „kitas žingsnis“ Bučoje – tyrimų vykdymas

Jungtinių Tautų vyriausiasis humanitarinių reikalų pasiuntinys Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) ketvirtadienį lankydamasis netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste pareiškė, kad bus tiriamos civilių žūties mieste aplinkybės.

„Pasaulis jau dabar yra labai sukrėstas“, – sakė M. Griffithsas mieste, kur po Maskvos pajėgų pasitraukimo buvo rasta daugybė civilių gyventojų lavonų, ir pridūrė, kad „kitas žingsnis yra tyrimų vykdymas“.

16.48

Ukraina prašo NATO ginklų, kol dar „ne per vėlu“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog NATO narės atsiųs Kyjivui reikalingų ginklų, tačiau pabrėžė, kad jos turi veikti greitai, kol Rusija nepradėjo dar vieno didelio puolimo.

„Arba padėsite mums dabar, ir kalbu apie dienas, o ne savaites, arba jūsų pagalba ateis per vėlai. Ir daug žmonių žus, daug civilių neteks savo namų, daug kaimų bus sugriauta. Būtent todėl, kad ši pagalba atėjo per vėlai“, – sakė D. Kuleba po susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje.

16.30

Luhansko srityje neliko nesugriautų ligoninių, pareiškė regiono vadovas Sergejus Gaidai.

16.00

Ukraina: siekiant dialogo, Rusija turi sumažinti „priešiškumą“

Ukraina ketvirtadienį paragino Rusiją parodyti, kad ji yra pasirengusi dialogui, sumažinant „priešiškumą“, Maskvai apkaltinus ukrainiečių derybininkus pakeitus savo reikalavimus po kovą vykusių tiesioginių derybų.

„Jeigu Maskva nori parodyti savo pasirengimą dialogui, ji turėtų sumažinti priešiškumo laipsnį“, – Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

15.25

G-7: laikas suspenduoti Rusiją JT Žmogaus teisių taryboje

Industrializuotų valstybių Didysis septynetas (G-7) ketvirtadienį paragino suspenduoti Rusiją Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje dėl „baisių veiksmų ir žiaurių nusikaltimų“ Ukrainoje.

„Esame įsitikinę, kad dabar laikas suspenduoti Rusijos narystę Žmogaus teisių taryboje“, – pareiškime nurodė G-7 – Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Britanijos ir JAV – užsienio reikalų ministrai.

JT Generalinė Asamblėja vėliau ketvirtadienį balsuos dėl Rusijos narystės Žmogaus teisių taryboje sustabdymo po pranešimų, kad rusų kariai sistemingai vykdė civilių egzekucijas Bučos miestelyje Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat ragino pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos, „kad ji negalėtų blokuoti sprendimų, susijusių su jos pačios agresija, jos pačios karu“.

Skerdynių, kuriomis Ukrainos pareigūnai kaltina miestelius Kyjivo srityje, įskaitant Bučą, kontroliavusias rusų pajėgas, vaizdai išprovokavo didžiulį pasipiktinimą ir naują sankcijų Maskvai bangą.

15.00

Ukrainos gynybos viceministrė Anna Malyar teigia, kad Rusija neatsisako planų užimti visą Ukrainos teritoriją.

Ministerija įsitikinusi, kad Rusijos okupantai naudoja kiekvieną akimirką, kad sutelktų pajėgas, pergrupuotų kariuomenę ir tęstų puolimą.

14.30

Mariupolio centras šiuo metu atrodo taip, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

14.15

Mariupolio vietos valdžia praneša, kad okupantai priverstinai deportuoja ukrainiečius į Rusijos teritoriją, rašo naujienų agentūra „Nexta“.

 

14.06

Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus

Austrija ketvirtadienį pranešė išsiunčianti iš šalies keturis Rusijos diplomatus, prisijungdama prie virtinės kitų Europos Sąjungos valstybių, jau žengusių tokį žingsnį didėjant pykčiui dėl Maskvos karo prieš Ukrainą. 

Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad atšaukė trijų diplomatų iš Rusijos ambasados Vienoje ir vieno diplomato iš generalinio konsulato vakariniame Zalcburgo mieste diplomatinį statusą.   

„Šie asmenys užsiėmė veikla, nesuderinama su jų diplomatiniu statusu, todėl jie paskelbti personae non gratae", – sakoma ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad rusų diplomatai turi išvykti iš šalies iki balandžio 12 dienos. 

Nuo pirmadienio iš Europos Sąjungos šalių „dėl nacionalinio saugumo priežasčių“ ar vykdyto šnipinėjimo išsiųsta apie 200 rusų diplomatų.

Išsiuntimų banga kilo pasirodžius šiurpiems vaizdams iš Bučos – į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančio miesto, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių.  

Rusija atmeta kaltinimus, kad jos kariai atsakingi už civilių žudynes, ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus rusų pajėgoms.    

13.51

Ukrainos separatistas: Mariupolyje Ukrainos kariuomenei padeda ginkluoti civiliai

Vienas Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų pareigūnas ketvirtadienį pripažino, kad Rusijos pajėgų apsiaustame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje Kyjivo vyriausybės pajėgoms padeda ginkluoti civiliai.

Separatistų įkurtos Donecko „liaudies respublikos“, kurią pripažįsta tik Maskva, „liaudies milicijos“ atstovas Eduardas Basurinas sakė, kad Mariupolyje tebekovoja iki 3,5 tūkst. Ukrainos karių ir kad dabar pagrindinės kautynės vyksta aplink metalurgijos įmonę „Azovstal“ ir uosto prieigose.

„Tačiau reikia atsižvelgti į faktą, kad kai kurie Mariupolio gyventojai ėmėsi ginklų. Taigi, šis [miesto gynėjų] skaičius gali būti didesnis“, – E. Basurino žodžius citavo Rusijos televizija.

Mariupolis, esantis strategiškai svarbioje vietoje tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir Donbaso separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytuose, tapo vienų įnirtingiausių kautynių židiniu nuo Maskvos karinės invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Miesto gyventojai pasakoja apie siaubingus nuniokojimus ir pragariškas sąlygas. Mieste, iki invazijos pradžios turėjusiame apie pusę milijono gyventojų, dabar dar yra likę apie 120 tūkst. žmonių.

12:43

Ukraina kartu su ekspertais iš viso pasaulio vykdo kibernetines atakas prieš Rusijos Federaciją įvairiais vektoriais, o šių atakų mastai leidžia manyti, kad tai pirmasis pasaulyje kibernetinis karas.

Tai pareiškė ministro pirmininko pavaduotojas ir skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas, duodamas interviu vienam iš televizijos kanalų. „Šiandien tikrai vyksta pirmasis pasaulinis kibernetinis karas. Abiejose pusėse dalyvauja tūkstančiai specialistų“, – sakė jis.

12:19

A. Navalno bendražygis: užpuolęs Ukrainą V. Putinas susitrumpino savo kadenciją

Rusijos prezidentas akivaizdžiai apsiskaičiavo, nusprendęs surengti invaziją į Ukrainą, ir šis sprendimas sutrumpins jo buvimo valdžioje laiką, trečiadienį pareiškė artimas kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygis.   

„Akivaizdu, kad Putinas sutrumpino savo kadenciją“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė Leonidas Volkovas.

Priėmęs sprendimą įsiveržti į Ukrainą, „Putinas smarkiai sumažino tikimybę, kad išsipildys scenarijus, pagal kurį jis tiesiog lieka Kremliuje iki mirties... kaip planavo“, sakė L. Volkovas. 

Kalbėdamas Ženevos aukščiausio lygio susitikimo žmogaus teisių ir demokratijos klausimais kuluaruose, A. Navalno dešiniąja ranka laikomas L. Volkovas sakė, jog darosi vis akivaizdžiau, kad prieš šešias savaites Rusijos pradėta invazija Ukrainoje buvo „apsiskaičiavimas“ ir yra pasmerkta nesėkmei.

Karas Ukrainoje, jau nusinešęs tūkstančius gyvybių, sukėlė Europoje didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Daugiau kaip 11 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio užsienyje ar kitose šalies vietose.   

L. Volkovas pripažino, kad V. Putinui kol kas „sekasi skleisti savo propagandos naratyvą“, teisinantį invaziją tai Rusijos visuomenės daliai, kuri visas žinias apie karą gauna iš valstybės kontroliuojamos televizijos.  

Tačiau jis pabrėžė, kad Rusijos elitas „labai nepatenkintas ekonominiais nuostoliais, aukomis, apribojimais ir sankcijomis“.

„Jie pradės galvoti apie režimo ar sistemų pakeitimą“, – sakė L. Volkovas. 

„Putino asmeninis politinis kalinys“

Tarptautinė bendruomenė, vieningai smerkianti Rusijos karą prieš Ukrainą, turėtų daugiau dėmesio skirti Rusijos elitui, sakė V. Volkovas.

„Jie turėtų užmegzti kontaktą su V. Putino artimos aplinkos žmonėmis ir pasiūlyti jiems tam tikrų saugumo garantijų, jei šie nuspręstų palikti laivą“, – sakė 41 metų IT specialistas L. Volkovas. 

Jei V. Putino kadencija iš tiesų sutrumpėtų, tai neabejotinai būtų gera žinia Navalnui.

„Manau, kad nelikus V. Putino, dėl kokių priežasčių tai benutiktų, Aleksejus taip pat būtų paleistas iš kalėjimo“, – sakė L. Volkovas.  

Balsingiausias V. Putino kritikas buvo įkalintas praeitų metų pradžioje pagal senus kaltinimus dėl sukčiavimo, kai sugrįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Opozicionierius dėl savo apnuodijimo kaltina Kremlių. 

Praėjusį mėnesį Rusijos teismas pripažino A. Navalną kaltu dėl papildomų kaltinimų lėšų grobstymu ir nepagarba teismui ir pailgino jo laisvės atėmimo bausmę iki devynerių metų.  

L. Vokovas sakė, kad naujas nuosprendis „nieko nereiškia“. 

„A. Navalnas yra V. Putino asmeninis politinis kalinys, todėl visi teisiniai formalumai neturi jokios reikšmės. Tik V. Putinas sprendžia, ar laikyti jį kalėjime, ar paleisti“, – sakė opozicionieriaus bendražygis. 

Pasak L. Volkovo, jis taip pat jaučiasi esąs vienas iš „pagrindinių Kremliaus taikinių“.

L. Volkovas yra išvykęs iš Rusijos, kur jam pareikšti septyni baudžiamieji kaltinimai. Jis sakė, kad jam svarbu nepakliūti už grotų, kaip A. Navalnui, nes „organizacija turi būti valdoma“.  

„Stengiuosi gyventi normalų gyvenimą, nes nėra būdo apsisaugoti nuo tokių dalykų kaip „Novičiokas“, – sakė L. Volkovas, demonstratyviai pakeldamas popierinį puodelį su arbata.

„Gyventi baimėje būtų kontrproduktyvu“, – pridūrė jis. 

12:14

Parodė siaubingas Rusijos bombardavimo Černihivo srityje pasekmes

Laidos „Pasaulis iš vidaus“ vedėjas Dmitrijus Komarovas parodė rusų atakų Černihivo srityje pasekmes.

Jo feisbuke paskelbtame vaizdo įraše matyti tvirti ir didžiuliai krateriai, likę po bombų sprogimų.

D. Komarovas parodė sugriautą kaimą Černihivo srityje, jį nežmonišku žiaurumu subombardavo rusų okupantai.

„Tai buvo didžiuliai sprogdinimai. Įskaitant kovo 8-ąją. Tai Rusijos „dovanos“, kurias Rusijos valdžia davė ukrainiečiams“, – sakė jis.

„Rusijos pasaulis atrodo taip, rusiškas pasaulis yra mirtis, vargas, sielvartas, sunaikinimas ir išdeginta žemė“, – pridūrė televizijos laidų vedėjas.

Anksčiau D. Komarovas lankėsi okupantų bazėje, kuri buvo įsikūrusi jau išlaisvintoje miesto Hostomelio gyvenvietėje, Kyjivo srityje.

11.55

Prancūzija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „šlykščios“ žinutės apie žudynes Bučoje

Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Paryžiuje, kai jo ambasada per „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje esą matyti „filmavimo aikštelė“, kur ukrainiečiai neva inscenizuoja civilių žudynes Bučos mieste, išprovokavusias pasipiktinimą visame pasaulyje.

„Atsakydamas į šlykščius ir provokuojančius Rusijos ambasados Prancūzijoje pareiškimus apie žiaurumus Bučoje nusprendžiau iškviesti Rusijos ambasadorių“, – per tviterį pranešė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas).

11.35

Rusijos okupantai jėga išvežė darbuotojus ir pacientus iš kitos Mariupolio ligoninės.

Preliminariais skaičiavimais okupantai prievarta ištrėmė mažiausiai 40 000 Mariupolio gyventojų, praneša naujienų agentūra „Unian“.

11.11

Suomija areštavo į Rusiją vežtų meno kūrinių už 42 mln. eurų

Suomijos muitininkai praėjusį savaitgalį areštavo tris vertingų meno kūrinių siuntas, vežtas į Rusiją, trečiadienį paskelbė pareigūnai.

Įtariama, kad meno kūriniai buvo siunčiami pažeidžiant Europos Sąjungos sankcijas.

Siuntose yra „darbų, kurių negalima įvertinti, jie – neįkainojami“, spaudos konferencijoje sakė  muitinės tarnybos direktorius Hannu Sinkkonenas (Hanus Sinkonenas). Tačiau jis nurodė, kad draudimo tikslu meno kūriniai buvo įvertinti didesne nei 42 mln. eurų suma.

Šie paveikslai, skulptūros ir senoviniai daiktai buvo Rusijos galerijų paskolinti muziejams Italijoje ir Japonijoje, o dabar grąžinami. Aukšto rango suomių muitinės pareigūnas Sami Rakshitas (Samis Rakšitas) patvirtino, kad kai kurie šių meno kūrinių yra iš Sankt Peterburgo Ermitažo.

Pasak pareigūnų, 10 asmenų įtariami ekonominių taisyklių pažeidimais, Europos Sąjungai kovo viduryje įvedus sankcijas, pagal kurias draudžiama parduoti, tiekti, perduoti Rusijai ar eksportuoti į ją prabangos prekes, įskaitant meno kūrinius.

Muitininkai meno kūrinius savaitgalį areštavo Valimos sienos perėjoje tarp Suomijos ir Rusijos.

Vertybės ir toliau bus saugomos sandėlyje, kol paaiškės situacija arba bus panaikintos sankcijos, nurodė pareigūnai. Jie pridūrė, kad Užsienio reikalų ministerija meno kūrinių areštą aptarė su Rusijos ambasadoriumi Suomijoje.

„Vežant ir saugant šiuos daiktus tariamasi su profesionalais. Mes neatidarysime šių paketų“, – sakė H. Sinkkonenas.

ES įvedus griežtų sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, Suomijos muitininkai taip pat uždraudė 21 prabangiai jachtai išplaukti iš šalies vandenų, kol agentai aiškinasi, ar jos priklauso į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims.

Kol kas areštuota viena jachta, suomių žiniasklaidai sakė pareigūnai.

11.00

Per dieną rusų okupantai Charkivui smogė 48 smūgius, praneša naujienų agentūra „Unian“.

10:34

Sumų srityje ginkluotosios Ukrainos pajėgos numušė Poltavos kryptimi skridusią raketą. Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Sumų srities vadovas Dmitrijus Živytskis, praneša „Ukrinform“.

„Vakar Lypovos slėnyje žmonės išgirdo sprogimus – mūsų vaikinai numušė raketą, skriejančią Poltavos kryptimi, o raketos likučiai nukrito į šią sritį.“

Živytskio teigimu, rajone specialistai rado ir sunaikino kasetinius elementus (27 vnt.) PTAB-1 iš aviacinės bombos RBC-500. Jie galėjo bet kada sprogti.

10:07

Per NATO derybas Ukraina prašys daugiau ginkluotės

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį dar kartą paragino NATO šalis parūpinti Kyjivui visos jo kovai su Rusijos invazija reikalingos ginkluotės.

„Mano darbotvarkė labai paprasta. Joje – tik trys punktai: ginklai, ginklai ir ginklai“, – D. Kuleba sakė žurnalistams prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.

„Raginu visus sąjungininkus atidėti į šalį savo delsimą, nenorą [ir] parūpinti Ukrainai visko, ko jai reikia“, – tęsė jis.

Kyjivas spaudžia Vakarus didinti ginklų tiekimo apimtis ir perduoti sunkiosios ginkluotės, įskaitant oro erdvės gynybos sistemas, artileriją, tankus ir naikintuvus, Maskvai susitelkus į puolimą Ukrainos rytuose.

D. Kuleba sakė, kad Europos ekonominė galiūnė Vokietija „gali padaryti daugiau“, ir kritikavo sąjungininkus, kad jie vis dar vengia perduoti Ukrainai vadinamosios „puolamosios“ ginkluotės.

„Šis skirtumas tarp gynybos ir puolimo netenka prasmės, kalbant apie padėtį mano šalyje“, – teigė D. Kuleba.

„Šalys, sakančios „tieksime Ukrainai ginamąją ginkluotę, bet negalime tiekti jiems puolamųjų ginklų“, veidmainiauja – tai tiesiog nesąžiningas, nepateisinamas požiūris“, – pabrėžė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė esąs tikras, kad sąjungininkai „svarstys poreikį parūpinti daugiau priešlėktuvinės gynybos sistemų, prieštankinių ginklų, lengvesnės, bet taip pat sunkesnės ginkluotė ir įvairių tipų paramą Ukrainai“.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) savo ruožtu sakė, kad Berlynas „su mūsų partneriais nuodugniai aiškinasi, kaip galėtume paremti Ukrainą ateityje – intensyviau ir labiau koordinuotai, nes jie turi teisę gintis“.

09:46

Rusijos ir Baltarusijos bėgikai negalės dalyvauti Bostono maratone

Rusijos ir Baltarusijos bėgikai negalės dalyvauti šių metų Bostono maratone dėl Maskvos karo prieš Ukrainą, trečiadienį pranešė organizatoriai. 

Bostono lengvosios atletikos asociacija nurodė, kad rusų ir baltarusių sportininkai, gyvenantys tose šalyse, negalės dalyvauti balandžio 18 dieną vyksiančiose bėgimo varžybose.   

Tačiau Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, negyvenantiems tose šalyse, bus leista dalyvauti maratone, tačiau ne su Rusijos ar Baltarusijos vėliava.  

„Mes, kaip ir daugelis visame pasaulyje, esame pasibaisėję ir pasipiktinę tuo, ką pamatėme ir sužinojome iš pranešimų apie įvykius Ukrainoje“, – sakė Bostono lengvosios atletikos asociacijos vadovas Tomas Grilkas.

„Manome, kad bėgimas yra pasaulinis sportas, todėl turime padaryti viską, ką galime, kad parodytume savo palaikymą Ukrainos žmonėms“, – pridūrė J. Grilkas išplatintame pareiškime.

Pareiškime nenurodoma, kiek Rusijos ir Baltarusijos sportininkų užsiregistravo dalyvauti šių metų bėgime. 

Bostono maratonas yra seniausias pasaulyje ir vienas garsiausių kasmetinių sporto renginių. Šįmet maratonas tradiciškai vėl rengiamas balandį. 2020 metais dėl COVID-19 maratonas buvo atšauktas, o pernai vyko rudenį, o ne pavasarį, kaip buvo įprasta iki pandemijos.

2019 metais, paskutiniame pandemijos nepaveiktame Bostono maratone, tarp daugiau kaip 30 tūkst. bėgikų buvo 59 sportininkai iš Rusijos ir Baltarusijos.  

Tarptautinė sporto bendruomenė vis labiau atsiriboja nuo Rusijos.

Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) ir Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) uždraudė Rusijai dalyvauti visose tarptautinėse varžybose, įskaitant pasaulio čempionatą, o „Formulė 1“ atšaukė visas Rusijoje planuotas lenktynes.  

09:23

Evakuotus žmones vežanti Raudonojo Kryžiaus kolona pasiekė Zaporižią

Raudonojo Kryžiaus kolona trečiadienį atvažiavo į Ukrainos pietinį Zaporižios miestą, nesugebėjusi pasiekti Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio uostamiesčio, pranešė vienas ten esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Lydimi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) atstovų septyni autobusai ir mažiausiai 40 privačių automobilių atvežė į Zaporižią šimtus evakuotųjų iš Rusijos pajėgų okupuotų teritorijų per pirmąją sėkmingą tarptautinę evakuacijos operaciją nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje.

TRKK nurodė, kad daugiau evakuotų žmonių yra ištrūkę iš Mariupolio, iš dalies tebekontroliuojamo Ukrainos pajėgų, bet jie buvo paimti iš netoliese esančio Rusijos kariuomenės užimto Berdiansko uostamiesčio.

„Šie žmonės iš tikrųjų patyrė blogiausia“, – AFP sakė TRKK atstovė Lucile Marbeau (Liusil Marbo).

„Girdėjome žmones šnekant, kad jie turėjo iš Mariupolio išeiti pėsčiomis. Mariupolyje vis dar nėra maisto, vandens, elektros“, – pridūrė ji.

L. Marbeau paaiškino, kad Mariupolyje „nėra beveik jokio ryšio“, todėl gyventojai negali paskambinti savo artimiesiems arba išsiaiškinti, kaip jie galėtų ištrūkti iš miesto.

TRKK per socialinius tinklus pranešė, kad į Zaporižią buvo atvežta daugiau kaip 500 evakuotųjų.

Keleiviai pasakojo, kad Zaporižią pasiekė po maždaug 26 val. trukusias kelionės, kirtę daug patikros postų. Pasak jų, vyrai būdavo išlaipinami iš autobusų ir daugeliu atvejų priverčiami nusirengti, Rusijos kariams tikintis aptikti karinių tatuiruočių arba žymių, rodančių, kad jie nešiojo ginklą.

Pirmadienį Raudonasis Kryžius pranešė, kad jo komanda, keliomis dienomis anksčiau pasiųsta pamėginti padėti evakuoti civilius iš Mariupolio, buvo sulaikyta policijos Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

„Twitter“ žinutėje sakoma, kad Raudonojo Kryžiaus darbuotojai penkias dienas mėgino pasiekti miestą, kuris yra nuolat bombarduojamas Rusijos pajėgų nuo pat invazijos pradžios.

„Tačiau dėl saugumo aplinkybių tai buvo neįmanoma, – pridūrė organizacija. – Mieste tebėra įstrigę tūkstančiai [civilių gyventojų]. Jiems skubiai reikalingas saugus kelias pasitraukti, o tenai reikia nugabenti pagalbos.“

Rusijos pajėgos praeitą mėnesį smogė vienam Raudonojo Kryžiaus sandėliui mieste, iki karo turėjusiame pusę milijono gyventojų. Pareigūnai perspėjo, kad Mariupolyje vystosi humanitarinė katastrofa.

Tikėtina, kad uostamiestyje tebėra likę apie 120 tūkst. žmonių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė manąs, jog Rusija stengiasi nuslėpti įrodymus, kad Mariupolyje žuvo „tūkstančiai“ žmonių ir dar daugiau buvo sužeisti.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova per platformą „Telegram“ citavo įvykių liudininkus, pasakojusius, kad Rusijos pajėgos atsigabeno kilnojamųjų krematoriumų ir kitos sunkiosios įrangos griuvėsiams mieste valyti.

Daugelis mėginimų evakuoti Mariupolio gyventojus žlugo, bet daliai jų pavyko pavojingomis sąlygomis savarankiškai ištrūkti iš miesto.

Mariupolio meras anksčiau šią savaitę pateikė vertinimą, kad apie 90 proc. miesto yra visiškai sugriauta.

TRKK atsisakė komentuoti, ar mėgina nuvežti pagalbos siunta pasiekė Mariupolį.

Kai kurie iš okupuotų zonų pabėgę civiliai ir humanitarinės pagalbos savanoriai Zaporižioje pastarosiomis savaitėmis sakė AFP žinantys iš pirmų lūpų, kad Rusijos kariai pagalbos siuntas pasisavina.

09:20

Viskonsino gyventoja Natalija Hitchcock (gimusi Rusijoje) pasmaugė savo aštuonerių metų sūnų.

Tyrėjų teigimu, karas Ukrainoje paveikė jos psichinę sveikatą. Ji nerimavo, kad jos tėvai liko Rusijoje, o ji negalėjo skristi namo.

08:43

V. Zelenskis: Rusija bando nuslėpti, kad Mariupolyje išžudė tūkstančius žmonių

Rusija blokuoja humanitarinės pagalbos pristatymą į apsiaustą Mariupolio uostamiestį, nes nori  nuslėpti įrodymus apie tūkstančius ten nužudytų žmonių, trečiadienį pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.  

„Priežastis, kodėl mes negalime patekti į Mariupolį su humanitariniu kroviniu, yra būtent ta, kad jie bijo... jog pasaulis pamatys, kas ten vyksta“, – sakė V. Zelenskis Turkijos televizijai „Haberturk TV“ .

„Manau, kad ten tragedija, tai pragaras, žinau, kad ten žuvo ne dešimtys, o tūkstančiai žmonių, įvairių žmonių, ir tūkstančiai buvo sužeisti“, – kalbėjo prezidentas.

Visgi jis išreiškė įsitikinimą, kad Rusijai nepavyks nuslėpti visų įrodymų.

„Jie negalės viso to paslėpti ir palaidoti visų žuvusių ir sužeistų ukrainiečių. Tai toks skaičius, tūkstančiai žmonių, to neįmanoma paslėpti“, – sakė V. Zelenskis. 

Pasak prezidento, Rusija jau bandė nuslėpti įrodymus apie nusikaltimus Bučoje šalia Kyjivo ir keliuose aplinkiniuose miestuose. Ukrainos pareigūnai kaltina Rusijos pajėgas ten vykdžius brutalias civilių žudynes.

„Jie sudegino šeimas. Šeimas. Vakar vėl radome vieną šeimą: tėvas, motina, du vaikai. Du maži, visai maži vaikai, – sakė V. Zelenskis. – Todėl ir pasakiau, kad jie yra naciai.“

Paklaustas apie taikos derybas su Rusija, V. Zelenskis sakė, kad „jos vis tiek turės įvykti“.

„Manau, kad be jų sunku sustabdyti šį karą“, – sakė jis.

Tačiau prezidentas pridūrė, kad jam sunku prisiversti tęsti derybas su Maskva, „nes suprantame, su kuo turime reikalą“.

08:36

„Putinas nieko nepasiekė“: Pentagonas sako, kad Ukraina gali laimėti karą

Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui nepavyko pasiekti nė vieno savo strateginio tikslo. Tuo pat metu Ukraina rodo gerus rezultatus ir gali laimėti karą.

Tai paskelbė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Žinoma, jie (ukrainiečiai) gali laimėti, jei atidžiau pažvelgsite į tai, ką jie jau yra pasiekę. Putinui nepavyko pasiekti absoliučiai jokių savo strateginių tikslų Ukrainoje“, – sakė R. Kirby.

Pentagono atstovas pabrėžė, kad Putinas dar neužėmė Kyjivo ir nenuvertė Vyriausybės. Po daugiau nei mėnesį trukusių karo veiksmų Rusija kontroliuoja tik nedidelę Ukrainos teritorijos dalį.

„Mariupolis dar nepaimtas. Jis išvedė savo kariuomenę iš Kyjivo. Jis išvedė kariuomenę iš Černihivo. Charkivas nebuvo paimtas. Jie nepaėmė Mikolajivo pietuose. Taigi manau, kad įrodymas yra rezultatai, kuriuos matote kiekvieną dieną“, - sakė jis.

Kartu R. Kirby pažymėjo, kad neįmanoma tiksliai numatyti, kada šis karas baigsis.

„Tai gali baigtis šiandien, jei Putinas pasielgs teisingai: išves karius, išsiųs juos namo ir gerbs Ukrainos suverenitetą. Tačiau jis pasirinko kitą kelią“, – pridūrė Pentagono atstovas.

08:21

Baltarusijoje dėl geležinkelio „sabotažo“ sulaikyti keturi vyrai

Baltarusijos milicija trečiadienį pranešė sulaikiusi keturis vyrus, įtariamus sabotavimus geležinkelio įrangą šalyje, kuria su Ukraina kariaujančios Rusijos pajėgos naudojasi kaip užnugario baze.

Vidaus reikalų ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti ant grindų gulintys kruvini ir sumušti vyrai. Ji nurodė, kad milicija šovė į tuos vyrus, nes  jie priešinosi sulaikomi. 

Vidaus reikalų viceministras Henadzis Kazakevičius vaizdo pranešime sakė, kad trys vyrai buvo sulaikyti kovo 30 dieną šalia Babruisko šalies centrinėje dalyje.  

Pasak jo, trečią dešimtį bebaigią vyrai apgadino ir padegė relių ir signalizacijos įrenginių spintas šalia Asipovičų į pietryčius nuo Minsko, taip pat turėjo įrenginį, skirtą traukiniui nuversti nuo bėgių. 

Vienas iš tų vyrų šiuo metu gydomas ligoninėje dėl sužeidimų, nurodė H. Kazakevičius.  

Ketvirtas vyras buvo sulaikytas balandžio 1 dieną dėl „analogiško nusikaltimo“ Barysavo regione į šiaurės rytus nuo Minsko, pridūrė jis. 

Pasak viceministro, vaizdo įraše matomas ant žemės gulintis vyras su turniketais ir kruvinais tvarsčiais ant abiejų kojų, yra nuteistas žudikas.  

Kovo pabaigoje Baltarusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad platformos „Telegram“ kanale „Gyvai. Baltarusijos geležinkelininkų bendruomenė“, kuris šalyje pripažintas ekstremistiniu, buvo paskelbtos instrukcijos, kaip naikinti geležinkelių infrastruktūrą.  

Tame „Telegram“ kanale sulaikyti vyrai vadinami partizanais, taip pat smerkiami baltarusių geležinkelininkai, dalyvaujantys gabenant Rusijos karinę įrangą ir ginklus prie sienos su Ukraina.

Baltarusijos valstybinė televizija taip pat pranešė, kad šalies KGB sužlugdė grupės asmenų iš Lenkijos sąmokslą surengti išpuolį prieš geležinkelio įrangą.

08:19

Rusija visiškai išvedė savo kariuomenę iš Kyjivo ir Černihivo regionų.

„Ukrinform“ teigimu, tai pareiškė vyresnysis Pentagono atstovas komentare „The Washington Post“.

„Mūsų skaičiavimais, visi rusai išvyko“, – sakė jis.

Anot jo, visiškas rusų išvykimas patvirtintas tik per paskutinę 24 val. Pareigūnas perspėjo, kad Rusijos kariai galėjo palikti minų, kurias dar reikia neutralizuoti.

Tikėtina, kad Rusija toliau telks visas savo pajėgas Ukrainos rytuose.

Pentagonas skaičiuoja, kad Donbase veikia daugiau nei 30 rusų bataliono taktinių grupių.

07:47

Preliminariais skaičiavimais, per blokados mėnesį Mariupolyje žuvo 5000 žmonių, iš jų 210 vaikų – praneša meras Vadymas Boičenko.

Vien dėl vienos miesto ligoninių apšaudymo gyvi sudegė apie 50 mariupoliečių.

07:27

Prancūzijos prezidentas E. Macronas atmetė lenkų premjero kritiką dėl derybų su V. Putinu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį atmetė Lenkijos ministro pirmininko kritiką dėl reguliariai vykstančių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pirmadienį pareiškė, kad ištisas valandas trukę E. Macrono pokalbiai telefonu su V. Putinu, kurį jis dėl brutalaus karo prieš Ukrainą lygino su Adolfu Hitleriu, nedavė jokios naudos.

„Šie pareiškimai nepagrįsti ir skandalingi“, – E. Macronas trečiadienį sakė televizijai TF1, kai buvo paklaustas apie lenkų premjero komentarus, keliančius pavojų Europos Sąjungos vienybei, vykstant priešpriešai su Maskva dėl Ukrainos.

E. Macronas pridūrė, kad M. Morawieckis priklauso „kraštutinei dešiniajai partijai“ ir „remia“ jo varžovę Marine Le Pen (Marin Le Pen) per šį mėnesį vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus.

„Prisiimu visą atsakomybę dėl kelerius metus vykusių pokalbių su Rusijos prezidentu vardan Prancūzijos, kad būtų išvengta karo ir sukurta nauja Europos taikos architektūra“, – kalbėjo E. Macronas.

„Dariau tai nuo pat kadencijos pradžios, – pridūrė jis. – Niekada nebuvau naivus, kitaip nei kiti. Niekada nebendrininkavau, kitaip nei kiti.“

Atrodo, kad pastaroji E. Macrono replika buvo nutaikyta į M. Le Pen glaudžius ryšius su Rusija. Prezidentas ne kartą pabrėžė, kad ši kraštutinių pažiūrų politikė paėmė paskolą iš vieno Rusijos bango, kurią jos partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) iki šiol tebemoka.

Pastaruoju metu M. Le Pen siekė atsiriboti nuo Maskvos, kur ji vėliausią kartą lankėsi 2017 metais, prieš ankstesnius prezidento rinkimus, ir susitiko su V. Putinu.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė ragino ES panaikinti sankcijas, įvestas Rusijai po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, ir anksčiau yra kalbėjusi, kad žavisi V. Putinu.

Tačiau dabar M. Le Pen, duodama interviu TF1, ragino Prancūziją atšaukti savo ambasadorių iš Maskvos, į dienos šviesą iškilus faktų apie Rusijos pajėgų vykdytas ukrainiečių civilių žudynes užimtame Bučos mieste.

„Jeigu iš tiesų esama įrodymų, tuometi privalome būti labai griežti“, – teigė ji.

Apklausos rodo, kad prieš ateinantį sekmadienį vyksiantį prezidento rinkimų pirmąjį ratą M. Le Pen pagal populiarumą sparčiai vejasi E. Macroną.

Rizikinga diplomatija

E. Macrono vaidmuo per diplomatines derybas su V. Putinu kovą šiek tiek padidino Prancūzijos lyderio populiarumą, bet vėliau šis vėl smuktelėjo,  prezidento kampanijai vis labiau susitelkiant į infliacijos pavojų šalyje.

Trečiadienį vakare duodama interviu TF1 M. Le Pen pakartojo pažadą mažinti mokesčius degalams ir būtiniausiems maisto produktams, taip pat tvirtino uždrausianti visose viešose vietose dėvėti musulmoniškas skaras.

Nacionalistė euroskeptikė taip pat teigė, jog tapusi prezidente nesutiktų, kad jos oficialioje portretinėje nuotraukoje būtų ES vėliava, nes „mano darbas – ne būti Europos regiono valdytoja“.

Kalbėdamas pirmadienį M. Morawieckis kritikavo keletą Europos lyderių, įskaitant E. Macroną.

„Kiek kartų derėjotės su Putino ir ką tuo pasiekėte? – klausė jis, kreipdamasis į Prancūzijos lyderį. – Su nusikaltėliais nediskutuojame, nesiderame. Su nusikaltėliais turi būti kovojama.“

„Niekas nesiderėjo su Hitler. Ar jūs derėtumėtės su Hitleriu, Stalinu, Pol Potu?“ – tęsė Lenkijos lyderis.

M. Morawieckis taip pat ragino plėsti Vakarų sankcijas Rusijai ir lygino V. Putiną su praeities diktatoriais.

07:24

Jau pavyko išvalyti apie 20 procentų rusų nusiaubtos Irpinės gatvių. Ukrainos žmonės aktyviai savanoriauja, kad darbai vyktų kuo greičiau.

07:13

Rusijos snaiperiai „treniravosi“ šaudydami civilius Hostomelyje

Kyjivo srityje Rusijos snaiperiai „treniravosi“ šaudydami civilius Hostomelyje. Viename garaže buvo rasti 11-os nužudytų ukrainiečių kūnai.

Tai savo „Telegram“ kanale paskelbė buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.

Jis paskelbė šiurpų vaizdo įrašą, nufilmuotą Hostomelyje. Jame užfiksuotas dar vienas rusų žiaurumo atvejis – okupantai žudė civilius, „mokydamiesi“ šaudyti.

„Šiandien hostomelyje, netoli Bučos, viename iš Svjatopokrovskajos gatvės garažų, policija rado 11 nužudytų civilių... Vietiniai sako, kad rusų snaiperiai treniravosi šaudyti į žmones... O paskui nutempė mirusiuosius į garažą“, – rašė A. Avakovas. .

Per 35 okupacijos dienas Hostomelyje dingo keturi šimtai žmonių. Yra žinoma, kad kai kurių dingusiųjų nebėra gyvų.

07:03

Okupantai blokuoja visus bandymus įsiveržti į Mariupolį

Apie tai vaizdo žinutėje pranešė ministro pirmininko pavaduotoja ir Ukrainos okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščiuk.

„Kiekvieną dieną bandome prasiveržti į Mariupolį, tačiau okupacinės pajėgos ir jų vadovybė Rusijoje blokuoja visas mūsų ir tarptautinių organizacijų pastangas“, – sakė ji.

Pasak ministrės, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto delegacija turėjo visus reikiamus Rusijos ir Ukrainos sutikimus vykti į Mariupolį ir evakuoti žmones.

„Tačiau, be to, kad jiems nebuvo leidžiama praeiti, juos sulaikė ir beveik parą laikė už grotų. Tačiau mes vis tiek ir toliau veržsimės į Mariupolį“, – tikino ji.

Ji pabrėžė, kad formuojami humanitariniai koridoriai į kitas užblokuotas bendruomenes, kad būtų pristatyta pagalba ir evakuoti žmonės.

Kaip praneša UNIAN, balandžio 6 dieną britų žvalgyba patvirtino blogėjančią humanitarinę situaciją Mariupolyje. Daugiau nei 160 tūkst. žmonių neturi šviesos, ryšio, galimybės gauti vaistų, šilumos ar vandens.

Rusai nestabdo oro antskrydžių mieste. Sunkios kovos nesiliauja.

Rusų okupantai blokuoja prieigą prie humanitarinės pagalbos, kad priverstų Mariupolio gynėjus pasiduoti.

06:45

Italijoje aktyvistai surengė išpuolį prieš Rusijos televizijos propagandininko vilą

Italijoje aktyvistai trečiadienį surengė akivaizdžią protesto prieš Rusijos karą Ukrainoje akciją, kurios taikiniu tapo vieno rusų televizijos laidų vedėjo, artimo prezidento Vladimiro Putino režimui, vilą ir nudažė jos baseino vandenį raudona spalva.

Prie Komo ežero esančioje Pianelo del Larijo savivaldybėje esančios vilos, kaip pranešama, priklausančios rusų propagandininkui Vladimirui Solovjovui, sienos buvo aprašinėtos žodžiais „žudikas“ ir „karui ne“, o jos baseino vanduo – nudažytas raudonai, matyti naujienų agentūros ANSA paskelbtose nuotraukose.

Italijos tarnybos anksčiau trečiadienį pranešė tiriančios nedidelį gaisrą viename iš V. Solovjovo vasarnamių netoliese esančiame Menadžo miestelyje.

Televizijos ir radijo laidų vedėjęs V. Solovjovas, įgijęs didžiulį žinomumą savo šalyje, laikomas uoliausiu ir entuziastingiausiu Kremliaus propagandininku.

Komo ežero apylinkėse jis turi tris vilas, kurios visos dabar yra areštuotos Italijos finansų policijos, Vakarams ėmusis didžiulio masto sankcijų prieš V. Putinui artimus asmenis.

Manoma, kad vilose, kurių bendra vertė, anot Italijos vyriausybės, apie 8 mln. eurų, šiuo metu niekas negyvena.

„Vienintelė ugniagesių brigada labai greitai užgesino gaisrą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Komo ugniagesių tarnybos vadovas Gennaro di Maio (Dženaras di Majas).

„Nebuvo padaryta beveik jokio žalos – tiesiog buvo padegtos padangos, paskleidusios matomų juodų dūmų“, – aiškino jis.

Menadžo meras Michele Spaggiari (Mikelė Spadžaris) naujienų agentūrai AGI sakė, kad gaisras atrodo buvęs „demonstratyvus aktas“, nepadaręs beveik jokios žalos.

M. Spaggiari sakė, kad V. Solovjovas įsigijo vilą Italijos šiaurėje esančio Komo ežero, pritraukiančio daugybę turistų, vakarinėje pakrantėje maždaug prieš penkerius metus.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA