Karantinas. Kaip išbūti su juo vyresniame amžiuje?

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

127236

Šiomis dienomis ir toliau pirmiausia sekame informaciją, susijusią su COVID-19. Verta pastebėti, kad pandemija palietė įvairias socialines grupes, jų kasdienybę, įskaitant ir vyresnio amžiaus žmones.

Prieš pandemiją skatinome juos neužsibūti namuose, bendrauti, ieškotis veiklų, kadangi draugystė ir pozityvūs tarpasmeniniai santykiai labai palankiai veikia psichinę sveikatą bei bendrą savijautą. Ryšiai su kitais žmonėmis vyresniame amžiuje žymiai svarbesni už bet kokią kitą veiklą. Tuo tarpu, šiandien skatiname būti namuose, bendrauti nuotoliniu būdu, nors žinome, kad tai gali turėti neigiamos įtakos jų psichologinei būklei. Taigi, kaip užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę gerovę karantino metu? Į šį klausimą vieno atsakymo nėra, todėl šiame straipsnyje pateikiama keletas patarimų, kurie gali būti naudingi vyresnio amžiaus žmonėms ir juos supantiems aplinkiniams, artimiesiems.

Visų pirma - bendraukite. Prisiminkite vyresnio amžiaus žmones jiems paskambindami, parašydami žinutes. Kai žmogus yra reikalingas, kai jo draugija kam nors maloni, didėja tikimybė, kad žmogus, o ypatingai vyresniame amžiuje, save teigiamai vertins. Savivertės jutimas yra svarbus visais amžiaus tarpsniais. Socialinių ryšių mažėjimas, jų nutrūkimas yra prielaida ligų atsiradimui, savivertės kritimui, ekonominių sąlygų pablogėjimui. Daugumai žmonių yra svarbu būti išklausytiems bei suprastiems, todėl bendraudami leiskime jiems išsakyti savo nuomonę.

Svarbi yra ir proto mankšta. Juk šviesus protas palaiko kūno stiprybę. Kaip puikų pavyzdį galima paminėti 80 metų senjorą, kuris papasakojo, kad: „ <...> tvarkydamas rūsį radau knygą. Išsiaiškinau, kad ji italų kalba parašyta. Pasidarė įdomu. Pradėjau skaityti, versti ir dabar skaitau italų kalba“. Taigi prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų padeda gilinimasis į save, ieškojimas ir aptikimas savyje įvairesnių interesų.

Taip pat nepamirškite atrasti pozityvių emocijų, kurios leidžia judėti į priekį. Turint jų „rezervą“ galima drąsiau susidurti su įvairiais pavojais, kad ir tokiais kaip karantinas. Optimizmas lemia žmogaus reakciją į iškilusius sunkumus. Pavyzdžiui, vienas senjoras gali sakyti: „Nieko gero nebus su tuo karantinu, viskas čia blogai, niekur neinu, sėdžiu užsidaręs, kam mes tokie reikalingi”, kitas: „Ai, laukiu, baigsis tas karantinas, tai reikės lėkti į sodą dirbti”, dar kitas: „Būnu namuose, skaitau, internete panaršau, su namiškiais per messenger pakalbu, atrandu ką veikti, kryžiažodžius sprendžiu”. Kuriam iš šių žmonių bus emociškai lengviausia ištverti karantino laikotarpį? Atliktų tyrimų duomenimis rodo, kad optimistiškai nusiteikę žmonės daug kuo domisi, jų intelektas aktyvus. Optimistai geriau sprendžia problemas, geresnė jų moralė bei sveikata, geresni jų tarpasmeniniai santykiai. Jie laimingesni, labiau patenkinti gyvenimu, neigiamus gyvenimo įvykius vertina ne taip neigiamai ir reaguoja pozityviau, tvirčiau. Tad verta į šiandieninę situaciją žiūrėti optimistiškiau.

Galiausiai, prisiminkite gyvenimo patirtį. Papasakokite, užrašykite prisiminimus ir gyvenimo istorijas, papročius, kultūrines tradicijas. Juk vyresnio amžiaus žmonių patirtis, kuriant humaniškesnę visuomenę ir kultūrą, itin vertinga.

Padėkime sau pasidžiaugdami pavasario saule, atgimstančia gamta, pamankštindami protą, kūną, sielą taip ir tiek, kiek leidžia dabartinė situacija.

Vilija Banevičienė

Ukmergės PSPC medicinos psichologė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt