Kanklių malda

Utena

Valdas MintaučkisŠaltinis: Etaplius.lt

271431

Penktąjį kartą į Etnokosmologijos muziejaus kupolą baigiamasis koncertas „Kanklės arčiau dangaus“ sukvietė šio nuostabaus instrumento gerbėjus. Ciklo sumanytoja uteniškė, liaudies instrumentų ansamblio „UT“ vadovė pasidžiaugė, kad per penkerius kankliavimo koncertų metus išsiugdė savo gerbėjus, koncertų metu salės būna užpildytos, muzikantai kankliuoja pristatydami įvairių tipų instrumentus.

Pirmasis atlikėjas, kurio pagrindinė specialybė, atrodo mažai kuo siejasi su muzika buvo biofizikos mokslų daktaras Vilius Marma. Taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio – tai instrumentalistas, įvairių folkloro ansamblių ir Lietuvos folkloro festivalių dalyvis, mokantis vaikus ir jaunimą groti įvairiais instrumentais.

Jis grojo Mažosios Lietuvos kanklėmis, devynstygiu instrumentu, pirmą kartą paminėtu Jono Bretkūno Biblijos vertime, pagal Teodoro Lepnerio graviūrą knygoje „Prūsų lietuvis“ atkurtomis meistro Antano Butkus yra kitokio konstrukcinio tipo - grojama ne kaip įprastomis kanklėmis, o kaip arfa, dėl to kartais vadinamos „Dovydo arfa“.

Kai septynioliktame amžiuje Lietuvoje išpopuliarėjo citrų, mandolinų, metalinių ir medinių pučiamųjų instrumentų muzika, šis lietuviškas instrumentas buvo stumtelėtas į šoną ir nuo penkiolikto amžiaus buvo naudojamos bažnytiniame giedojime, o vėliau paplito Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etninėje muzikoje.

Numanoma Instrumento raida liudija sudėtingą lietuvininkų etninės grupės kilmę, kurioje pastebimi žemaičių, vakarų aukštaičių ir kuršininkų (galbūt ir Kuršių) kultūros bruožai. Penktą kartą projekte dalyvavo koncertinėmis ir tradicinėmis kanklėmis grojanti, sukūrusi savitą skambinimo tradicinėmis kanklėmis stilių ir specialiai kanklėms skirtą repertuarą kompozitorė Žemyna Trinkūnaitė, atskleidė šiuolaikišką jų skambesį, Muzikantės koncertinis kelias, prasidėjęs tėvų, Lietuvos folkloro entuziastų, namuose nusidriekė į Amerikos, Japonijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Švedijos, Kazachstano sales, solo skambėjo 2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventėje, o 2020 m. suburta „Žemynos kanklių grupę“ atlieka tik jos kūrinius.

Kompozitorę visada žavėjo tradicinių kanklių skambesys ir atlikėja sukūrė šiuolaikinį repertuarą, atskleidžiantį šio minimalistinio instrumento galimybes. Kompozicijos originalios, paremtos lietuviškomis dermėmis, sąskambiais, intonacijomis, kurių neužrašo natomis ir muzikuojant iš atminties kiekvieną kartą jos skamba kiek kitaip. Jauniausias koncerto dalyvis Tolmintas Matonis suvalkietiškomis kanklėmis groja Skriaudžiuose, Prienų savivaldybėje, seniausiame Lietuvos kanklininkų ansamblyje „Kanklės“, besivadovaujančiame šūkiu „Mūsų kanklės skambės dėl Lietuvos garbės“.

Nuo mažens žavisi lietuvių liaudies kultūra, kartu su juo kankliuoja ir dainuoja Tolminto mama ir broliukas Rimas. „Jaučiuosi ypač dėkingas nuostabiems mokytojams, kurie padeda naujai atrasti senąjį Prano Puskunigio - pedagogo, vieno žymiausių tradicinių kanklių ir kankliavimo puoselėtojų kankliavimo būdą, suvalkietiškas, dainas, šokius, tradicijas“- sako atlikėjas. Festivalių ”Skamba skamba kankliai”, ”Atataria lamzdžiai”, ”Tai Kazlų žali sodai” ir konkursų ”Tramtatulis”, ”Laudate pueri” dalyvis.

Jono Jablonskio jaunųjų kanklininkų stovykloje perteikia savo patirtį. Humanitarinių mokslų daktarė Regina Marozienė turi tiek titulų ir nuopelnų ir veiklų, kad viską išvardinti nesuklystant būtų problematiška. LMTA Liaudies instrumentų katedros lektorė, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos kanklių mokytoja ekspertė ir gimnazijos direktorė. Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, dainų švenčių „Skambėkite, kanklės“ koncertų dirigentė, paskelbusi per 40 mokslinių, publicistinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose, aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslinėse, metodinėse konferencijose veda meistriškumo pamokas. Tai tik maža dalis. Koncerte ji grojo solo ir su savo auklėtiniu Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos absolventu Modestu Ulberkiu, prestižinių atlikėjų konkursų Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Kazachstane bei Lietuvoje I vietų bei Grand Prix laimėtoju.

Jam 2021 metais paskirta Šiaulių miesto jaunojo menininko stipendija. Paklaustas kodėl pasirinko kankles, Modestas atsako paprastai: „Labai myliu šį instrumentą, patinka juo skambinti ir džiuginti aplinkinius. Tai mane labai skatina ir įkvepia“. Modestas kankles pasirinko nusižiūrėjęs į pusseserę, groja koncertinėmis dvidešimt devynių stygų kanklėmis, turinčiomis platesnį diapazoną ir suteikiančiomis daugiau galimybių.

Muzikanto planuose tęsti kanklininko kelią, be jau profesinėje plotmėje. Labai mėgsta improvizuoti. Klausytojus sužavėjo jo įkvėpimas - jaunojo kanklių Paganinio kūrinių išpildymo stilius daugeliui klausytojų naujai atskleidė šio instrumento galimybes. Muzikantus ir klausytojus sveikino žmogus, be kurio nebūtume susitikę šioje erdvėje, nebūtų šio muziejaus ir čia nebūtų kankliu. Tai Gunaras Kakaras. Jam ir Puslaidininkių fizikos instituto vyr. moksliniam bendradarbiui dr. Libertui Klimkai radus bendras temas – lietuvių tautos sąsajas su dangumi, Saule, Mėnuliu, žvaigždėmis gimė etnokosmologijos idėja Lietuvoje ir 1990 m.

Mokslų akademijos prezidiumo nutarimu buvo įsteigtas Etnokosmologijos muziejus, pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje, kurio esmė – žmogaus ir žmonijos ryšys su kosminiu pasauliu, jo atspindys ir pasireiškimas tautos gyvenimo tradicijose, moksle, mene, filosofijoje ir kitur.

Utenos liaudies instrumentų ansamblis „UT“, kaip dera renginio šeimininkams koncertavo baigiantis renginiui. Ansamblio įkūrėjos ir vadovės Loretos Liaugaudės aranžuoti lietuvių liaudies dainų ir šokių kūriniai, pritaikyti būtent šiam ansambliui ir atliekami Juozo Lašo pagamintomis kanklėmis bei kitais lietuvių liaudies instrumentais – skudučiais, lamzdeliais skamba ne tik regione.

Kolektyvo tikslas - išsaugoti ir populiarinti tradicinių Aukštaitijos regiono liaudies instrumentų bei meistro Juozo Lašo istorinių kanklių ansamblinio ir solinio grojimo išskirtinį muzikavimo paveldą, tęsti tarpukario Lietuvoje vykusio tautinio pakilimo muzikines tautiškumo idėjas bei patobulintų tradicinių instrumentų ansamblinį muzikavimą. Jaukioje sutemų prieblandoje nuskambėjo tradicinė bendrai atliekama renginio baigiamoji daina „Šių naktelį, per naktelį“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt