Kapitonai sunerimę: atsisakoma krante jūrininkams teikti pagalbą

Klaipėda

ve.lt nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

162728

Lietuvos jūrininkus sukrėtė laivo kapitono, atplaukusio į vieną Kinijos uostą, pasakojimas, šiomis dienomis rodomas „YouTube“ socialiniame tinkle, ir vaizdai laive. Vyriausiajam mechanikui, beje, kinui, pasijutus blogai ir pradėjus kraujuoti, kranto tarnybos ilgai atsisakinėjo teikti pagalbą.

Jūrininkai pasakoja, kad minėtas mechanikas Kinijos uoste tik po 30 valandų išsiųstas iš laivo į namus, į Šanchajų, gydytis. Pernai gruodžio 12 d. laivo „Akima“ įgulai, kurią sudarė rusai ir filipinai, Indonezijos Morovalio uoste dėl COVID-19 apribojimų atsisakyta teikti skubią medicinos pagalbą.

Tarptautinė jūrų teisė, Tarptautinė darbo organizacija ir Darbo jūroje konvencija, priimta 2006 metais, teigia, kad jūrininkai turi teisę į sveikatos apsaugą ir galimybę gauti greitą ir tinkamą medicininę pagalbą. Jiems privalo būti leidžiama uostuose nedelsiant apsilankyti pas kvalifikuotą gydytoją ar odontologą.

„Kaip galėtume nereaguoti į tokius dalykus. Juk tokioje situacijoje gali atsidurti kiekvienas iš mūsų. Nė vienas nesame apsaugotas nei nuo COVID-19, nei nuo kitų ligų, kurių atveju reikalinga skubi pagalba“, - sako Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius. Pasak jo, panašiu atvejų, kai dėl biurokratijos krante atsisakoma padėti jūrininkams, pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau dabar, kai įvesti įvairūs apribojimai dėl COVID-19, kranto biurokratija pradėjo kelti rimtą pavojų.

Raginama gerbti žmogaus teisę

Pranešama, kad dažniausiai pagalbą jūrininkams atsisakoma teikti Azijos valstybių uostuose.

Tarptautinė jūrų organizacija (angliškas trumpinys IMO) ragina šalių vyriausybes gerbti jūrininkų teisę gauti būtiną skubią medicininę pagalbą krante, kuri yra pagrindinė žmogaus teisė ir kurios negalima atidėti dėl COVID-19 apribojimų. IMO rekomenduoja nacionalinės valdžios institucijoms sudaryti jūrininkams galimybę skubiai gydytis krante ir per COVID-19 pandemiją.

Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) ir IMO, gavusios daugybę pranešimų, kai jūrininkams, turintiems gyvybei pavojingų simptomų, nesusijusių su COVID-19, kai kuriuose uostuose buvo atsisakyta suteikti skubų gydymą, pernai balandžio 27 d. padarė bendrą pareiškimą.

Patariama kreiptis į ITF

Jūrininkams, patekusiems į tokią situaciją, kai kuriam nors jų pasireiškia rimtos ligos simptomai, kai reikia skubios medicininės pagalbos ir svarbi kiekviena minutė, patariama kuo skubiau kreiptis į savo profsąjungą - į ITF tiek savo šalyje, tiek konkrečiame uoste.

Vienam jūrininkui staiga prasidėjo aštrus kairės akies skausmas, kuris palaipsniui stiprėjo. Jūreivis iš Indijos kreipėsi į oftalmologą, kuris rekomendavo nedelsiant jį evakuoti ir pradėti gydymą. Nepaisydama uosto agento, P&I klubo ir ambasados pastangų, Indonezijos uosto vietos valdžia atsisakė jūrininką išlaipinti. Tik įsikišus ITF filialui Indonezijoje, uosto administracija Morovalyje pagaliau sutiko, kad jūrininkas būtų išlaipintas į krantą ir gautų medicininę pagalbą. Indonezijos valdžia taip pat atmetė kelis prašymus skubiai evakuoti jūrininką, turintį ryškių insulto požymių, iš prie Sumatros salos plaukusio laivo.

Vietos ITF pranešime sakoma, kad tarptautinės laivų medicinos pagalbos bendrovės „Global Voyager Assistance“ gydytojas patvirtino, kad jūrininkas dėl ligos sunkumo turi būti nedelsiant išsiųstas gydytis į ligoninę. Tačiau vietos uosto valdžia atmetė prašymus dėl COVID-19 apribojimų. ITF filialai Indonezijoje ir Rusijos jūrininkų sąjunga vedė ilgas derybas su atsakingomis Indonezijos institucijomis. Tik praėjus beveik keturioms dienoms jūrininkas buvo išlaipintas ir išvežtas į ligoninę.

IMO primena, kad visais atvejais laivo įgula ir kapitonas privalo laikytis tarptautinio laivyno valdymo kodekso ir kreiptis į visas atsakingas institucijas, kad jūrininkui būtų suteikta būtinoji medicinos pagalba, kurią numato Tarptautinė konvencija dėl darbo jūroje.

Pagalbai reikia pinigų

Kapitonas J. Liepuonius sako, kad perdėtas valdininkų apsidraudimas pastebimas daugelyje šalių. Jis papasakojo apie įvykį 2014 metais, kai dar nebuvo COVID-19 epidemijos. „Tai nutiko Pietų Brazilijoje. Stovėjome reide, laukėme leidimo įplaukti į Paranagua uostą. Į jį reikia ilgai plaukti upe. Mano laive buvo rumunas. Kai jis pasijuto blogai, turėjau užsakyti katerį, kad jis būtų nugabentas į krantą. Ši paslauga kainavo 2 tūkst. dolerių.

Laivo savininkė Vokietijos kompanija protestavo, nepasitikėjo mano kompetencija šioje srityje. Tik po ilgų derybų, trukusių apie pusę paros, jis buvo nugabentas į ligoninę. Pasirodo, jis turėjo vadinamąją jaučio širdį, kuri spaudžia visus kitus organus, sukelia baisius skausmus, vartojo daugybę vaistų. Nei vietinė Brazilijos valdžia, nei Vokietijos kompanija nenorėjo padėti. Netgi teko pažadėti iš savo atlyginimo sumokėti tuos 2 tūkst. dolerių„, - pasakojo kapitonas.

Klesti biurokratija

Anot tolimojo plaukiojimo kapitono J. Liepuoniaus, visų pirma kartais padėti nenorima, nes tai susiję su pinigais. Kitas dalykas, kranto tarnybos prisibijo, kad jūrininkas nesirgtų kokia nors infekcine liga, kad prie jų dėl kokio nors pažeidimo neprikibtų aukštesnioji valdžia, todėl stengiasi apsidrausti visais įmanomais būdais.

„Dar senais laikais, po 1990-ųjų, transportiniu refrižeratoriumi plukdėme žuvies produkciją į Kaliningradą. Laive buvo kaliningradietis, kurio paso galiojimo laikas buvo pasibaigęs, bet jis turėjo galiojantį jūreivio pasą. Kai atplaukėme į Kaliningradą, jo visą dieną neišleido iš laivo ir tik vakare pagaliau jam buvo leista grįžti namo. Su tais biurokratiniais dalykais mums, jūrininkams, tenka gana dažnai susidurti. Kiekvienas valdininkas bando apsidrausti dėl viso pikto. Negali paneigti, kad koks nors valdininkas tikisi gauti pinigų į kišenę, kad spręstų problemą. Ne paslaptis, kad iš žmogaus bėdos norima užsidirbti“, - savo nuomonę išsakė J. Liepuonius.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt