Karantinas švelnėja, bet neatpalaiduoja

Pirmadienį, vasario 15 d., įsi­ga­liojo karantino švelninimo­ spren­dimai. Duris klientams atvėrė atskirą įėjimą turinčios kirpyklos ir parduotuvės, užimančios iki 300 kv. m ploto. Pasisekė tiems, kurie­ atitinka reikalavimus, ir apmaudu tiems, kurie dar negali atnaujinti veiklos.

Uždaryta liko nema­žai atskiro įėjimo neturinčių pre­kybos vietų, sporto klubų ir kitų, rei­kalavimų neatitinkančių įstaigų. Nors savivaldybėje susirgimų skaičius mažėja, o laisvinimų daugėja, Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Gediminas Ratkevičius sako, kad per daug atsipalaiduoti nevalia, nes bendroje statistikoje tarp 60 savivaldybių Elektrė­nų savivaldybė vis dar tupi gale.

Suvaržyti atlaisvinimai

Sušvelninus karantiną nemažai verslininkų galėjo atnaujinti veiklą, bet karantino sąlygos ir reikalavimai lig šiol liko nesuprantami didelei daliai lietuvių. Dėl to kai kuriose šalies vietose buvo suorganizuotos netradicinės, taikios piketo akcijos. Prekybos centruose gyventojai rengė šokius bei sporto treniruotes, pašiepdami susidariusią situaciją, kai gausiai lankomi prekybos centrai laikomi saugesniais nei maža parduotuvė ar kirpykla. Valdžios at­stovai ginasi, kad toks sprendimas priimtas todėl, kad didelius prekybos centrus lengviau sukontroliuoti, bet tiesa ta, kad didelėje parduotuvėje jokios kontrolės apskritai nėra – jei stovi pieno skyriuje, kitas žmogus būtinai atsistos šalia ir čiups kefyrą, nes laukti, kol kitas išsirinks, juk niekas nenori. O mažos, į finansinę duobę kritusios parduotuvėlės negali sau leisti gauti baudų, nes dažnu atveju net nebūtų iš ko ją sumokėti, todėl užeinančius stebi akyliau, paprašo palaukti už durų, kol klientas išeis, primena, kad rankas reikia dezinfekuoti. Kirpyklos užsirakina, kad į vidų neužeitų trečias asmuo. Kaip atsakingai reikalavimų laikosi atsidariusios kirpyklos ir parduotuvės, patys įsitikinome pirmadienį, kai pasidomėjome, kokiomis nuotaikomis į darbus grįžta darbuotojai.

Džiaugsmas dirbti
Trakų gatvėje veikiančios kirpyklos kirpėja Laima sakė, kad pirma darbo diena buvo kupina jaudulio ir emocijų, mat labai gera po ilgo laiko grįžti prie mėgstamo darbo. Laima pasakojo, kad prisirašiusių klientų tiek daug, kad teks dirbti įtemptu darbo krūviu. Kirpykloje dirba kelios kirpėjos, kurios dėl saugumo dirbs skirtingomis dienomis. Tarp klientų paliekamos per­traukėlės, kad kirpėjos spėtų dezinfekuoti paviršius, išplauti grindis. Kirpykloje besikirpusios senjorės pa­siteiravome, ar sunku buvo išlaukti, kol galės apsikirpti. Lojali kirpyklos klientė atsakė esanti kantri, todėl dėl ataugusių plaukų nesijaudino.
Užsukus į parduotuvę „Arzida“, bendraturtis Dalius Petrikas pajuokaudamas suskubo sveikinti su Kalėdomis, Naujaisiais metais ir visomis kitomis šventėmis, įvykusiomis karantino metu. Gausus išvardintų švenčių sąrašas puikiai iliustravo, kiek daug laiko praėjo griežto karantino sąlygomis. Parduotuvės savininkės Rimos pasiteiravome, kokios nuo­taikos po dviejų mėnesių vėl atnaujinus veiklą. Moteris pasakojo, kad pats karantinas neprailgo, nes namuose leisti laiką irgi gera – kai skiri laiko sau, nė nepastebi kaip ateina vakaras. Bet grįžti į parduotuvę, bendrauti su klientais, pasiūlyti tinkamą prekę – taip pat labai malonu. Pirmąją darbo dieną klientai daugiausiai skubėjo įsigyti įvairių balzamų. Nuo sąnarių skausmo gelbėjantis balzamas jau pačią pirmą valandą buvo išpirktas.

Prie turgaus veikiančioje kitoje „Arzida“ parduotuvėje žmonės skubėjo įsigyti apavo. Pasidžiaugdama, kad pagaliau grįžo į darbą, pardavėja Aurelija pasakojo, kad batų prireikė ir vyrams, ir moterims, ir vaikams. Kiti pirko pa­mėgtus šampūnus, balzamus, kremus. Pirmadienį daug daugiau nei įprastai žmonės pirko užtrauktukų.

Pasiilgo klientų
15 metų Elektrėnuose, senosios­ pirties pastate veikia „Savex“ galerija, kurioje visus tuos metus dirba elektrėniškė Birutė Puišienė. Pirmadienį parduotuvė dar nedirbo, tik ruošėsi suplanuotai darbo dienai trečiadienį. B. Puišienė neslėpė džiaugsmo, kad pagaliau grįžo į darbą. Nors parduotuvėje pirkėjų srautas nėra didelis, bet labai gera bus pasimatyti su senais klientais, patarti ir padėti kiekvienam ieškančiam dovanos ar išskirtinės detalės savo namų interjerui. Liūdnai Birutė žvelgė į dėžes, kuriose supakuotos kalėdinės prekės. Deja, įvedus karantiną, šių prekių elektrėniškiai taip ir nepamatė, o dabar jos grįš tiekėjams. Ilgametė parduotuvės darbuotoja sako, kad Elektrėnuose gausu rankdarbių mėgėjų, kurios „Savex“ parduotuvėje renkasi rėmelius savo siuvinėtiems darbams. Per karantiną žmonės daugiau dėmesio skyrė pomėgiams, todėl tikėtina, kad pirmieji pirkėjai pa­geidaus būtent rėmelių.
Lietuviškų drabužių parduotuvės „Elija“ savininkė Virginija Speičienė pasakojo, kad karantinas buvo sunkus tiek finansiškai, tiek psichologiškai, todėl pirmoji diena darbe buvo tikra šventė. Virginijai patinka bendrauti su klientais, patarti, matyti gražias, savimi pasitikinčias ir švytinčias moteris, darbas padeda­ save realizuoti ir patirti profesinį džiaugsmą. Pasak Virginijos, nors per karantiną viskas uždaryta ir nėra kur išeiti, moterys vis tiek nori nu­sipirkti drabužių. Nauji pirkiniai moterims tarsi vaistai nuo depresijos, liūdesio ir visokių negandų. Jei moteris ir nieko nenusiperka, laiminga išeina vien pasimatavusi drabužį ar palietusi naujo drabužio medžiagą, o tai padeda išbaidyti per karantiną pasitaikančias slogias nuo­taikas. Verslininkė pastebi, kad nemažai klienčių per karantiną priaugo svorio, todėl į parduotuvę užsuka didesnio dydžio drabužių.

Atsakingai saugosi
Užsukome ir į Virginijos Bušins­kienės buities ir sodo prekių parduotuvę, įsikūrusią Sodų gatvėje, prie žiedo. Vos pravėrus duris, par­davėja ir besikonsultavusi klientė šūktelėjo palaukti už durų. Vėliau pardavėja Rita paaiškino, kad griežtai reguliuoja pirkėjų srautą, nes nei parduotuvės savininkė, nei pirkėjai netrokšta gauti baudos. Pardavėja neslėpė džiaugsmo, kad pagaliau gali priimti klientus, o ir klientai patenkinti, kad pamažu gali ruoštis sodo darbams. Klientams prireikia įvairių daiktų, bet perkamiausios dabar kokybiškos ir laiko patikrintos sėklos bei žemė daiginimui.

Pardavėja pasakoja, kad dabar klientai daigins paprikas, kiek vėliau bus sėjami pomidorai, salierai, pastarnokai ir kitos daržovės. Asortimentą puikiai žinantys klientai užsuka priemonių, skirtų įvairių parazitų naikinimui. 23 metus skaičiuojančios parduotuvės savininkė V. Bušinskienė sako, kad karantinas buvo sunkus psichologiškai, nes skaudu ir apmaudu dėl valdžios požiūrio į smulkiuosius verslininkus. „Niekas kitas negali taip užtikrinti saugumo kaip smulkieji verslininkai, bet viso karantino metu jie negalėjo dirbti, o didžiuosiuose prekybos centruose prekyba vyksta pilnu pajėgumu. Ten žmonės būriuojasi kaip nori, bet ten yra saugu. O mažose parduotuvėse, kurios klientus priima po vieną, yra nesaugu.

Tai nesuprantama. Toks požiūris į smulkiuosius verslininkus rodo, kad mes valstybei nesame reikalingi. Labai apmaudu ir dėl žmonių, kurie nesupranta, kad savo miesto verslininkus reikia palaikyti. Visi skuba pirkti pas didelius, nors mes maži dirbame su meile, stengiamės klientui suteikti visą informaciją, konsultacijas, užtikriname saugumą ir prekių kokybę. Karantino metu skelbėme apie galimybę apsipirkti nuotoliniu būdu, tačiau susidomėjimas buvo menkas. Esame dėkingi savo lojaliems klien­tams, kurių dėka išvengiame bankroto“, – kalbėjo V. Bušinskienė.

Negalima atsipalaiduoti
Kol verslininkai suka galvas, kaip prisijaukinti klientus ir išsilaikyti krizinėje situacijoje, vietos valdžios atstovai ieško būdų ištrūkti iš viruso gniaužtų, bet sekasi ne taip gerai, kaip norėtųsi kiekvienam.

Pasak administracijos direktoriaus ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo G. Ratkevičiaus, skaičiai rodo, kad per vieną savaitę pagal atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklį nukritome iš 18 vietos į 4 (487 atvejų skaičius pakilo iki 510 ir dabar nusileido iki 441). „Inicijavome pasitarimą su Nacionalinės visuomenės sveikatos centru dėl situacijos ir galimų priemonių aptarimo. NVSC šiuo atveju naujo dviračio pataria ne­išradinėti, o drausmingai laikytis­ nustatytų karantino reikalavimų. Minėti skaičiai ir reitingo vieta yra dinamiškas reiškinys. Šią savaitę stebime situacijos pagerėjimą, nes atvejų 100 tūkst. gyventojų skaičius iš 510 nukrito iki 441. Svarbu yra tai, kad pagal kitą situacijos vertinimo rodiklį – teigiamų tyrimų dalį (mūsų savivaldybėje ji 11.5%) – esame aštuntoje vietoje. Pagal kitus vertinimo rodiklius situacija dar kitokia (mūsų savivaldybėje mirčių skaičius 20, Trakų r. – 21; Kaišiadorių r. – 47; Vilniaus r. – 81; Širvintų r. – 11). Kadangi mūsų savivaldybėje blogi skaičiai šiuo metu mažėja, o geri didėja, artimiausiu metu tikimės situacijos pa­gerėjimo. Kuo gyven­tojai galėtų padėti situacijos gerinimui – neatsipalaiduoti per daug“,- redakcijai kalbėjo direktorius.
G. Ratkevičius teigė, kad savi­val­dybėje vakcinacija at­liekama atsižvelgiant į gaunamą vakcinos dozių skaičių. Suplanuota, kad per savaitę savivaldybė gaus 100 vakcinos „AstraZeneca“ dozių, kuriomis ketinama skiepyti senolius kaimiškose vietovėse. Pirmadienį savivaldybė gavo 168 dozes „Pfizer“ vakcinų. Iš jų 66 bus panaudojamos antrai dozei (soc. darbuotojams, vaistininkams, odontologams, vaikų teisių specialistams, medikams ir kt.).
G. Ratkevičius teigia, kad skiepijimo apimtys savivaldybėje panašios kaip Lietuvoje. Lietuvoje vakcinavimo apimtys pirma vakcinos doze siekia 3,51 proc., antra – 1,94 proc. Elektrėnų savivaldybėje atitinkamai – 3,6 proc. ir 1,8 proc.
Vyriausybės nuomone, atidarius smulkųjį verslą, sergamumą būtų galima sumažinti nemokamai testuojant darbuotojus. Į darbus grįžtantiems paslaugų ir prekybos vietų darbuotojams Sveikatos apsaugos ministerija suteikia galimybes PGR tyrimą mobiliuose punktuose atlikti nemokamai. Bet darbuotojai tikrintis neskuba. Dauguma sakėsi visą karantiną sėdėję namuose, požymių nejaučia ir tes­tuotis planuoja padirbę su klientais nors savaitę. Šia galimybe pasinaudojo B. Puišienė, kad būtų tikra, jog koronavirusu neserga ir nekelia pavojaus aplinkiniams. „Esame sveiki ir pasiruošę priimti klientus, kurių labai laukiame“, – sakė Birutė.

Vakcinacijos nesklandumai
Praėjusią savaitę vykusi­ pedago­gų vakcinacija sukėlė abejonių, ar procesas vyko laikantis saugumo reikalavimų. Skiepijimo salė atrodė perpildyta, sunkiai pavyko laikytis saugaus atstumo. Kaip bus sprendžiama problema ateityje, pakomentavo G. Ratkevičius. „Stebint pe­dagogų ir senjorų, kuriems per 80 m., vakcinaciją, vykdytą praeitą savaitę, kyla nepasitenkinimo atliktų darbų kokybe jausmas, todėl sušaukiau vakcinaciją organizuojančios­ įstaigos, vakcinacijos koordinatoriaus, vakcinavime dalyvaujančių įstaigų atstovų pasitarimą, kad aptartume klaidas ir kaip jų išvengti ateityje.

Pasitarimo metu nuspręsta taikyti priemones, kurios padės išvengti asmenų susibūrimo, t.y. pasitelkti savanorius žmonių srautams valdyti, skaidyti asmenų skiepijimo laikus, skaidyti asmenų skiepijimo grupes, panaudoti papildomas patalpas, kuriose skiepijami žmonės galės plačiau pasiskirstyti. Kai kurios iš šių priemonių buvo taikomos ir praeitą savaitę, tačiau jos nesuveikė, nes nebuvo taikomos kompleksiškai. Taip pat aptarėme ir situaciją dėl patal­pų dezinfekavimo. Į vakcinacijos procesų organizavimą nusprendėme optimalia apimtimi įtraukti įstaigų, kuriose vyksta vakcinacija, atstovus (vadovus), kad jie laiku galėtų teikti pasiūlymus ir reaguoti į situacijas,“- teigė G. Ratkevičius.

Testavimas statistikos nepagerina
Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja sveikatos apsaugai Virginija Liepinytė-Medeikė paaiškino, kad Elektrėnų COVID-19 patikros punkte testai atliekami tris dienas per savaitę. Šiomis dienomis įprastai atliekama po 60 testų per dieną. Punkte darbas organizuo­jamas lanksčiai. Jei pageidaujančių atlikti testus būna daugiau, tariamasi su Elektrėnų visuomenės sveikatos biuru, kad būtų galima padidinti apimtis. O pastebėjus sumažėjimą norinčiųjų tirtis savaitgalį, punkto veikla ne darbo dienomis stabdoma.
V. Liepinytė-Medeikė sako, kad neturi duomenų, kiek Elektrėnų savivaldybėje asmenų, planuojančių grįžti į darbą, pasinaudojo proga nemokamai išsitirti nuo koronaviruso. Pavaduotoja sveikatos apsaugai sako, kad žmonės įvairiais būdais informuojami apie galimybę išsitirti, tačiau susidomėjimas nėra didelis. Žmonės baiminasi, kad jiems bus nustatytas virusas, kad vėl negalės dirbti, kad teks būti prastovose. Nors statistika rodo, kad tarp profilaktiškai besitikrinančių koronavirusas nustatomas labai retai.

NVSC kviečia įstaigų vadovus nebijoti ir pasinaudoti proga nemokamai ištirti visus darbuotojus, jei įmonėje už­fiksuojamas ligos židinys.
Nuo vasario 12 dienos savivaldybėje vėl užregistruota 12 susirgimų, nors pagal statistiką, savaitės vidurkis tik 7 žmonės. Bet vis tiek savivaldybė pagal sergamumą tarp 60 savivaldybių užima trečią vietą. Deja, vėl užregistruota viena mirtis nuo COVID-19 ir dvi mirtys su COVID-19, t.y. du žmonės sirgo COVID-19, bet mirė nuo kitos ligos. Viso savivaldybėje, pagal vasario 18 dienos statistikos duomenis, serga 133 gyventojai, per visą laikotarpį nuo pandemijos pradžios savivaldybėje netekome 64 žmonių: 21 mirė nuo COVID-19, 43 sirgo ta liga, bet mirė nuo kitos. Viso Lietuvoje nuo COVID-19 mirė 3 129 žmonės, sirgę, bet mirę dėl kitos priežasties – 6 075.

Virginija Jacinavičiūtė