S. Skvernelis: matau Seimo pirmininką kaip visus girdintį atstovą (dar papildyta)

Lietuva

Saulius Skvernelis / ELTA nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA.LT

329073

Valdančiosios daugumos atstovų iškeltas pretendentas į Seimo pirmininkus Saulius Skvernelis tikina – jeigu naujasis parlamentas patvirtins jo kandidatūrą, per ateinančią kadenciją jis dės pastangas, jog pasitikėjimas juo augtų. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis mano, jog būsimas Seimo pirmininkas turi būti ne vadovas, bet kiekvieno parlamentaro atstovas, savo darbą grindžiantis bendryste.

„Matau Seimo pirmininką ne kaip Seimo vadovą, o atstovą, kuris girdi kiekvieną iš jūsų, darbe vadovaujasi bendryste, o ne asmeniškumais“, – kreipdamasis į naująjį Seimą iš plenarinių posėdžių salės tribūnos sakė S. Skvernelis.

„Demokratija turi būti ginama ir puoselėjama kasdien. O Seimas yra ta vieta ir institucija, kur mes galim pademonstruoti ir realiai įgyvendinti tarimosi, konstruktyvumo, profesionalumo, tolerancijos ir pagarbos kultūrą“, – teigė jis.

Politikas neslėpė, jog jaudinasi dėl jam ketinamų patikėti pareigų.

„Nepaisant to, kad daug kas pasakė iš kolegų – nėra ko jaudintis, yra tvari, stabili, didelė dauguma – tačiau kiekvienas suprantame, koks tai yra iššūkis“, – dėstė jis.

„Jaudinuosi ir dėl to, kad norisi jausti kuo didesnį jūsų pasitikėjimą. Dar daugiau – tikiu ir sieksiu, kad jūsų išreikštas pasitikėjimas, jeigu jis bus šiandien, per ketverius metus ne tik nesumenktų, bet augtų ir didėtų“, – įsipareigojo jis.

Ragino labiau pasitikėti Vyriausybe

S. Skvernelis užsiminė, jog ruošdamasis kalbėti iš tribūnos peržvelgė, ką kandidatuojant Seimo nariams kalbėjo jo pirmtakai. Anot kandidato, daugelis jų teigė sieksią keisti, anot jo, itin ydingą parlamento praktiką – teisėkūros kokybės prieš kiekybę santykį.

„Šio reiškinio priežastys yra labai aiškios. Parlamentas turi atsiskaityti visuomenei ir viena iš paprasčiausių ir galbūt bet kuriam žmogui suprantamų formų – jo iniciatyvumo iliustravimas skaičiais. Kiek per metus Seimo narys pateikė teisės aktų“, – kalbėjo kandidatas į parlamento vadovus, akcentuodamas, jog tokios problemos kyla iš pernelyg mažo pasitikėjimo Vyriausybe.

„Kodėl taip yra? Aš irgi sau ne kartą kėliau klausimą. Mes tiesiog, man atrodo, mažai pasitikime, kokia bebūtų, savo Vyriausybe ir Vyriausybės institucijomis. Ir galvojame, kad visas teisinis reguliavimas turi būti tik įstatymuose. Bet daugybė diskrecijos galimybių ir teisių yra tik Vyriausybėje ir jos institucijose“, – pabrėžė jis.

Anot parlamentaro, jeigu Seimas daugiau pasitikėtų Ministrų kabinetu ir jo galiomis bei sprendimais, parlamentui nereikėtų kiekvieno „gyvenimo atvejo“ reglamentuoti teisės aktais.

„Jeigu tą pasitikėjimą mes užaugintume, gal nereikėtų kiekvieno gyvenimo atvejo detaliai reglamentuoti įstatyme“, – akcentavo „Vardan Lietuvos“ lyderis.

Kalbėjo apie Seimo prestižą

S. Skvernelis taip pat užsiminė, kad bene kiekvienas Seimo pirmininkas kelia tikslą mažinti susipriešinimą parlamente bei kelti institucijos prestižą.

„Turbūt kiekvienas Seimo pirmininkas, kai jo paklausdavo, ko norėtų, kad įvyktų per kadenciją, be išimties pasakė – kad būtų pakilęs Seimo prestižas ir Seimo reitingai. Vėlgi, noras labai suprantamas ir objektyvus. Bet turbūt patys suvokiame, kad tai priklauso tik nuo mūsų pačių“, – kalbėjo demokratas.

„Dėl to nuo kiekvieno, kaip mes elgsimės tiek šioje salėje, tiek už salės ribų, tiek kalbėdami viešai, komunikuodami, rašydami – taip ir vertins mus žmonės“, – dėstė „Vardan Lietuvos“ lyderis.

Jis taip pat pastebėjo, jog menkas visuomenės pasitikėjimas Seimu atsispindi ir rinkimuose – dažnas savo balsą atiduoda vedini protesto.

„Išsikelkime tikslą ir galbūt bendrai pasieksime – kad po ketverių metų žmonės eitų balsuoti ne protesto vedini, bet tos teisės, kurie ją turi ir dažnai nesuvokia, ką turi“, – ragino kandidatas į parlamento vadovus.

Sulaukė pastabų iš A. Bilotaitės: kadencijos metu teko stebėti politinį chamizmą

Pirmojo naujos sudėties Seimo posėdžio metu darbą Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) baigianti konservatorė Agnė Bilotaitė teiravosi, ar į Seimo pirmininkus kandidatuojantis S. Skvernelis žada pasikeisti – vadovautis kitokiais principais, labiau gerbti kitus, nebeturėti chamizmo.

„Visi žinome, kad Seimo pirmininkui yra būdingi tokie dalykai, kaip pagarba kitiems, aukšta politinė kultūra, neutralumas“, – akcentavo ji.

Atsakydamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis su tokia ministrės pozicija nebuvo linkęs sutikti. Anot jo, vartojamą retoriką lėmė veikimas opozicijoje.

„Jeigu jūs taip jau jautėtės, tai dar galiu kartą pasakyti – atsiprašau. Tačiau lyg ir nesu chamas. Man taip atrodo. Retorika, kuri buvo naudojama... Tu esi opozicijoje, tai ta retorika dažnai tokia būna. Prisimenu 2016–2020 metų kadenciją – nebuvote jūs jau tokia švelni ir pūkuota opozicija“, – atsakydamas į ministrės klausimą ketvirtadienį teigė S. Skvernelis.

S. Skvernelio kandidatūrą į Seimo pirmininkus iškėlė 82 parlamentarai.

Dėl Seimo pirmininko skyrimo parlamentas apsispręs slaptu balsavimu.

ELTA primena, kad ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas.

Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.

Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami.

Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

E. Gentvilas už S. Skvernelį pabrėžė nebalsuosiantis

Prie parlamento tribūnos posėdžio metu stojęs E. Gentvilas tikino už S. Skvernelį nebalsuosiantis. Anot jo, kartu su R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ suformuota valdančioji koalicija gali greitai išsiskaidyti.

„Turime koaliciją tarp socialdemokratų, demokratų ir antisemito Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“. Valdžios troškulys bei geidulys suvienijo europietiškas kairės partijas su antieuropietišku, matyt, vienadieniu projektu, kurį sukonstravo priesaiką sulaužęs ir Konstituciją pažeidęs Žemaitaitis. (...). Anksčiau ar vėliau teks išsiskirstyti šiai koalicijai“, – kalbėjo liberalas.

„Kadangi renkame Seimo pirmininką, aš nebalsuosiu. Nedrįstu sakyti, ką darys frakcijos kolegos – neturiu tokių įgaliojimų, nedariau apklausos“, – savo poziciją išsakė jis.

Visgi, parlamento vadovo veikiausiai tapsiantį S. Skvernelį politikas pasveikino.

„Sveikinu, Sauliui, tapsi Seimo pirmininku. Dirbsime, bendradarbiausime, elgsimės kaip opozicija protingai, o pats tikiuosi, kad elgsiesi su opozicija pagarbiai, kaip darei būdamas premjeru“, – pabrėžė E. Gentvilas.

S. Skvernelio kandidatūrą į Seimo pirmininkus iškėlė 82 parlamentarai.

Dėl Seimo pirmininko skyrimo parlamentas apsispręs slaptu balsavimu.

Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinko naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas.

Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.

Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami.

Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt