Karas Ukrainoje išbaidė trečdalį užsienio turistų Lietuvoje

Karas Ukrainoje išbaidė trečdalį užsienio turistų Lietuvoje
Šiauliai
TIC nuotr.
Asta Šiukšterienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Savaitraštis „Etaplius“

Lietuvos turizmo sektorius, nespėjęs atsigauti po pandemijos, patiria naują nuosmukį – dėl karo Ukrainoje kaimynines šalis užsienio turistai stengiasi aplenkti. Atsiradusias spragas vidaus turizmas vargiai užpildo, nes ir jo mastai sumažėję.

Nulis užsienio turistų

„Turistų iš užsienio nuo pandemijos pradžios turėjome nulį. Nulį. Iš viso pas mus turistai nebevažiuoja“, – liūdną faktą konstatuoja Šiauliuose esančio viešbučio „Tomas“ direktorė Jurgita Lekiatė.

Nediduko viešbučio savininkė pasakoja, kad prieš kelerius metus būdavo ir pavienių keliautojų, ir turistinių grupių. Pandemijai uždarius sienas, viskas sustojo. Ribojimams nuslopus, rezervacijos iš užsienio pasipylė, tačiau visos buvo atšauktos, kai Lietuvoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis dėl karo Ukrainoje.

„Anksčiau tikrai būdavo, kad ir viena kryptimi važiuojant parai–dviem apsistodavo, ir grįžtant vėl sustodavo. Tarpine stotele Baltijos šalyse mes tikrai buvome. Kai prasidėjo pandemija, visi rezervacijas atšaukė. Jau, atrodė, atsigavome, pradėjome dirbti ir jau buvo turistų, užsisakiusių nakvynių, ir šiemet vėl atšaukė. O dabar net užklausų nebegauname“, – kardinaliai pasikeitusią situaciją apgyvendinimo rinkoje atskleidžia J. Lekiatė.

Viešbučiui veiklą palaikyti padeda į komandiruotes Šiauliuose atvykstantys darbuotojai – tiek iš Lietuvos įmonių, tiek iš užsienio, dar šiek tiek pasitaiko NATO kariškių. Tačiau, pasak J. Lekiatės, visa tai laikina ir nestabilu.

Net piligrimų sumažėjo

Kryžių kalnas – unikali sakrali vietovė Šiaulių rajone – nestokodavo užsienio turistų dėmesio. Kasdien čia sustodavo po keletą autobusų iš įvairiausių šalių. Ypač jis traukė katalikiškų šalių piligrimus. Beveik visi jie, išgąsdinti karo kaimynystėje, dingo.

„Ispanų būdavo daugiausia tarp Kryžių kalną lankančių užsieniečių. O šiemet jų išvis mažai buvo. Italų labai nedaug, sumažėjo ir vokiečių, nes jie prisibijo. O pratęsus nepaprastąją padėtį mūsų šalyje, kol kas niekas neatsigauna. Užsienietis turistas nesiorientuoja šalių ribose, jam atrodo, kad kariaujanti Ukraina visai šalia Lietuvos“, – sako Šiaulių rajono turizmo informacijos centro direktorė Kristina Duseikaitė-Pekštienė.

Lietuva dar vasaros pradžioje visaip stengėsi ištransliuoti žinią, kad pas mus, kaip ir kitose Baltijos šalyse, keliauti saugu. Tačiau užsienio turistai rizikuoti nenori ir, vengdami papildomo streso, daugelis koreguoja savo atostogų maršrutus, aplenkdami Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją.

„Dėl karo Ukrainoje mūsų šalyje įvestos nepaprastosios padėties užsienio turistai atšaukinėja savo ekskursijas į Lietuvą. Užsakymų tikrai buvo daug. Bet kai karas prasidėjo, atšaukta tikrai daug ekskursijų į Lietuvą“, – pripažįsta K. Duseikaitė-Pekštienė.

Europiečiai atidėjo keliones į Lietuvą ramesniems laikams. Artimiausi šiaurės šalių kaimynai ne tokie baikštūs. Pasak K. Duseikaitės-Pekštienės, padaugėjo lankytojų iš kaimyninių šalių: latviai, estai, suomiai atvažiuoja.

 

Statistika iškalbinga

Tarptautinės turizmo organizacijos skelbia, kad Lietuvos užsienio turizmas šiemet dėl karo Ukrainoje neteko 39 procentų keliautojų.

Lietuva dar tikslių duomenų neturi, nes turizmo sezonas dar nesibaigęs, tačiau spėjama, kad būsime netekę maždaug apie 30, o gal net 40 procentų užsienio turistų.

Tokią prognozę iliustruoja kad ir Šiaulių turizmo informacijos centro (TIC) statistika. Ikipandeminiais aktyvaus keliavimo laikais Šiauliai kasmet sulaukdavo beveik po 20 tūkstančių turistų iš įvairių užsienio šalių. Per karantiną dėl uždarytų sienų šis skaičius nebesiekė nė tūkstančio. Dabar gi iki rugsėjo suskaičiuota apie 2,5 tūkstančio užsienio turistų per visus šiuos metus. Toks srautas anksčiau būdavo vos per vieną turizmo mėnesį.

„Kad važiuotų turistai autobusais iš užsienio – tai tikrai sumažėję. Nematome, kad išliptų ir eitų pietauti. Tačiau yra padidėjęs estų ir olandų susidomėjimas Lietuva. Tai jie važiuoja savarankiškai kaip pavieniai keliautojai, dažnai kemperiais. Latviai kaip visada važiuoja pas mus“, – pastebi Šiaulių TIC turizmo vadybininkė Kristina Šapytė.

Vietinis turizmas gyvas

Vietinis turizmas atsiradusių atvykstamojo turizmo spragų kompensuoti nepajėgia. O ir statistika to neatspindi. Beje, keliautojas turistu laikomas tik tuomet, kai pasilieka bent vienai nakvynei. O atstumai Lietuvoje nėra tokie dideli, kad būtų poreikis dažnai kur nors apsistoti. Tačiau vienadienės kelionės bei ekskursijos – populiarios.

„Lietuviai mielai keliauja po Lietuvą, atvažiuoja ir į Šiaulius. Šiemet vasaros sezonas buvo geras, darbingas: gidai tikrai turėjo darbo, o mes turėjome vargo rasti gidų visoms norinčioms grupėms. Tai ženklas, kad turizmas yra gyvas. O sezonas dar nesibaigė – rudens kelionės, ekskursijos vyksta“, – optimizmo nepraranda K. Šapytė.

Turizmo sektoriaus darbuotojai, kurių Lietuvoje yra apie 50 tūkstančių, šią savaitę renginiais, konkursais ir ekskursijomis paminėjo savo profesinę šventę – Pasaulinę turizmo dieną. Šiemet jos šūkis „Permąstykime turizmą“ ragina ieškoti alternatyvių būdų, populiarinant kultūrinį, ekologinį, jaunimo turizmą.