REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Birželio 27 d. 13:51

Kandidatuoti Prezidento rinkimuose raginamas A. Juozaitis: nenuskęskime „trijose lenkiškose raidėse“

Lietuva

Reporteris GabijaŠaltinis: Etaplius.lt


43125

Tarp potencialių kandidatų sąraše dalyvauti 2019 m. Prezidento rinkimuose atsidūręs filosofas, vienas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pradininkų Arvydas Juozaitis reiškia susirūpinimą dėl nepakankamų Lietuvos ir Latvijos santykių ir ragina „nesityčioti“ iš lietuvių kalbos bei „nenuskęsti „trijose lenkiškose raidėse“. Pasak jo, įteisinus tris raides, aistros tarp lietuvių ir lenkų užvirtų iš naujo.

A. Juozaitis Eltai atsiųstame komentare „Metas vienyti Lietuvos ir Latvijos ateitį“ nuogąstauja, kad dėl informacijos stokos vidutinio lietuvio požiūris į Latviją yra toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pasak jo, dėl to kalti valstybės lygmeniu nepriimami sprendimai, kurie suartintų kaimyninių valstybių informacines erdves.

„Atsiperkame vėliavų pakėlimu ir himnų sugiedojimu. Viskas. Nei kultūros atašė mūsų ambasadoje Rygoje, nei LRT informacinės politikos (apie korpunktą Rygoje net svajoti baisu!). Tai trunka trisdešimt metų. Vadinasi, tai neatsitiktina, ir ne vien LRT generalinio direktoriaus reikalas. Tai sisteminio latvių ignoravimo politikos vaisiai“, - komentare pažymi A. Juozaitis ir priduria, kad „valstiečių“ valdžia taip pat neprisidėjo sprendžiant akcentuojamą problemą.

„Turėjau vilties, kad, Seimo rinkimus laimėjus „valstiečiams-žaliesiems“, įvyks bent menkų palankių pokyčių - neįvyko. Ir mes toliau vieniši skendime Vakarų-Rytų pafrontės zonoje“, - pabrėžė A. Juozaitis.

Anot jo, priešingai nei Lietuvoje, žinios iš Lietuvos yra kone kasdienis Latvijos žiniasklaidos reikalas.

„Jie geriau žino, kas pas mus vyksta. O mums nerūpi net strateginis Rygos uostas. Kiek būtume galėję kartu su latviais nuveikti jame, kooperuodamiesi“, - komentare rašo vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio pradininkų.

Galiausiai A. Juozaitis stebisi, kodėl Lietuvos politikai neparėmė Latvijos politikų ir patys neseka jų pavyzdžiu, nusprendusių, kad Latvijoje nuo 2020 m. valstybinėse mokyklose ir gimnazijose bus mokoma tik latvių kalba.

Anot jo, Lietuvos politikai daro didelę klaidą manydami, kad dėl geresnių santykių su Lenkija reikėtų įteisinti dar tris lotynų abėcėlės raides. A. Juozaitis akcentuoja, kad reikia vykdyti Konstituciją, kuri skelbia, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

„Nuo 2020 metų visos Latvijos viduriniosios valstybinės mokyklos ir gimnazijos pervedamos į mokymą valstybine latvių kalba. Ar kas nors Lietuvoje apie tai rimtai prabilo? Paanalizavo LRT, kas vyksta čia pat, giminėje, gentyje? Ar palaikė latvius mūsų Seimas? Gal kokį menką Seimo pareiškimą, palaikantį latvių Saeimą, priėmė? Jeigu priėmė, negirdėti jo. O juk latviai gelbstisi, juos baisingai užsipuolė Maskva, skatindama rusų bendruomenę. Ne, mums neįdomu. Mes juk patys nutarėme nuskęsti „trijose lenkiškose raidėse“. Būtų juokinga, jeigu ne graudu. Juk trys raidės savigarbos nenuramdys, gali nutikti priešingai - įaudrinti, nes jos tik parodys, kad darkoma tikra lenkų kalba, ir aistros užvirs iš naujo. Juk bus ir vėl įžeista kalba, kurią įspaudus į lūpas Vilnijos žmonėms jie buvo pasukti veidu į Varšuvą. Užburtas ratas. Reikia vykdyti Konstituciją: valstybinė kalba - lietuvių. Argi mūsų knygnešiai tam purvą ir sibirus brido, kad dabar iš kalbos, vos iš mirties išplėštos, taip tyčiotumėmės? Juk kalba Lietuvoje - valstybės siena. Kaip ir Latvijoje - siena“, - rašo A. Juozaitis.

Apibendrindamas savo komentarą A. Juozaitis pabrėžia, kad nebegalima toliau gyventi be gilesnio lietuvių ir latvių bendradarbiavimo.

„Išvada vis dėlto turi būti tik viena: negalima ilgiau gyventi nesimokant vieni kitų kalbos, negalima gyventi be kasdieninio bendravimo tarp Latvijos ir Lietuvos seimų. Negalime ilgiau gyventi nematant ir negirdint Latvijos bent eterio bangomis - per radiją ir TV“, - apibendrino filosofas.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA